Laidoje „Iš esmės“ paklausus, ar Lietuva būtų pasirengusi, o galbūt rengiasi galimoms atakoms, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad opozicijos atstovų Lietuvoje tikrai yra gana didelis skaičius.
„Jeigu klausiate techninių detalių, tai aš neatsakysiu. Vadovybės apsaugos tarnyba, kaip įprasta, užsiima apsauga opozicijos veikėjų, tokių kaip Cichanouskaja. Ta apsauga išties reikalinga, nes jų atžvilgiu išsakyti visai nedviprasmiški ketinimai, pradedant nuo baudžiamųjų bylų iki grasinimų fiziniu susidorojimu. Opozicijos atstovų Lietuvoje tikrai gana didelis skaičius, šiaip jau prieglobsčio paprašiusių žmonių yra šimtai, gal ne visi jie aktyvūs dalyviai, bet dažniausiai prieglobsčio prašydavo, nes iš Lukašenkos režimo struktūrų patirdavo susidorojimo grėsmę. Buvo suimti, buvo kankinami ir taip toliau.
Žmonės patys įvairiausi, bet kai kalbame apie garantijų suteikimą, kaip dabar plačiai aptarinėjama, tai nėra toks paprastas klausimas. Lietuva turi padaryti viską, kad kitų priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos neturėtų laisvės veikti Lietuvoje taip, kaip joms patinka. Reikia, kad tas veikimas būtų neutralizuotas, ir aš kalbu apie Baltarusijos KGB, kuri pasižymėjo priešiškais veiksmais Lietuvos atžvilgiu; galbūt mažai žinome, kuo pasižymėjo, bet taip, pasižymėjo“, – sako ministras.
Turime reikalą ne tik su Minsku
Europos Parlamento (EP) narys Petras Auštrevičius laidoje „Iš esmės“ sako, kad Cichanouskajos išsakyta mintis apie padidėjusį spaudimą arba rizikas opozicionieriams yra pagrįsta.
„Būkime visiškai atviri ir pripažinkime, kad šiuo metu Baltarusijos ir Lietuvos siena praktiškai labai sparčiai artėja prie Šaltojo karo sienos arba to įvaizdžio, kuris žmonių galvose dažnai susiklosto, prisimenant aštuntąjį, devintąjį dešimtmečius, kai ganėtinai aktyvios žvalgybinės operacijos ar agentai veikė dėl to, kad būtų nuslopinti vieni vienoje, kiti kitoje pusėje. Čia, matyt, reikia pripažinti, kad Lietuvos atžvilgiu interesas smarkiai padidėjęs, ir mes turime reikalą ne tik su Minsku.
Pirmiausia, mes turime reikalą su ilga Maskvos ranka, kuri turi dar savo kanalų, kaip pakreipti situaciją, todėl Cichanouskajos išsakyta mintis apie padidėjusį spaudimą arba rizikas opozicionieriams, ypač tiems, kurių politinės pozicijos formuoja Baltarusijos demokratinės visuomenės apskritai politiką, yra pagrįsta. Aš sutikčiau, kad nereikia panikuoti ir ne viskas matoma paviršiuje, – tas darbas, kuris vykdomas, didele dalimi sudaro tą prevencinį poveikį“, – svarsto politikas.
Paklausus, kaip būtų galima padėti opozicionieriams, jeigu šiuo atveju kalbame apie didesnę jų apsaugą, pašnekovas tikino, kad būtinas ramus ir sutelktas darbas.
„Žinoma, matyt, reikia visomis priemonėmis mažinti riziką, tai yra turiu omenyje tuos žmones, kurie tiesiogiai arba per įtakos agentus gali kelti grėsmę, – grėsmę sveikatai, saugumui; būna įvairių atsitikimų, kartais nebūtinai tik užsakytų žmogžudysčių, nutinka ir kelių eismo įvykių. Manau, Lietuvos saugumo ir kitos institucijos, kurios veikia teisėtai ir atlieka savo funkcijas, turi rodyti didesnį dėmesį; net neabejoju, kad situacija teisingai suprasta Vilniuje, nes nusiraminti būtų didžiulė klaida: mes per daug rizikuotume tų žmonių gyvybėmis, bet, matyt, nereikia ir panikuoti. Manau, kad sutelktas ir ramus darbas yra geriausias atsakas visoms galimoms provokacijoms, kurių viena ar kita forma gali atsirasti. Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad daugelis šių iniciatyvų ateina ne iš Minsko, bet yra gerai koordinuojamos Maskvoje“, – sako P. Auštrevičius.
Anot jo, informacijos rinkimas dabar yra pati aktyviausia stadija, bandant nustatyti, kokių priemonių būtų galima imtis prieš vieną ar kitą opozicionierių.
„Manau, kad informacijos rinkimas dabar, matyt, yra pati aktyviausia stadija, bandant nustatyti, kokių priemonių galima būtų imtis prieš vieną ar kitą opozicionierių, bet kadangi jų yra daug, mūsų atitinkamos institucijos turi imtis tam tikrų fizinių apsaugos priemonių: mes prisiimame ir dalį atsakomybės, todėl biudžetas turės pajusti šios veiklos atlikimo naštą“, – sako EP narys.
Griežtai rekomenduoja nevykti į Baltarusiją
A. Anušauskas laidoje taip pat pabrėžė, kad Baltarusijos režimas šiuo metu yra labai pavojingas kone kiekvienam žmogui, todėl ministras tik dar kartą pakartojo, kad lankytis šioje šalyje dabar būtų labai pavojinga.
„Žinoma, nes šis režimas labai aiškiai iškomunikavęs žinią, ir mes tą žinią turime, tad privalome atsižvelgti. Jeigu pasakoma labai aiškiai, kad negarantuoja užsienio šalių piliečių saugumo, negarantuoja, kad jie nebus užpulti, kad jų atžvilgiu kokie nors kriminaliniai veikėjai nesiims veiksmų, plėšimų ar dar ko, tai kaip turime reaguoti? Manau, mes reagavome adekvačiai ir įspėjome piliečius: nevykite, nes rizikos bus didesnės, nei nauda, patirta aplankius kokią nors pilį ar dar ką nors. Aš siūlau visiems reaguoti į tokį įspėjimą, susilaikyti nuo kelionių į šio režimo valdomą šalį.“
Karštoji saugumo linija
Paklausus, kokias dar sritis reikėtų stiprinti, P. Auštrevičius tikino, kad dabartinius įvykius Lietuvoje gali išnaudoti ir organizuotas nusikalstamumas.
„Arvydas Anušauskas yra visiškai teisus, nes ekonominis sienos tarp Lietuvos ir Kaliningrado saugumas yra pirminės svarbos klausimas. Viena vertus, mes padarėme teisingus sprendimus stiprindami kariuomenę, gynybinius pajėgumus, bet, manau, reikėtų iš naujo permąstyti, kur „keliauja“ ta karštoji saugumo linija. Tada mūsų žvilgsnis automatiškai nukryps į Lietuvos ir Baltarusijos sieną, o ji, priminsiu, yra virš šešių šimtų kilometrų, labai dažnai besitęsianti nepatogia vietove, miškais, pelkynais, yra ir kitokių barjerų, bet tai nestabdo tų, kurie tuo užsiima.
Reikia pasakyti, kad finansinis interesas, kuris gali būti labai įvairus, siekia milžiniškas pinigų sumas, – dešimtis milijonų eurų, įsivaizduokime, kokio masto į apskaitą neįtrauktus ekonominius srautus turime Lietuvoje, ir kur nusėda tie pinigai, niekas negali pasakyti. Aš manau, kad matydamas įtampą, kuri dabar tvyro Minske, ir iš esmės ta įtampa skatinama Maskvoje, tokį nepasitikėjimą, priešiškumą Vakarams, tuo puikiai gali pasinaudoti organizuotas nusikalstamumas, kuris yra įsitraukęs į visus šiuos procesus, nes tai – tikrai ne pavienių asmenų organizuojama veikla.“
Baimė dėl galimos Rusijos ir Baltarusijos sąjungos
Paklausus, kas visgi nutiktų, jeigu Baltarusija ir Rusija susijungtų, P. Auštrevičius tikino, kad Lietuvai tai tikrai nepadėtų sustiprinti savo saugumo.
„Tokiu atveju iš esmės keistųsi geopolitinė ir geostrateginė situacija. Bendros valstybės sukūrimas, kuriai nuolat statomi pamatai, kad ir pastarasis savaitgalio Putino ir Lukašenkos susitikimas Sočyje, kur iš esmės, matyt, aptartas finansinės paramos klausimas, tikriausiai taip pat buvo skirtas būtent šitam reikalui spręsti. Ne veltui Baltarusijos užsienio reikalų ministro Makėjaus duotas interviu – praktiškai išimtinai apie tos valstybės, nežinau, kaip ją pavadinti, kūrimą. Kaip jis ir pasakė, iš esmės trūksta tik dviejų sprendimų – muitinės reikalai ir energetika, energetikos kainos, o tai – irgi ekonominių susitarimų esmė.
Rudenį jau planuoja galutinį bandymą susitarti – susitiks tos beatsirandančios naujos imperijos aukščiausi pareigūnai. Galime pamatyti ne vieno karinio dalinio iš Rusijos atsiradimą praktiškai Lietuvos pietuose, bet prie mūsų pietinių sienų gali atsirasti visiškai kitokių gynybinių pajėgumų su savo strategija, kuri, deja, Lietuvai nepadės sustiprinti savo saugumo.“