Iki šiol „Pride“ eitynės rengiamos tik Vilniuje, perkelti jas į Kauną ar kitą miestą, LGBT bendruomenė siekia jau kelerius metus. Kaune jas planuota surengti rugsėjo 4-ąją ir organizatoriai savivaldybei pranešė, kad eitynėse dalyvautų 3000 žmonių ir pasiūlė 3 galimus maršrutus. Tačiau savivaldybės atsakymas vienas.
„Gatvė bus perkasta ir ten nebus galima judėti, nes ten vyks darbai. Tai turbūt koks čia gali būti kitas sprendimas“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Savivaldybės atstovas sako, kad organizatoriai pateikė tris to paties maršruto versijas – žygiuoti ketinta Laisvės alėja. Tokios galimybės savivaldybės manymu nėra.
„Lauko kavinės šiandien tikrai nesudaro sąlygų ir nepalieka tokios erdvės, kad galėtų judėti tokio dydžio kolona ir būtų tokios eitynės“, – sakė P. Keras.
Organizatoriai piktinasi, kad Laisvės alėja laisva ne visiems ir sako ruošiantys skundą dėl tokio savivaldybės sprendimo.
„Kaip žinome, jie ir „Žalgirio“ eitynes neseniai be jokių leidimų ir nieko, tai kodėl mes negalime? Vertiname šį neteisingą sprendimą blogai, bet rankų nenuleisime ir toliau kovosime už savo teisę į kalbos ir saviraiškos teisę“, – komentavo Kaunas „Pride“ organizatorius Rokas Garliauskas.
Kauno valdžia taip pat sako, kad tokių eitynių dalyvių saugumo Kaune užtikrinti nepavyktų. Dauguma kalbintų kauniečių sako, kad tokios eitynės, jeigu ir nežavi, jiems netrukdytų.
„Man jie netrukdo, gali eiti, bet nematau dėl ko rūsti. Bet Kaune, man atrodo, kad nelabai toleruotų“, – sakė sutikta kaunietė.
Dar viena Kauno gyventoja tikino, kad visi žmonės turi būti lygūs ir visi turėti savo galimybes, todėl buvo už eitynes.
„Aš eičiau ir toje pačioje kavinėje džiaugčiausi ir pločiau“, – tikino dar viena kaunietė.
Vis dėlto ne visi sutiko, kad norėtų matyti tokias eitynes.
„Man tai nepatinka. Negaliu pasakyti, kodėl, bet tiesiog man tai nepriimtina“, – sakė sutikta moteris.
LGBT narys, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius pabrėžia, kad Lietuvos įstatymai numato prievolę su vietos valdžia suderinti taikių mitingų rengimą, bet neprašyti leidimo juos rengti.
„Susirinkimų įstatymas labai numato ribotas galimybes nederinti renginio, tačiau numato plačią diskresiją policijos pareigūnams nutraukti vykstantį renginį, jeigu jame yra daromi teisės pažeidimai. Pavyzdžiui, kurstoma neapykanta.“
Anot T. V. Raskevičiaus, tas pats galioja ir Šeimų maršui, kurio antrą kartą rengti Vilniaus savivaldybė neleido.
„Aš laikyčiausi principinės pozicijos, kad Lietuvoje teisė į susirinkimus turėtų būti užtikrinama kaip įmanoma platesne, maksimalia apimtimi.“
„Maršiečiai“ birželio mėnesį sostinėje ketino organizuoti trijų dienų mitingą. Sostinės mero teigimu, leidimas nebuvo išduotas dėl to, kad tai nėra protestas, o politinis festivalis ir karantino metu jis negali būti leistas.
Pirmajame ir dalyviai, ir patys organizatoriai nesilaikė saugumo – priežasčių rinktis pakartotinai nemato net maršo idėjoms pritariantis vilnietis.
„O kam antras? Žmonės jau išreiškė savo nuomonę. Kartojimas, sako, mokslų motina, bet šiuo atveju nežinau.“
„Jau tai padarė ir vis dėlto Seimas nubalsavo, kad nereikėtų liesti šios temos, tuomet kokiu tikslu jie dar renkasi? Aš nematau tikslo“, – stebėjosi dar vienas vilnietis.
„Aš nežinau, negaliu pasakyti, gal ir teisingai, o gal ir ne. Atvirai pasakius, aš nepasitikiu tais organizatoriais“, – sakė kitas pagyvenęs Vilniaus gyventojas.
Tačiau maršo organizatoriai toliau siekia surengti dar vieną renginį ir Vilniaus savivaldybės sprendimą apskundė teismui.