„Paaugliai linkę pažeisti taisykles. Tai – noras išbandyti esamas ribas ir save, pasirodyti, atkreipti dėmesį, įsitvirtinti pasaulyje, kuriame jau viskas sutvarkyta ir nustatyta suaugusiųjų“, – DELFI teigė Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas
Atlikti kriminologiniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis paauglių nuo normos nukrypstančio elgesio yra natūralus socialinės ir biologinės brandos procesas, o sulaukus tam tikro amžiaus jis savaime praeina. Vis dėlto nepilnamečių elgesys, kuris nepaiso jokių ribų, neturi būti toleruojamas, bet per griežtos bausmės gali tik dar labiau skatinti nepaklusti.
Nusižengimų priežasčių reikia ieškoti šeimoje
DELFI kalbinta šeimos psichologė Giedrė Gutautė–Klimienė teigė, kad nepilnamečių agresijos priežasčių būna įvairių, tačiau labiausiai reiktų atkreipti dėmesį į šeimos santykius. Visų pirma reikia išsiaiškinti ar nepilnametis jaučiasi saugus ir reikalingas.
„Santykiai šeimoje yra susiję su tuo, kaip vaikas elgiasi ir vėliau elgsis su kitais, su aplinka, kaip jis ras savo vietą tarp kitų“, – sakė psichologė.
Psichologė teigė, kad socialinė aplinka daro didelį poveikį tam, kaip vaikas renkasi elgtis. Šeimoje vaikas išmoksta elgesio modelių, konfliktų sprendimo būdų. Vėliau atsiranda mokykla, ar kitos užklasinės veiklos, kuriose išmokstama būti su kitais vaikais, kurti santykį.
Su šia nuomone iš dalies nesutiko G. Sakalauskas. Jis teigė, kad socialinė aplinka pati savaime normų pažeidimui didelės įtakos neturi.
„Auga ir bręsta visi nepriklausomai nuo to, kokia yra socialinė aplinka. Paauglių nusikalstamas elgesys nepagrįstai siejamas tik su „bloga“ socialine aplinka, gausybė tyrimų rodo, kad normas pažeidžia beveik visi, tačiau nusikalstamo elgesio intensyvumas ir matomumas skiriasi“, - sakė G. Sakalauskas.
Tiesa, docentas sutiko, kad maždaug nuo 5 iki 10 proc. nusikalstamo elgesio atvejų, nepilnamečiams yra būtina labai intensyvi socialinė pagalba ir priežiūra. Tokio elgesio priežasčių būna net keletas ir jos apima ne tik brendimo procesus, bet ir elgsenos modelio, auklėjimo, patirtos prievartos ar nepriežiūros, charakterio ypatumus.
Tėvų raktas į sėkmę - pastabumas
Abu kalbinti specialistai sutiko, kad labai svarbu tai, kaip elgsis tėvai, pamatę ar sužinoję apie vaikų nusižengimus. Docentas pabrėžė, kad tėvai turi imtis tinkamų priemonių tokiam elgesiui valdyti. Šeimoje svarbu, kad paauglys gautų tinkamą dėmesį, o tarpusavio santykiai būtų labai geri. Paaugliai turi turėti pozityvių autoritetų artimiausioje aplinkoje, kad kažkas laiku padėtų, suprastų, pastebėtų.
Su tuo sutinka ir psichologė. Ji teigė, kad pirmiausia svarbu įsiklausyti ir mėginti suprasti, kas vyksta su vaiku. Reikia išgirsti vaiką, priimti jo trūkumus, paremti, palaikyti, padėti spręsti kylančias problemas.
Dažniausiai paauglių problemos nėra pastebimos socialiai silpnose šeimose, tada situacija blogėja, paauglys dažniau nusikalsta, o pačiu blogiausiu atveju prisideda prie nusikalstamos grupuotės.
„Norint padėti jaunuoliui eiti kita kryptimi, reikia intensyvaus ir sisteminio socialinio darbo“, – pripažino G. Sakalauskas.
Abu specialistai išskyrė, kad agresyviai besielgiantis nepilnametis tampa „blogiečiu“ ir visi pradeda ant jo pykti, tačiau tai nėra gera praktika. Negalima prieš vaiką naudoti nei fizinio, nei psichologinio smurto.
„Baudimai ir svarbių daiktų atiminėjimas retai būna veiksmingi ir dažniausiai tik didina paauglio priešiškumą ir norą kovoti bei elgtis agresyviai“, – pabrėžė G. Gutautė-Klimienė.
Pamačius, kad vaikas darosi agresyvus, nesutaria su kitais, svarbiausia pamąstyti, kas vyksta vaiko aplinkoje, mokykloje ar šeimoje, kad jam kyla jausmai, kuriuos jis išreiškia tokiu būdu.
