Tuo tarpu Prezidentūra, taip pat patvirtinusi susitikimo faktą, išsakė ir kelias pastabas užsienio reikalų ministrui.
„Lietuvos Respublikos prezidentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas. Jos buvo derinamos ir dėl Vokietijos kanclerės kontaktų su A. Lukašenka. Prezidentas kviečia užsienio reikalų ministrą jam kylančius komunikavimo klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, o tiesiogiai. Taip yra ir efektyviau, ir greičiau. Šalies įvaizdžiui kenkia skuboti, emocijomis grįsti pareiškimai“, – Eltai perduotame komentare rašė Prezidento komunikacijos grupė.
Ketvirtadienį G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere Angela Merkel gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Ministras akcentavo, kad tai yra labai negera praktika.
„Vieninteliu žodžiu, kuriuo galiu apsakyti – apmaudu. Tai apsunkina darbą. Informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius. Esame susitarę, kad būtume informuoti laiku. Ačiū Dievui, kad turime kitų draugų už Lietuvos ribų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentavo G. Landsbergis.
Tuo tarpu prezidento patarėja Asta Skaisgirytė rečiadienį teigė kad Prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie A. Merkel skambutį A. Lukašenkai. Tai, kad ši informacija nepasiekė Vyriausybės ar Užsienio reikalų ministerijos, patarėja nesureikšmino.
„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos dalijimusis. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Išsiskyrė nuomonės dėl A. Merkel skambučio A. Lukašenkai
Susitikimas surengtas po to, kai išsiskyrė Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos pozicijos dėl to, ar reikia kalbėtis su autokratiniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka sprendžiant migrantų krizę.
Antradienį G. Nausėda BBC radijui duotame interviu teigė pritariantis Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiams su autokratiniu Baltarusijos vadovu. G. Nausėdos manymu, tai, kad Vakarų valstybės migracijos krizę bando spręsti komunikuodamos su Vakarų nepripažintu prezidentu, A. Lukašenkos nepaverčia teisėtu Baltarusijos lyderiu.
„Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – šią savaitę Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.
Tuo tarpu G. Landsbergis laikosi kiek kitokios pozicijos. Jo teigimu, A. Merkel komunikavimas su autokratiniu Baltarusijos lyderiu yra pavojingas ne tik dėl to, kad nebuvo pakankamai suderintas su ES partneriais, bet ir dėl to, kad tai sukuria galimybes A. Lukašenkai atsiradusius kontaktus su Vakarais išnaudoti propagandiniams tikslams.
Ministras mano, kad ir be tiesioginių pokalbių su Baltarusijos režimo lyderiu galima imtis daug žingsnių, siekiant išspręsti įtampą keliančią situaciją pasienyje su Baltarusija. Vienas iš jų, jo teigimu, yra griežtesnės sankcijos Baltarusijos režimui.
ELTA primena, kad A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę du kartus kalbėjosi telefonu. Pirmasis Baltarusijos režimo lyderio ir Vokietijos kanclerės pokalbis įvyko pirmadienį.
Tai buvo pirmas A. Lukašenkos kontaktas su Vakarų šalies vyriausybe po to, kai jis pasiskelbė laimėjęs 2020 metų rugpjūtį vykusius rinkimus.