Vaikinui dar tik aštuoniolika, tačiau po to, kai JAV pareigūnai suėmė jo mamą Neringą Venckienę, ant jo pečių užgulė šeimos verslo išlaikymo našta. Jo diena prasideda koledže, o vidurdienį jis jau dirba gėlių parduotuvėje. „Sunkoka, bet kažkaip susiderinu tą laiką“, – sako Karolis.
Per beveik šešerius metus K. Venckus JAV baigė vidurinę mokyklą, įstojo į koledžą ir planuoja studijuoti teisę. „Buvo ir kelionių, kai baigiau 8-tą klasę, gavau pagyrimą iš Obamos už gerą mokslą“, – pasakoja vaikinas.
Su DELFI kalbėjęs K. Venckus teigia, kad visus metus JAV gyveno laisvai: turėjo dokumentus, keliavo, mokėsi, kūrė verslą. Jo teigimu, net mamos išvaizda nėra taip kardinaliai pasikeitusi, kaip nušvietė JAV spauda.
N. Venckienei atsidūrus kalėjime, jos sūnus internete paskelbė peticiją, kuria siekė sustabdyti Neringos ekstradiciją. Taip pat buvo sukurta platforma, kurioje visi norintys galėjo paaukoti norimą pinigų sumą gynybai teismuose. 7875 JAV doleriai – tiek lėšų jau paaukota nuo kovo 22-osios.
Su mama Karolis susiskambinti gali kasdien, tačiau pasimatyti – tik kartą per dvi savaites.
– Kai jūsų mama buvo suimta, internete buvo paviešinta peticija, taip pat sukurta platforma rinkti lėšoms. Kieno iniciatyva tai buvo padaryta?
– Viską dariau pats. Mačiau, kažkas rašė, kad čia reklamos agentūros pasamdytos, tai absoliuti nesąmonė. Rašė, kad labai profesionaliai nufilmuota, bet pats atsisėdau prieš kamerą ir nufilmavau tą vaizdo įrašą (vaizdo įraše K. Venckus pasakojo savo mamos istoriją ir prašė pasirašyti peticiją dėl ekstradicijos sustabdymo – DELFI) ir įkėliau į „YouTube“. Per keturias dienas peržiūrėjo berods 400 tūkst. žmonių, bet paskui jį užblokavo. Užblokavo ir vaizdo įrašą, ir visą mano kanalą.
– Kodėl jį užblokavo?
– Nežinau. Buvo parašyta, kad pažeidė „YouTube“ taisykles. Pastebėjau, kad labai daug vaizdo įrašų, susijusių su šiais įvykiais, buvo užblokuojami dėl neva autorinių televizijų teisių. O šiame vaizdo įraše buvo panaudota mūsų šeimos filmuota medžiaga.
– Gyvenate vienas. Ar kažkas padeda?
– Yra čia ir giminių, ir mamos draugių. Bet daugiausia viską pats sau.
– Į JAV atvykote dar būdamas vaikas. Kaip tada viskas atrodė?
– Iš pradžių buvo kiek sudėtinga, nes nors Lietuvoje ir mokiausi anglų kalbos, bet viskas kitaip. Kokį pusmetį ar metus buvo sudėtinga, bet kai išmokau kalbą, susiradau naujų draugų, naujų hobių ir panašiai.
– Dirbate gėlių parduotuvėje, ar jau seniai?
– Prieš tai porą metų dirbau drabužių parduotuvėje, bet kai atidarė gėlių parduotuvę, išėjau iš ten ir perėjau į čia.
– Ar per šiuos šešerius metus buvote Lietuvoje?
– Ne, bet bendrauju su draugais, keli draugai net buvo aplankę.
– Žiniasklaidoje skelbiama, kad jūsų mama labai pasikeitusi. Ar tai tiesa?
– Vienintelis dalykas, kas pasikeitė – plaukai ilgesni nei įprasta matyti nuotraukose. O šiaip nei keitė plaukų spalvą, nei perukus nešiojo. Nieko.
– Ar per šiuos šešerius metus reikėjo nuo kažko slėptis?
– Kai tik atvykome, 2013 metais, iš karto kreipėmės dėl politinio prieglobsčio. Neseniai buvo paskirta data, kai turėjo tas sprendimas būti priimtas – tai turėjo įvykti 2019 m.
Visi mūsų duomenys, visi dokumentai buvo pateikti JAV institucijoms ir tą tikrai žinojo Lietuvos atstovai. Mes turėjome leidimus legaliai gyventi, turėjome vairavimo pažymėjimus, asmens kodus. Viskas sutvarkyta ir Lietuvos institucijos tikrai viską žinojo.
– Mokotės koledže, papasakokite apie tai.
– Turėjau dar vidurinėje mokykloje mokytis, bet baigiau ją pusmečiu anksčiau. Koledžas – kaip universitetas, tačiau aš dar neapsisprendęs, ką mokytis, dėl to studijuoju bendrus dalykus: anglų, matematiką, istoriją. Tai dalykai, kurie tenka visoms profesijoms.
Dar nežinau, ką studijuosiu, bet galvoju apie istoriją arba teisę.
– Kai išvažiavote iš Lietuvos, jums buvo dvylika. Kai vyko visi įvykiai, buvo dar mažiau. Ar supratote, kas vyksta?
– Kai viskas prasidėjo, buvau per mažas viską suprasti, bet labai gerai viską atsimenu nuo pat pirmos dienos. Atsimenu tą dieną, kai Deimantė pradėjo viską pasakoti, kai viską sužinojo močiutė.
