Siūlo nepaprastąją padėtį pratęsti mėnesiui
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi TV laidoje „Delfi diena“ sako, kad nepaprastąją padėtį būtų geriausia pratęsti dar bent mėnesiui, tačiau su tam tikromis išimtimis.
„Žinoma, aš turiu savo poziciją ir gali dar po įvairių svarstymų būti taip, kad ekstremali padėtis nebus pratęsta, dar klausimas atviras, bet, mano požiūriu, ji padėjo stabilizuoti situaciją prie sienos. Aš labai dėkoju prezidentui, kuris pasakė, kad mes išsprendėme šią krizę, jis tai pasakė labai aiškiai. Džiaugiamės įvertinimu, nes prie to prisidėjo ir Vyriausybė, ir NSGK. Antra, aš vis tik manau, kad dar geram mėnesiui reikėtų pratęsimo. Mes matome nulius grafoje dėl Lietuvos pažeidimų pasienyje, bet šiandien buvo penkiasdešimt penki pažeidimai prie Latvijos sienos. Tam tikra dalis migrantų, nors srautai į Baltarusiją sustojo, vis dar yra Baltarusijoje ir jie gali būti nukreipiami.
Aš sakyčiau, kad situacija pasienyje yra stabilizuota, bet tam tikri veiksniai veikia ir juos reikia turėti galvoje, kadangi tai yra Lukašenkos organizuojami srautai, tas atsipalaidavimas, kas galėtų būti suprasta kaip nepaprastosios padėties atšaukimas, galėtų būti prielaida išbandyti, kaip Lietuva saugo sieną. Aš manyčiau, kad dabar dar mėnesį reikėtų palaikyti nepaprastają padėtį, bet galbūt sumažinti veikimo erdvę ne dešimt kilometrų, o, pavyzdžiui, tik pasienio ruože, padaryti išimčių: susirinkimų laisvę, kad kultūriniai renginiai galėtų vykti. Tokį kompromisinį modelį pasiūlius, manau, kad mėnesiukui reikėtų pratęsti“, – sako L. Kasčiūnas.
Anot jo, labai svarbu nepamiršti ir sudėtingos situacijos dėl Ukrainos.
„Yra dar vienas svarbus dalykas – karinė eskalacija prie Ukrainos. Baltarusija jau nėra vertinama kaip savarankiškas veikėjas. Tai yra erdvė, kuri yra įsisavinta Rusijos.“
Politikas sako, kad neatmetamas scenarijus, kad Baltarusija ir Rusija gali norėti sukurti daug problemų, kurios nukreiptų dėmesį nuo to, kas gali vykti Ukrainoje.
„Kitaip tariant, jeigu bus kokia nors karinė avantiūra Ukrainoje, gali būti, kad kažkas bandys pridengti, sukurti kitų problemų, nukreipti dėmesį kažkur kitur, kad ir į pasienį kur nors prie Lenkijos, Lietuvos. Kitaip sakant, sukurti daug problemų vienu metu. Nepaprastoji padėtis mums leistų įjungti raumenukus labiau, negu jos nebuvimas“, – sako L. Kasčiūnas.
Sureagavo į prezidento kritiką
Tiesa, šiandien G. Nausėda ne tik pateikė Vyriausybei ne vieną pasiūlymą, tačiau žėrė ir rimtos kritikos. Lietuvai leidus Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti salos vardą, taip iššaukiant aštrią Kinijos reakciją, buvo padaryta klaida, taip nurodė prezidentas.
L. Kasčiūnas sako, kad tokia retorika, ypač prasidėjus naujiems metams, nėra tinkama. Anot jo, reikėtų atversti naują puslapį ir pamiršti kai kuriuos nesutarimus.
„Mes dabar truputėlį silpniname save taip kalbėdami. Tai rodo, kad kažkas kažko nežinojo. Kažkokia yra sudėtinga institucinė architektūra: vienas žino, kitas nežino, ir taip buvo ne kartą. Bet mes taip silpniname save, kaip valstybę“, – sako L. Kasčiūnas.
Pokalbio pabaigoje taip pat paklausta apie neseniai L. Kasčiūno išsakytas minties apie migrantus. Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasisakymą. Anot koalicijos, L. Kasčiūnas viešai skatino diskriminaciją bei dehumanizavo migrantus.
„Aš esu keturių vaikų tėvas ir aš myliu vaikus, visus pasaulio vaikus, bet kai matau, kad jų tėvai, mokėdami nuo trijų iki septynių tūkstančių eurų Lukašenkos režimui, tempia savo vaikus ten, kur šalta, į miškus, rizikuoja jų gyvybe, aš taip sau niekada neleisčiau. Manau, kad nei lietuviškoje, nei nelietuviškoje, nei vakarietiškoje civilizacijose tai nėra nėra įmanoma. Aš kalbu apie tai, o ne apie skirtingas vaikų vertes, man gaila tų vaikų, kad jais yra manipuliuojama“, – sako L. Kasčiūnas.