Prieš kelis metus pasikeitus tvarkai, savivaldybės jau kelis metus vykdo apleistų kapaviečių stebėseną. Nors, kaip teigia jų atstovai, faktiškai niekas dar negavo teisės laidoti į svetimos šeimos kapavietę, tai, panašu, gresia ne vienai neprižiūrimai ir apleistai kapavietei.
Pirmenybė teikiama giminaičiams: yra kelios taisyklės
Kaip komentare portalui pažymėjo Aplinkos ministerijos atstovai, asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje raštu turi kreiptis į kapavietę prižiūrinčią instituciją.
Tačiau iki tol savivaldybės sudaryta komisija turi kelis metus stebėti apleistą kapavietę ir tuomet paskelbti kapaviečių, turinčių neprižiūrimų kapaviečių statusą, sąrašus. Prioritetas yra teikiamas apleistą kapavietę norintiems prižiūrėti ten palaidotų asmenų giminaičiams.
„Jie turi nurodyti pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo“, – rašoma ministerijos komentare.
Jei tokių prašymų po to, kai savivaldybės puslapyje yra paskelbiamos neprižiūrimos kapavietės, nesulaukiama, jos toliau tvarkomos bendrąja tvarka. Visgi, jei kažkuris asmuo gauna leidimą prižiūrėti apleistą kapą, jam galioja kelios taisyklės.
„Asmuo, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali kreiptis dėl leidimo laidoti neprižiūrimoje kapavietėje. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti ir praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos“, – teigiama Aplinkos ministerijos atstovų komentare.
Kapo ramybės laikotarpis, kaip nurodoma, tai yra laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai.
„Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai“, – pažymi ministerija.
Neprižiūrimų kapaviečių dar nėra, bet norintieji prižiūrėti apleistus kapus jau kreipiasi
Kaip Delfi informavo Panevėžio miesto savivaldybės atstovas Dalius Vadluga, miesto kapinėse skaičiuojama apie keli šimtai apleistų kapaviečių. Iš jų, pasak jo, kasmet sutvarkomos vos kelios.
Kristaus Karaliaus katedros kapinėse fiksuotos 162 apleistos kapavietės, Šilaičių kapinėse – 208.
Įprastai kapavietės neprižiūrimos statusą gauna tada, kai ji būna netvarkoma ne trumpiau nei du metus, neturi paminklo ar lentelės su užrašu bei nėra duomenų, kas ten ir kada buvo palaidotas. Taip pat tokios kapavietės pasižymi suirusiais, apaugusiais ar išgriuvusiais statiniais, neprižiūrima žole, krūmais.
D. Vadlugos teigimu, jei kapavietė netvarkoma ilgiau nei metus, atsakingam asmeniui duodamas įspėjimas.
Jeigu per metus nuo jo kapavietė vis tiek nesutvarkoma, savivaldybė per 5 darbo dienas apie tai paskelbia interneto svetainėje, visos galbūt neprižiūrimos kapavietės pažymimos Kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemoje „Cemety“, prie kapinių pastatyti informaciniai stendai.
Kaip sakė Panevėžio miesto savivaldybės atstovas, ne anksčiau kaip po dvejų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo apleistos kapavietės paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje, komisija priima sprendimą pripažinti ją neprižiūrima.
Visgi tokių kapaviečių Panevėžyje, pasak D. Vadlugos dar nėra. Jei atsiras, jos galėtų būti perduodamos prižiūrėti kitiems žmonėms, kurie ateityje toje vietoje galėtų ir laidoti.
Tačiau pažymima, kad nuo paskutinio palaidojimo kapavietėje turi būti praėję bent 25 metai, o naujasis kapavietės prižiūrėtojas yra įpareigotas išsaugoti anksčiau stovėjusį paminklą.
„Nei vienos neprižiūrimos kapavietės dar nesame atidavę kitiems, vis dar tęsiasi stebėjimo terminas“, – sako D. Vadluga.
Vis dėlto norinčiųjų perimti netvarkomos kapavietės priežiūrą atsiranda. Kaip Delfi sakė savivaldybės atstovas, su tokiu prašymu praėjusiais metais kreipėsi keturi asmenys, šiemet – kol kas du.
Neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių dar nėra ir Klaipėdos rajone
Panaši tvarka yra ir Klaipėdos rajone. Kaip Delfi informavo savivaldybės atstovė Rita Rapalienė, jeigu kapavietė, išskyrus tas, kurios įrašytos į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau nei metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes.
„Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės administracijos direktorių ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas“, – rašoma savivaldybės atsakyme Delfi.
Po to savivaldybės administracijos direktorius per 5 dienas gautus duomenis apie galbūt neprižiūrėtą kapavietę paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.
„Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikia kapinių prižiūrėtojui ir paskelbia savivaldybės interneto svetainėje, nurodant duomenų paskelbimo datą“, – rašoma savivaldybės komentare.
Vis dėlto, R. Rapalienės teigimu, tokių kapaviečių Klaipėdos rajone dar nėra paskelbta.
Kauno rajone neprižiūrimomis pripažinta keliolika kapaviečių
Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus atstovė Jurgita Makarienė teigė, kad vienintelėse Raudondvario senosiose kapinėse, pagal seniūnijos iniciatyvą, yra oficialiai fiksuojamos ir stebimos apleistos kapavietės.
„2019 m. gegužės mėnesį sudaryta komisija, nes seniūnija pateikė mums duomenis, kad yra neprižiūrimos kapavietės, jų sąraše buvo 16 kapaviečių. Seniūnas, pamatęs, kad ji neprižiūrima, turi įspėti prižiūrėtojus kapų, bet jų nežinojo, tai įsmeigė lenteles, kad susitvarkykite kapavietę“, – pasakojo J. Makarienė.
Informacinėse lentelėse taip pat, pasak jos, būdavo nurodyta apie sutvarkytą kapavietę informuoti seniūniją.
„Metams praėjus po lentelių pastatymo niekas neatsiliepė, tai seniūnija perdavė savivaldybei tą sąrašą, kad mes vykdytume visą procedūrą. Mūsų komisija važiavo du metus kas tris mėnesius apžiūrėti, fiksavome nuotraukomis tas kapavietes ir po dviejų metų iš 16 kapaviečių liko 14 neprižiūrimų. Jas pripažinome neprižiūrimomis“, – sakė savivaldybės atstovė.
Toliau procedūrą, kaip paaiškino pašnekovė, tęsia seniūnija. Į ją gali kreiptis žmonės, norintys perimti neprižiūrimų kapaviečių Raudondvario senosiose kapinėse priežiūrą.
„Būna seniūnijos noras, jei nori susitvarkyti. Štai Raudondvaris pradėjo, tai mes paraginome ir kitas seniūnijas“, – pažymėjo J. Makarienė.
Sostinė: norinčiųjų perimti kai kurias kapavietes yra, bet procedūros dar vyksta
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė Delfi sakė, kad kol kas neprižiūrimomis patvirtintų kapaviečių sostinės kapinėse nėra, tačiau stebimų – nemažai.
„Jos yra pradėtos stebėti 2020 metais. 2022 metais po Motinos dienos bus praėję du metai ir galėsime jau tvarkyti dokumentus bei, komisijai nustačius, kad tikrai taip yra, skelbti ir leisti gyventojams jas rinktis“, – sakė savivaldybės atstovė.
Jos teigimu, apleistų kapaviečių, kurios yra stebimos, sostinėje šiuo metu daug.
„Kol tas terminas nesuėjęs, negalėčiau pasakyti tikslaus skaičiaus. Vyksta stebėjimas, kapavietėse yra statomi ženklai su užrašu, kad tai apleista ir neprižiūrėta kapavietė. Ten dar yra informacija, kad apie tai bus skelbiama kapinių administracijos skelbimų lentoje, savivaldybės interneto svetainėje“, – paaiškino J. Nauckuvienė.
Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja pripažino, kad savivaldybės pastatytus ženklus žmonės kartais ir sugadina.
„Kažkas ištraukia ir žmonės nelabai nori, kad jie ten būtų statomi. Paaiškinimo tam nėra“, – sakė pašnekovė.
J. Nauckuvienė pasakojo, kad iki 2020 metų, kai apleistos kapavietės buvo pradėtos stebėti pagal aprašytą procedūrą, norinčiųjų perimti tokias kapavietes buvo.
„Nedažni tokie prašymai, bet yra buvę. Anksčiau mes iki tos Vyriausybės nutarimu patvirtintos tvarkos jų neatiduodavome kitai šeimai, bet dabar, kai yra ta tvarka nustatyta, tai reikalai turbūt pajudės“, – pridūrė sostinės atstovė.