Taip pat siūloma papildyti Konstituciją nauju straipsniu, sukurti vieną visoje šalyje veikiančią centrinę kredito uniją ir net pradėti naują parlamentinį tyrimą.
Siūlo atleisti V. Vasiliauską
Griežčiausias tyrimą atlikusio komiteto rekomendacijų punktas yra apie Lietuvos banko vadovybės galimybę tęsti darbą. Tekste teigiama, kad įvertinus krizės aplinkybes, ginant visuomenės interesą, atsakomybė tenka būtent Lietuvos bankui. Komitetas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos banko vadovybė su tyrimą atlikusiu komitetu nebendradarbiavo, ar netgi informaciją slėpė.
„Taip pat kai kurių Lietuvos banko vadovų vykdytas darbuotojų nuteikimas prieš parlamentinį tyrimą skatina vienareikšmiškai paraginti Lietuvos banko vadovybę imtis aktyviai ginti visuomenės interesą ir atsakingai naudotis nepriklausomos institucijos statusu bei suteiktais mandatais“, – rašoma tekste.
Taip pat siekiama atkreipti naujai išrinktojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos dėmesį į Lietuvos banko vadovybės veiksmus parlamentinio tyrimo metu ir pasiūlyti atstatydinti iš pareigų vieną iš šio valdybos narių ir teikti Seimui atstatydinti iš pareigų Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.
Aiškėja „antras dugnas“
Tyrimą atlikusio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys, konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad itin griežtos rekomendacijos Lietuvos banko atžvilgiu, gali būti paprasčiausias bandymas susidoroti su politiniais oponentais, ar suvesti sąskaitas.
Trečiadienį uždarame komiteto posėdyje liudijo buvęs ilgametis Lietuvos banko ekonomistas Tomas Ramanauskas.
Jis pareigas banke paliko po to, kai buvęs šio komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas buvo išrinktas į Europos Parlamentą (EP).
M. Majauskas DELFI pasakojo, kad klausant T. Ramanausko liudijimo, kai kurie jo prezentacijos sakiniai jam pasirodė girdėti.
„Posėdžio metu klausiau pono Tomo Ramanausko, ar tik ne jis rašė Seimo komisijos išvadas, nes didelė dalis jo prezentacijos skaidrių yra atspindėtos išvadų tekste. Į klausimą ponas Tomas pasirinko neatsakyti“, – kalbėjo politikas.
Patikrinus tyrimą atlikusio komiteto parengtų rekomendacijų dokumento metaduomenis, paaiškėja, kad jų autoriaus vardas yra „Tomas“.
„Lyg sutapimas vėliau pasirodė, kad Seimo komisijos išvadų dokumento autorius nurodomas „Tomas“. Absurdiškai atrodo, kai Lietuvos banko darbuotojas dalyvauja Seimo komisijoje kaip liudytojas ir vėliau jau teisėjo vaidmenyje pats rašo Parlamentinės tyrimo komisijos išvadas. Dar keisčiau viskas atrodo, kai tas pats darbuotojas, reikalavęs ir negavęs kompensacijos, paliko Lietuvos banką ir dabar išvadose siūlo imtis priemonių atleisti centrinio banko vadovą“, – pasakojo M. Majauskas.
Jo teigimu, tai tik dar kartą parodo, kad visas tyrimas buvo šališkas ir subjektyvus nuo pat pradžių.
„Europos parlamento ir Prezidento rinkimų metu buvo naudojamas kaip įrankis susidoroti su politiniais oponentais. Dabar – asmeninių sąskaitų suvedinėjimui“, – teigė jis.
Visos rekomendacijos
Rekomendacija pradedama siūlymu dėl dviejų esminių pakeitimų, kurie turėtų apsaugoti nuo finansiškai neatsakingų sprendimų ir finansinio populizmo.