„Kartais patiems tėvams yra sunku išspręsti šias problemas, tada galima kreiptis į specialistus. Jie gali padėti pamatyti save, savo šeimą iš šono, geriau suprasti, kas vyksta su vaiku ir padėti priimti reikiamus sprendimus“, – teigė psichologė.
Kaip pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Gita Jonušienė, Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi galimybės suteikti reikiamos pagalbos vaikui ir jo šeimai, jei nėra informuotas apie galimus vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus.
Vyriausioji specialistė pripažino, kad yra gaunama tėvų prašymų dėl vaikų netinkamo elgesio. Skyriuje yra nagrinėjami prašymai, tėvams ir vaikams suteikiamos rekomendacijos. Esant poreikiui, tėvams siūloma kreiptis į Vilniaus miesto Vaiko gerovės komisiją, kuri sprendžia klausimą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo vaikui.
Jaunimas jau tūkstančius metų yra „blogas“
Vilniaus apskrities policijos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Jevgenijus Liepis DELFI teigė, kad jaunimo padarytų nusikalstamų veikų kasmet mažėja. Per pastaruosius vienuolika metų jų sumažėjo nuo beveik 5000 iki 2600, o tai sudaro net 45,4 proc.
Beveik pusė nepilnamečių padaromų nusikaltimų – vagystės. Jų 2015 metais buvo padaryta 1098. Palyginti su 2008 metų pastebimai sumažėjo vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas (54 proc.), iš parduotuvių ar kitų prekybos vietų (37,9 proc.), vagysčių iš transporto priemonių (net 78,8 proc.) bei transporto priemonių vagysčių (41,8 proc.) . Vis tik 2015 m. nepilnamečių padarytų plėšimų skaičius vėl ėmė augti.
Pastaraisiais metais sumažėjo sunkių smurtinių nusikaltimų (nužudymų, išžaginimų ir seksualinių prievartavimų), kurių padarymu įtariami nepilnamečiai.
Prevencijos poskyrio viršininkas teigė, kad daugiausiai nusikaltimų padaro – 14-17 metų paaugliai, tačiau ir čia fiksuojamas mažėjimas. Per pastaruosius 10 metų šioje amžiaus grupėje įtariamų padariusių nusikalstamas veikas sumažėjo 51 proc. , o pakartotinai nusikaltimus padarė 6,2 proc.
G. Sakalauskas teigė, kad nusikaltimų ir patyčių mažėjimą lėmė natūralūs gyvensenos procesai. Specialistas išskyrė tris svarbiausius procesus. Pirmasis – besikeičiantis suaugusiųjų santykis su vaikais.
„Suaugusiųjų ir vaikų santykiuose mažiau smurto, tikėjimo besąlygišku suaugusiojo autoritetu, galios primetimo, bet daugiau supratimo, atsižvelgimo ir reagavimo į vaiko poreikius“, - pasakojo docentas.
Šis santykis keičiasi ir šeimose, ir mokykloje, o tai savaime daro pozityvią įtaką ir vaikui. Taip pat svarbus pokytis – priimta nuostata, kuri draudžia fizines bausmes.
Antras svarbus procesas – jaunimas dabar mažiau laiko praleidžia viešumoje, daug daugiau jų laiko „suvalgo“ naujosios technologijos.
Trečia – tai vaikų skaičiaus mažėjimas. Jų yra daug mažiau, todėl jie gauna daugiau dėmesio.
„ Šių procesų nevertinu nei gerai, nei blogai, bet jie turi labai aiškų teigiamą šalutinį poveikį – smurto mažėja“, – sakė G. Sakalausakas.
Dar viena priemonė mažinti nepilnamečių smurto ir agresijos protrūkius – vaikams ir paaugliams kuriama erdvę, kurioje būtų galima mokytis elgesio be smurto.
G. Sakalauskas atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai sakoma frazė, jog jaunimas yra blogas – istorijoje labai sena. Maždaug 2 000 m. pr. Kr. datuojamame Chaldėjų dantiraštyje įrašyta: „Mūsų jaunimas yra nusiritęs ir pasileidęs. Jauni žmonės nebeklauso savo tėvų. Artėja pasaulio pabaiga.“
Suaugusieji transformuoja savo lūkesčius ir viltis į jaunimą. Nori, kad jis būtų geras, tobulas, nedarytų tų pačių klaidų, būtų netgi geresnis negu buvo jie patys, nes jaunimas yra „mūsų ateitis“.
„Tačiau jaunimas nėra kažkokia mistinė „ateitis“, jie pirmiausia yra dabartis, sprendžia savo dabartines ir aktualias gyvenimo problemas – taip, kaip moka. Žinoma, yra svarbu jas analizuoti, pastebėti, spręsti, bet dramatizavimui, kad jaunimas tik „blogėja ir sunkėja“ nėra jokio pagrindo, to nepatvirtina ir tyrimų duomenys“, – nuramino docentas G. Sakalauskas.