Buvo tokių žmonių, kurie sakė mano mamai, kad kam ji čia kišasi, kad karjerą susigadins, kad ne jos dukra. Bet kaip galima ignoruoti ir nieko nedaryti, kai kažkas tokio atsitiko?
– O kas nors bandė paaiškinti, kas vyksta ir kodėl tiek žmonių prie namų?
– Kažką supratau, kodėl taip buvo, bet man buvo nedaug metų. Dabar sunku taip pažvelgti atgal ir prisiminti, ką aš tada galvojau. Kiek atsimenu, supratau, kad žmonės susirinko dėl to, kad situacija neteisinga.
– Ar Lietuva dar yra jūsų planuose?
– Lietuva yra tėvynė, buvo ir bus. Tik dabartinė situacija neduoda jokių galimybių mums grįžti, nebent kažkas pasikeistų.
– Iki šiol puikiai kalbate lietuviškai.
– Žinoma, mes su mama kalbame tik lietuviškai, ji verčia ir visokias lietuviškas knygas skaityti (šypsosi). Kartais ir su draugais iš Lietuvos pasikalbu, ir su močiute.
Mano mama visada skatino mokytis, bet kai kurios knygos ir mane patį domina.
– Kartą per dvi savaites galite aplankyti mamą. Ar nunešate kokių nors lauktuvių?
– Ten labai sudėtinga tvarka, reikia daug procesų praeiti, kad kažką nunešti, o ji ten beveik viską gali nusipirkti. Buvau nunešęs kažkokią lietuvišką knygą, bet šiaip neverta kažką nešti.
Ta tvarka labai biurokratiška – turi priduoti, kažkas turi patikrinti, perduoti viršininkui, kad patvirtintų. Viskas turi pereiti per labai daug rankų, todėl labai ilgai užtrunka.
– Su kokia nuotaika ji pasitinka: viltimi ar liūdesiu?
– Sunku pasakyti. Visas šis reikalas labai politinis. Net JAV atstovai dokumente buvo įrašę, kad jei JAV atsisakys ją išduoti, gali pakenkti Lietuvos ir Amerikos santykiams. Manau, kad viskas priklausys ne tiek nuo pateiktų įrodymų, kiek nuo pačių amerikiečių sprendimo dėl santykių su Lietuva.
– Nuo kovo 22-osios surinkote beveik 8 tūkst. JAV dolerių gynybai. Ar jau kažkiek jų panaudojote?
– Visi tie pinigai bus skirti advokatams. Nė vieno dolerio nebus skirta kažkam kitam. Dalį pinigų jau siunčiau advokatui.
– Kas rūpinasi advokatais?
– Vienas iš jų – mūsų politinio prieglobsčio advokatas. Iš pradžių mes jam mokėjome, bet kai jis perskaitė visą mamos istoriją, pasisiūlė dirbti nemokamai. O kitam mokame.
– Ar tų pinigų pakaks?
– Nežinau, tos sumos didelės. Visos sumos tikrai nepadengs. Žiūrėsim, kaip išeis.
– Lietuvoje jūsų mamai buvo pateikti 39 kaltinimai, tačiau skelbiama, kad JAV jų liko vos 4. Ar galite juos įvardyti?
– Lietuvoje buvo tvirkinimas, himno išniekinimas, pasikėsinimas į Lietuvos nepriklausomybę, gaujos organizavimas, nelegalus sekimas... Visi šie kaltinimai buvo pašalinti.
Visi kaltinimai, kurie liko, yra po gegužės 17 dienos. Po tos dienos, kai Lietuvoje naikino mamos neliečiamybę, jai buvo pateikti šeši kaltinimai, iš jų liko keturi.
– O ar sulaukiate žmonių palaikymo?
– Per dieną gaunu po kelis šimtus žinučių, kartais labai ilgai užtrunka, kol į jas atsakau.
Rašo ir amerikiečiai, buvo atėjusios kaimynės, kai laikraštyje perskaitė, kas čia vyksta. Siūlėsi, kad jei kas, būtinai padės. Tikrai jaučiu palaikymą.
Džiugu, kad dauguma žmonių supranta, kas čia vyksta.
DELFI primena, kad nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV kalėjime. „Nenoriu kada nors grįžti į Lietuvą,“ – ji sakė interviu tarptautinei naujienų agentūrai „The Associated Press“ iš kalėjimo.
Šį jos norą bandė įgyvendinti ir jos sūnus Karolis, kovo pradžioje paviešinęs įrašą, kuriuo kreipėsi į žmones prašydamas pasirašyti peticiją neperduoti mamos Lietuvai. Deja, N. Venckienės sūnaus sukurta peticija per 30 dienų surinko 39 957 tūkst. parašų. Tam, kad peticija būtų patvirtinta, reikėjo surinkti 100 tūkst. parašų.
JAV teismas neseniai pranešė, kad N. Venckienės ekstradicija stabdoma iki birželio vidurio.
N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką.
2018 metų vasario 15 dieną Kauno apylinkės teismas D. Kedžio motiną Laimutę Kedienę ir jos kaimynę Olgą Girdauskienę pripažino kaltomis dėl mažametės L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukros tvirkinimo bei skyrė laisvės apribojimo bausmes.
2018 metų vasario 22 dieną pranešta, kad Lietuvos prašymu N. Venckienė suimta Čikagos mieste.