Pirmuoju siūloma inicijuoti Konstitucijos papildymą nauju straipsniu, juo Konstitucinis teismas, remiantis „gerąją kitų šalių praktika“, galėtų vertinti įstatymus ir ar jų priėmimas dera su viešųjų finansų tvarumo principais. Antruoju aptariami parlamentarų registruoti pasiūlymai didinti viešųjų finansų asignavimus, bet nepasiūlant jų šaltinių. Todėl prieš registruojant parlamentarai turėtų pasiūlymus įvertinimui pateikti Biudžeto ir finansų arba Audito komiteto biuro patarėjams.
Rekomendacijose rašoma, kad Lietuvos institucijos pasirengimas iššūkiams nebuvo pakankamas. Todėl siūloma stiprinti institucinį potencialą, telkti reikiamas kompetencijas ir atlikti analizę, siekiant visapusiškai suprasti krizės veiksnius.
Dokumente taip pat siūlomas susitarimas „dėl adekvataus krizės kaštų pasidalijimo ateityje“. Juo siūloma siekti instituciniu ir politiniu lygmeniu bendro sutarimo, kad ateityje visi sprendimai būtų daromi „solidariai ir adekvačiai paskirstant ekonominius ir finansinius krizės kaštus susijusioms sritims“.
Rekomenduojama nagrinėti galimybę gerokai griežtinti maksimaliai leistiną rinkos koncentracijos lygį bei kitais būdais mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo „labai riboto skaičiaus patronuojančių bankų, ypač jei jie yra iš vienos šalies ar jų buveinės šalių institucijų sprendimų“.
Taip pat siūloma griežčiau reguliuoti bankų grynąjį skolinimasį iš užsienio. Galimai net nustatant maksimalią maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą, teikiant pirmenybę ilgesnės trukmės finansavimui, nustatant finansavimo atitraukimo sąlygas bei užtikrinant, kad būtų skolinama naudojant skaidrią kainodarą ir neiškraipant konkurencinių sąlygų šalies kredito rinkoje.
Tyrimą atlikęs komitetas ragina finansų rinkoje skatinti „atsakingą ir pamatuotą“ konkurenciją, standartizuoti ir hipotekinių būsto paskolų sutarčių sąlygas, didinti duomenų apie finansų sistemą prieinamumą.
Pastarojo punkto prašoma iš Lietuvos banko, nes šiuo metu išsamias analizes gali atlikti tik Lietuvos banko ekonomistai, kitų galimybės, anot tyrimą atlikusio komiteto, yra labai menkos.
Parlamentarai dėmesį atkreipia ir į spekuliacijas būsto rinkoje. Jų teigimu, reikėtų didinti skaidrumą apie sandorius būsto ir nuomos rinkoje, taip pat papildomu reguliavimu pažaboti ydingas praktikas, kai perkamas nepastatytas ar net nepradėtas statyti būstas.
Rekomendacijoje prašoma įvertinti nuostolių dėl ilgesnės trukmės „Vilibor“ normų užkėlimo, išsiaiškinti, kiek tokių atvejų buvo, nustatyti už tai atsakingus asmenis, „kompensuoti kitų rinkos dalyvių, ypač būsto paskolų gavėjų, ėmusių paskolas kintamosiomis palūkanomis litais, patirtus nuostolius ir taikyti kitas įstatymuose numatytas poveikio priemones“.
Lietuvos bankui rekomenduojama griežčiau reglamentuoti būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis.
Komiteto nariai rekomenduoja finansinių paslaugų ir jų vartotojų teisių priežiūra ir apsaugą perduoti kitai institucijai, arba „griežčiau atskirti finansų rinkos dalyvių ir paslaugų priežiūrą“ Lietuvos banko viduje.
Sprendžiamas rekomendacijoje ir kredito unijų sistemos stiprinimas. Siūloma priimti atitinkamo įstatymo pakeitimą, kad šalyje galėtų veikti viena centrinė kredito unija.
Taip pat rekomenduojama pritarti likviduoti UAB „Būsto paskolų draudimas“, nutraukti likusias galiojančias draudimo sutartis tiek su gyventojais, tiek su bankais.
Seimo nariai siūlo ir naują tyrimą – dėl „Ūkio banko“ perdavimo „Šiaulių bankui“ aplinkybių.
DELFI primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika.
Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.