Tiesa, ji neatmeta ir kitų, ne tokių globalių priežasčių.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Romas Lazutka komentavo, kad jam neteko girdėti apie kokias nors panašias jaunų šeimų apklausas, tad mano, kad dėl tokių priežasčių atidedančių žmonių dalis gali būti nereikšminga, o ir istoriniu požiūriu tų karų būta ne vienas. Tačiau jis įvardijo pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvos visuomenė senėja ir nėra tinkamo kartų atsinaujinimo.
Baiminasi dėl ateities
– Jūs esate vidutines pajamas uždirbanti jauna, reprodukcinio amžiaus pora. Kodėl ateina minčių apskritai neturėti vaikų?
– Yra daug priežasčių, vienos jų daro daugiau įtakos apsisprendimui, kitos – mažiau. Pirmiausia, stebint visa tai, kas vyksta pasaulyje, – tiek karą Ukrainoje, tiek Izraelio–Gazos konfliktą, tiek klimato kaitos iššūkius, su kuriais susiduria ir Lietuva, ir visas pasaulis, paleisti naują gyvybę į tokią aplinką kartais atrodo gana neatsakinga. Galbūt suveikia nenuspėjamumo, nepastovumo faktorius, kuris susijęs su aplinka, – kas laukia ateityje, ar neteks tam vaikui gyventi karo, nepritekliaus sąlygomis arba diasporoje, ar suvaldysime klimato kaitos padarinius, migrantų krizes, ar ateityje bus ką valgyti, ar neteks kariauti dėl geriamojo vandens, kai taip sparčiai auga taršos kiekis visose srityse.
Vaikai – tai didelė atsakomybė, kurią kartu su vyru suvokiame kaip labai didelį įsipareigojimą – tiek laiko, tiek karjeros atžvilgiu, tiek pasirinkimų, laisvės, finansiniais atžvilgiais. Juk vaikui reikia labai daug dėmesio ir meilės, tai susiję ir su emociniu intelektu, psichologine sveikata, stresu, kurį tikrai pajunta kiekvieni tėvai.
Svarstymai logiški, bet tyrimų nėra
Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Romo Lazutkos pasiteiravus, ar tikrai šiuolaikinis jaunimas dėl vykstančių karų Ukrainoje ir Gazos Ruože, migrantų krizės, nežinomybės, ar neteks patiems dėl galimų karų palikti namų, gali nenorėti turėti vaikų, teigė, jog tokie svarstymai gali būti logiški, bet tyrimų jiems pagrįsti kol kas nėra.