K. Bartoševičiaus biografijoje – ilgametis darbas su vaikais, ugdymo įstaigose, nuo 2012 iki 2020 metų jis dirbo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi.
Vyriausioji rinkimų komisija(VRK) pateiktoje K. Bartoševičiaus biografijoje teigiama, kad pastaruosius dvejus metus dirbau ekonomikos mokytoju gimnazijose, taip nurodyta 2020 metais.
2018–2019 metais jis dirbo mokytoju Kauno Veršvų gimnazijoje, 2018–2020 metais – Kauno technologijos universiteto gimnazija, 2019–2020 metais – Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje.
Nuo 2011 iki 2020 metų K. Bartoševičius dirbo vadybininku Vilniaus džiazo klube. Kaip minėta – 8 metus, nuo 2012 iki 2020 dirbo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi.
Prie pomėgių K. Bartoševičius nurodo visuomenės raidos procesus, šiuolaikinį meną, muziką.
Nurodo, kad yra nevedęs, vaikų neturi.
Pats K. Bartoševičius naujienų portalui lrt.lt teigė,og tai, kad buvo kreiptasi dėl neliečiamybės panaikinimo, jam yra naujiena. Jis taip pat tvirtino, kad mandato atsisako ne dėl pradėto tyrimo.
„Tiesą pasakius, aš nieko nežinau“, – sakė K. Bartoševičius.
Choro „Ąžuoliukas“ vadovas, dirigentas Vytautas Miškinis naujienų portalui tv3.lt teigė, jog dabar komentuoti pateiktų įtarimų K. Bartoševičiui nenori.
„Žinote, tą dalyką galėsiu komentuoti, kai bus prokuratūros verdiktas. Dabar aš nieko nenoriu komentuoti. Bet, be abejo, esu šokiruotas, nes atstovauju berniukų kolektyvui.
Aš jums galiu pasakyti daugiau, bet vienu sakiniu: visuomet berniukų kolektyvus įtaria tokiais dalykais. Visuomet. Tas darosi pasaulyje, tas darosi daug kur. Kol nepareikštas kaltinimas, neišneštas verdiktas, aš negaliu komentuoti“, – portalui tv3.lt sakė V. Miškinis.
Delfi primena, kad prokuratūra informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
BK 150 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 13 metų.
BK 150 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tas, kas minėtus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų.
BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tas, kas atliko jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Vadovaujantis Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Seimo nario asmuo neliečiamas, o Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis generalinis prokuroras.