Nevaikiška patirtis
Vos trylikos metų mergaitė kovą turėtų tapti mama.
Naujos gyvybės atėjimo laukia ir Panevėžio apygardos prokuratūra, dar praėjusių metų pabaigoje pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio asmens išžaginimo.
Įtariama, kad kūdikio tėvas – artimas giminaitis, tačiau visus taškus turės sudėlioti DNR tyrimas.
Neeilinė istorija įvyko vienoje Panevėžio krašto šeimoje, kuri ne vienus metus socialinių darbuotojų buvo stebima pro didinamąjį stiklą.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistės Rasos Stundžienės teigimu, praėjusių metų pabaigoje paaiškėjus, kad trylikametė laukiasi, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio asmens išžaginimo.
Kad mergaitė nėščia, pastebėjo šeimą stebintis seniūnijos darbuotojas.
„Apie galimai įvykdytą seksualinio pobūdžio nusikaltimą pranešė socialinis darbuotojas, lankantis šią šeimą. Nustačius, kad trylikametė išties laukiasi, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bet kokie lytiniai santykiai su vaiku yra neteisėti“, – komentavo prokuratūros atstovė.
Turėjo įtarimų
Pasak R. Stundžienės, įtarimai dėl mažamečio asmens išžaginimo pareikšti vienam asmeniui. Jis yra pilnametis artimas šeimos giminaitis, tačiau gyvena atskirai. Tiesa, tokius įtarimus turės patvirtinti arba paneigti DNR testas.
„Yra laukiama, kol gims kūdikis ir bus atliktas DNR tyrimas. Šis tyrimas ir atsakys, ar įtariamasis yra kūdikio tėvas“, – teigė R. Stundžienė.
Prieš porą metų buvo pradėtas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimo seksualinio tos pačios mažametės tvirkinimo.
Socialiniams darbuotojams sunerimus dėl pernelyg seksualizuoto tuomet dar vienuolikos metų mergaitės elgesio, mažametę apklausė ikiteisminio tyrimo tyrėjai, apžiūrėjo teismo medicinos ekspertai, su ja bendravo vaikų, nukentėjusių nuo seksualinio smurto, centro „Užuovėja“ specialistai, tačiau objektyvių priežasčių pradėti ikiteisminiam tyrimui nebuvo.
Neradus tvirtų įrodymų, kad vienuolikmete seksualiai pasinaudota, mergaitė buvo palikta gyventi tėvų šeimoje.
Į namus grįždavo savaitgaliais
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė teigė, kad iš šios šeimos vaikai dėl nepriežiūros buvo paimti ne kartą.
Paskutinį kartą ją prižiūrintys specialistai nenorėjo vaikų grąžinti į šeimą, tačiau vaikų teisių atstovai nusprendė kitaip.
„Geriausiai šios šeimos situaciją galėtų pakomentuoti ją prižiūrėjusi socialinė darbuotoja. Tik noriu pabrėžti, kad iš jos pusės buvo padaryta viskas. Mergaitė mokėsi ugdymo įstaigoje ir į namus grįždavo tik savaitgaliais“, – sakė V. Savickienė.
Tačiau socialinė darbuotoja, prižiūrinti šeimą, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, komentuoti atsisakė.
Jau dvejus metus mergaitė ir du jos broliai mokosi protinę ir kompleksinę negalią turinčius vaikus ugdančiame centre.
Jo direktorius pripažįsta, kad žinia apie auklėtinės nėštumą pedagogams buvo didžiulė staigmena.
„Mergaitė labai rami, tyli, kukli. Ji gyveno mokyklos bendrabutyje, bet pedagogai nepastebėjo nėštumo. Patiems buvo šokas tą sužinojus“, – sakė ugdymo įstaigos vadovas.
Pavojaus ženklų nematė
Be trylikametės, socialinę riziką patiriančioje šeimoje auga dar du broliai.
Kiti vaikai jau suaugę ir gyvena atskirai.
Šiuo metu besilaukianti protinę negalią turinti mergaitė apgyvendinta globėjų šeimoje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus vyr. patarėja Laima Statkevičienė tikina, jog vaiko teisių gynėjai pastaruoju metu nebuvo gavę pranešimų, kad kažkas negero vyksta su vaiku, o šeimą lankė Savivaldybės socialiniai darbuotojai.
„Vaiko teisių gynėjai visuomet reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių, o apie minėtoje šeimoje patiriamus sunkumus ar galimus pavojaus ženklus dėl vaiko gerovės pastaruoju metu nei iš artimiausios vaikui aplinkos, nei iš savivaldybės nebuvo pranešta“, – tvirtino L. Statkevičienė.
Keli atvejai per metus
Šis atvejis Panevėžio krašte, anot vaiko teisių specialistės, itin jautrus.
„Besilaukiančia mergaite yra visapusiškai rūpinamasi, užtikrintas jos fizinis ir emocinis saugumas, teikiama medicininė priežiūra bei psichologinė pagalba“, – sakė L. Statkevičienė.
Anot jos, vaiko atstovas pagal įstatymą gali būti tik pilnametis asmuo, todėl pagimdžius nepilnametei, skubiai atliekama procedūra nustatyti tėvystę ir paskiriamas vaiko globėjas, kol mama sulauks pilnametystės.
Dažniausiai kūdikio globėju tampa seneliai. Nepilnametei mamai turi būti sudarytos sąlygos gyventi kartu su vaiku.
„Tais atvejais, kai besilaukiančiai nepilnametei stinga artimiausios aplinkos paramos ar sąlygos, kur mergina gyvena, nėra tinkamos nei jos, nei gimsiančio vaikelio gerovei, yra pasirūpinama saugiu prieglobsčiu ir teikiama visokeriopa pagalba. Nustačius pagalbos poreikį, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į socialinius partnerius – socialinių paslaugų centrus, moterų krizių centrus, psichologus ir pan., kad šie padėtų būsimai mamai įgyti vaikučio auginimo įgūdžių“, – komentavo specialistė.
L. Statkevičienės teigimu, nepilnamečių nėštumas nėra dažnas reiškinys vaiko teisių gynėjų darbo praktikoje, tačiau šalyje per metus išaiškėja bent keletas tokių atvejų.
Apie juos neretai sužinoma iš medikų, kai vaikelis gimsta, o jei šeima, kurioje laukiasi nepilnametė, gauna socialinę pagalbą, apie nepilnamečių nėštumą dažnai praneša socialiniai darbuotojai.
„Tiek įprastai, tiek šiuo individualiu atveju vaiko teisių gynėjai, gavę informacijos apie galimai besilaukiančią nepilnametę, vyksta į šeimą, bendrauja su nėščia nepilnamete, aiškinasi situaciją, renka informaciją apie kūdikio tėvą. Jeigu abu būsimo kūdikio tėvai yra nepilnamečiai – ir tėvo atžvilgiu pradedamas vaiko teisių pažeidimo vertinimas“, – komentavo specialistė.