Jis teigė, jog organizaciniu požiūriu pasirengimas šiam renginiui vyksta, bet politiniu požiūriu, anot politiko, reikalingas tolesnis, rimtas dialogas viduje – tarp institucijų.
„Štai kodėl šis renginys yra skirtas diskusijoms ir pokalbiams, kaip aš sakau, tarp savų. Tai yra Lietuvos Seimo politikų, Prezidentūros, Vyriausybės, akademijos, apžvalgininkų. Reikia aptarti, kokie yra galutiniai mūsų tikslai ir ką mes norime pasiekti šitame susitikime.
Nes visokių girdime nuomonių iš skirtingų institucijų, kai kurie pasakytų, kad tai yra valstybės vadovų reikalas. Tačiau tai yra valstybės reikalas, Lietuvos politikų bendras reikalas“, – kalbėjo A. Ažubalis, komentuodamas ketvirtadienį rengiamą susitikimą.
Seimo narys A. Ažubalis teigė, kad Lietuva neturi leisti, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasikartotų „liūdnai pagarsėjęs 2008 metų NATO viršūnių susitikimas Bukarešte scenarijus“.
„Kada buvo ir Ukraina atstumta, Gruzija. Ir po to mes matėme, kas vyko. Jau nesikartosiu“, – apie karinę Rusijos agresiją šių šalių atžvilgiu Žinių radijo eteryje kalbėjo parlamentaras A. Ažubalis.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas teigė, jog šiuo metu rengia raportą apie NATO atvirų durų politikos ateitį.
„Ir prisipažinsiu, atvirai kalbant, pagal nuotaikas asamblėjoje, o tai yra politikai iš visų NATO valstybių, kurie užsiima saugumo ir užsienio politikos klausimais, tai nesu tikras, kad jam užteks kolegų iš vakarų paramos, balsuojant už jį.
Jame atsispindės siekis greitos, realios narystės NATO galimybės Ukrainai. Nežinau. Girdžiu įvairių dalykų. Girdžiu, kad sąjungininkai mėgins apsistoti ties kažkokia neaiškia tarptautinio saugumo garantijų kategorija.
Nežinau, kas tai yra. Nes jau vieną kartą Ukraina saugumo garantijas buvo gavusi. Nežinau, optimizmo daug aš neturiu. Bet reikia daryti tai, ką galime daryti – burti sąjungininkus“, – kalbėjo Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas A. Ažubalis.
Jo teigimu, siūlymai, kad Ukraina galėtų tapti NATO nare po pergales kare prieš Rusiją yra tiesiog stimulas Vladimirui Putinui „toliau plėtoti agresiją“.
„Kada tai kalba, sakyčiau, super pragmatinės, realistinės politikos šulas buvęs JAV valstybės sekretorius Henry'is Kissingeris, tai man kyla nerimas, kad gali būti visokių rezultatų.
Taip pat reikia kalbėti apie karinę industriją, kuri yra tokioje būsenoje, kuri lemia, kad sandėliai Europos sąjungininkų sandėliai yra tušti“, – teigė politikas.
A. Ažubalis teigė, jog Lietuvos tikslas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje, yra toks, kad visa NATO jėga nebūtų perkelta ant JAV pečių.
Parlamentaras taip pat stebėjosi kai kurių vakarų šalių planais atstatyti griaunamą Ukrainą, tačiau neteikti ukrainiečių prašomos ginkluotės.
„Ką mes dabar matome – Ukraina prašo bent šimto modernių tankų. Europoje jų yra apie 2200. tai apie ką mes tada kalbame? Mes kalbame apie paprastą politinį egoizmą, baimę, nenorą. Juk esminis dalykas yra labai aiškus – kuo ilgiau tęsis konfliktas, tai sekins ne tik Rusiją, ar Ukrainą, tai sekins ir mus, mūsų visuomenes.
Todėl pati logika sako – reikia duoti dabar visą įmanomą ginkluotę, kad būtų padarytas lemiamas lūžis šitame kare su Rusija. Ir tada automatiškai pradėsime kalbėti apie Ukrainos atstatymą.
Nes kai dabar apie tai kalba valstybės, kurios neduoda ginklų Ukrainai, kaip Vokietija, arba duoda tik kitas kategorijas, bet sako, jog dalyvaus atstatyme... Kokiame atstatyme? Jeigu diena iš dienos Ukraina yra griaunama.
Pirmiausia reikia laimėti ir pasiekti negrįžtamus pokyčius. Nes tik pergalė galėtų jų atnešti pačioje Rusijoje“, – tikino A. Ažubalis.
