Sociologė dr. Milda Pivoriūtė su ELTA pasidalijo tinklalapyje sociologai.lt publikuotu pokalbiu su psichologu Saidu Dadaševu, kuris Vilniaus universitete apgynė disertaciją tema „Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis“.
Kokybiniame tyrime, kurį su kolegomis atliko psichologas, dalyvavo 7 vyrai ir 14 moterų nuo 18 iki 62 metų amžiaus. 12 tyrimo dalyvių nusižudyti bandė pirmą, 9 - nebe pirmą kartą.
Pasak dr. S. Dadaševo, jis su kolegomis stengėsi išskirti svarbiausius dalykus mėginusiųjų nusižudyti gyvenimuose, kurie prisidėjo prie suicidinės krizės.
„Kaip parodė tyrimas, jo dalyvių pažeidžiamumą didino gausi potencialiai traumuojanti patirtis, tam tikros asmeninės savybės: savęs nuvertinimas, patiriant save kaip nesėkmingą, nevertingą, nereikalingą, apsunkinantį kitus žmones, bei aukšti lūkesčiai ir polinkis laikyti sunkumus savyje, taip pat pasyvios, vengimu pasižyminčios problemų sprendimo strategijos“, - vardijo psichologas.
Pasak tyrėjo, tiesiogiai prie suicidinių minčių atsiradimo prisidėjo ilgalaikiai ar trumpalaikiai stresoriai, tokie kaip santykių netektys, pernelyg didelis užimtumas, finansinis nesaugumas, psichinės ar fizinės sveikatos problemos ir kiti, kėlę nepakeliamą emocinį skausmą.
„Kaip dažnai minėjo mūsų tyrimo dalyviai, „viskas susikaupė į vieną krūvą“, - sakė dr. S. Dadaševas, akcentuodamas kiekvienam žmogui būdingą gebėjimo atlaikyti emocinius sunkumus „slenkstį“, kurį peržengus gali kilti minčių apie savižudybę.
Tyrimo metu išryškėjo veiksniai, galintys paskatinti perėjimą nuo minčių apie savižudybę prie veiksmo, pvz., lengvai prieinamos savižudybės priemonės, socialinės paramos ribotumas, apsvaigimas nuo alkoholio, kuris prisidėjo prie impulsyvaus, rizikingo elgesio, taip pat anksčiau patirta traumuojanti patirtis, kuri galėjo mažinti natūralią baimę numirti, didinti fizinio skausmo toleranciją, taip pažeisdama tyrimo dalyvių savisaugos jausmą.
Kaip atkreipė dėmesį sociologė dr. M. Pivoriūtė, viena iš tyrimo dalyvių įvardytų priežasčių nusižudyti - aukšti lūkesčiai sau bei su darbu susijusios problemos.
Pasak dr. S. Dadaševo, suicidologinėje literatūroje bedarbystė ar negalėjimas rasti darbo vertinami kaip svarbūs savižudybės rizikos veiksniai. „19 proc. tyrimo dalyvių minėjo darbo netektį ar sunkumus susirandant darbą kaip problemą, susijusią su suicidinėmis mintimis, bet trigubai ryškesnė tyrimo dalyvių problema buvo per didelis užimtumas ir tenkantis krūvis, siekiant finansinio saugumo“, - konstatavo psichologas.
Dr. S. Dadaševas pabrėžė, kad savižudybių priežastys - itin sudėtingos, kompleksinės ir labai svarbu nesupaprastinti šios problemos.
„Kaip analogiją galime pasitelkti stalo žaidimą „Jenga“, kur iš kaladėlių bokšto traukiame po vieną ir taip silpniname statinio stabilumą, kol ištraukus paskutinę kaladėlę bokštas sugriūna. Panašiai ir savižudybių atveju - palaipsniui kaupiantis skausmingoms situacijoms žmogus gali nebeatlaikyti jų visumos keliamo skausmo, tačiau kiekviena situacija nebūtų tiek reikšminga, jei nebūtų ir kitų. Vienam žmogui su darbu susijusios problemos padidins savižudybės riziką, kitam - ne, ir tai labai priklauso nuo konteksto“, - sakė disertaciją „Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis“ apgynęs psichologas.
Ši disertacija yra Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto didelės apimties tyrimo „Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika“ dalis. Disertacijos vadovė - Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė.