Bet kelyje vieną žmogų pražudžiusio ir du sužalojusio V. Pociaus atgaila nėra nuoširdi – jis iki šiol taip ir nepadarė išvadų, todėl turi būti siunčiamas į kalėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, kad šiurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidęs vairuotojas už grotų privalės praleisti 3 metus 4 mėnesius.
„Nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai V. Pociui bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, – nurodė trijų teisėjų kolegija. – Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.“
Mirtiną avariją V. Pociaus vairuojamas automobilis „Mercedes Benz E320“ Klaipėdos rajono ribose sukėlė dar 2019 m. spalio 27 d., apie 2.45 val., vairuotojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,36 promilių girtumas ) – važiuodamas pirma eismo juosta ir kairės pusės ratais įvažiavęs į antrąją atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusio automobilio „Volvo S40“ galą. Šiam nuo smūgio atsitrenkus į dešinėje kelio pusėje esantį atitvarą ir apsivertus bei likus gulėti ant stogo pirmoje eismo juostoje, į pastarąjį netrukus atsitrenkė dar vienas automobilis – BMW.
„Volvo“ vairuotojas dėl patirtų daugybinių sužalojimų žuvo. Ekspertai nustatė, kad „Mercedes Benz“ važiavo apie 225 km/val. greičiu, o BMW – apie 182 km/h greičiu, kai autostradoje tuo metu leistinas greitis siekė 130 km/val.
Šio eismo įvykio metu dviem BMW keleiviams nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Teisėjai dėl šio tragiško įvykio įžvelgė ir BMW vairuotojo kaltę, tačiau praėjus metams po tragiško įvykio jis mirė, todėl negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Dėl tragiškos nelaimės V. Pocių pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltu, tačiau nutarė jo neįkalinti – skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nutarė atidėti pustrečių metų. Tačiau su tokia apylinkės teismo pozicija nesutiko Klaipėdos apygardos prokuratūra, apskundusi nuosprendį apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas prokurorų skundą tenkino – nusprendė, kad vairuotojas privalo būti įkalintas.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą V. Pocius aiškino, kad lemtingą vakarą buvo atvykęs į svečius pas tėvą, kur išgėrė alkoholio. Vėliau jį namo parvežė giminaitė, bet tada jis prisiminė, kad pas tėvą paliko šunį, todėl nusprendė nuvažiuoti jo pasiimti. Kai jį pasiėmė, V. Pocius pasuko į automagistralę – teigė, kad važiavo apie 200 km/val. greičiu – tokiu greičiu jis anksčiau važinėjo automagistralėmis Vokietijoje, kai ten keletą metų gyveno.
Vairuotojas tikino, kad prieš pat avariją automobilyje buvęs šuo stryktelėjo jam ant kelių ir nukreipė jo dėmesį.
Po avarijos V. Pocius pasišalino, net nenuėjo pasižiūrėti, ar gyvas yra „Volvo“ vairuotojas. Tačiau netrukus jį į policiją pristatė jo motina, tada jis ir sužinojo, kad dėl jo kaltės žuvo vyras.
Kai apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad tragišką įvykį sukėlęs vairuotojas privalo būti įkalintas, V. Pocius nuosprendį apskundė kasaciniam teismui – neskundžiamus sprendimus priimančiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui aiškino, kad jo byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat į charakterizuojančią medžiagą ir esą išskirtinę reikšmę suteikė atsitiktiniam ir vienkartiniam jo poelgiui.
Anot jo, apsvaigimas nuo alkoholio eismo įvykio metu neužkerta kelio atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
„Šiuo metu aš dar tik trečiame programos žingsnyje, tačiau esu pasiryžęs visiškai įvykdyti programą“, – vyras tikino, kad taip pat dėl prislėgtų emocinių problemų kreipėsi į medikus, vartoja medikamentus.
„Mane su motina sieja puikūs tarpusavio santykiai, kurie po nutikusio įvykio man padeda nepalūžti ir daryti viską, kad išgyčiau nuo priklausomybės“, – V. Pocius pažymėjo, kad jeigu būtų paliktas laisvėje, galėtų keisti savo elgesį ir nebenusikalsti, o jo visiškas izoliavimas nuo visuomenės esą neišvengiamai turėtų didelę neigiamą įtaką jo sveikatos būklei ir socialiniams ryšiams.
„Nuolatinis buvimas su šeima, ypač motinos rūpestis, man padeda keistis į gerąją pusę, gydytis nuo alkoholio priklausomybės, siekti šviesios ateities ir galvoti apie savo šeimos sukūrimą“, – nuteistasis įsitikinęs, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas esą aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams.
Jis taip pat pabrėžė, kad žuvusiojo motinai atlygino turtinę žalą – sumokėjo 8,5 tūkst. Eur, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 tūkst. Eur, jo šeimai neturtinės žalos atlyginimą (24 tūkst. Eur) padengė draudimo kompanijos, kurios dabar šiuos pinigus siekia išieškoti regreso tvarka, jis jau du mėnesius sumokėjo po 600 Eur.
„Panaikinus man paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, aš prarasiu galimybę dirbti, nebegausiu pajamų ir neturėsiu jokios realios galimybės visiškai atsiskaityti su draudimo bendrovėmis“, – skunde kasaciniam teismui nurodė jis.
Su V. Pociaus pateiktu skundu valstybinį kaltinimą palaikiusi Generalinė prokuratūra nesutiko ir pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
„Byloje nustatyta, kad nors V. Pocius padarė neatsargią nusikalstamą veiką, tačiau šia veika buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus, dar dviem asmenims buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių), – pažymėjo prokurorai. – Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė itin šiurkščiai pažeisdamas KET – nakties metu prieš eismo įvykį automagistralėje, kur leistinas greitis buvo 130 km/val., važiavo 225 km/val. greičiu (greitį viršijo net 95 km/val.), automobilį, nesant jokio būtinumo, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės rodo, jog jis suvokė, kad šiurkščiai pažeidžia KET, kad tokiais savo veiksmais neabejotinai kelia pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui – jis akivaizdžiai ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, parodė didžiulę nepagarbą visuomenei, jos priimtoms elgesio taisyklėms, taip pat įstatymo saugomoms vertybėms.“
Be to, prokurorai pabrėžė, kad iki tragiškos avarijos V. Pocius buvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus, taip pat už chuliganišką automobilio vairavimą, greičio viršijimą, o kai vyko procesas dėl avarijos, jam buvo iškelta dar viena byla – jis smurtavo prieš savo tėvą.
„V. Pocius kritiškai nevertina savo elgesio, padaryta nusikalstama veika nuteistajam nebuvo atsitiktinė, buvo logiška jo gyvenimo būdo pasekmė“, – prokurorams kilo abejonių, ar nuteistasis ir toliau nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Prokuroratūros išreikštai pozicijai pritarė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, pabrėžusi, kad dėl nusikalstamos veikos prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios, labiausiai teisės ginamos vertybės), sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, kaip ir skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, negali būti ignoruojamos ir kitų aptariamu aspektu reikšmingų aplinkybių kontekste privalo būti įvertintos.
Todėl, anot teisėjų, tai rodo, kad V. Pocius savo elgesio nevertina kritiškai ir nesusimąsto apie priešingus teisei veiksmus, atliktus dėl apsvaigimo nuo alkoholio įtakos, ir dėl to kilusias pasekmes, o padarytas neatsargus nusikaltimas yra logiška jo gyvenimo būdo, susiformavusios tam tikros kriminalinės pasaulėžiūros, ją laikant natūraliu reiškiniu savo gyvenime, pasekmė.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad V. Pocius gydymą nuo alkoholio priklausomybės pradėjo praėjus gerokai daugiau nei metams po eismo įvykio, be to, gydymas truko vos mėnesį, o po to smurtavo prieš savo tėvą, iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje atsiradusius finansinius įpareigojimus vykdo ne nuteistasis, o jo motina.
„Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., – pabrėžė V. Pociui nepalankų sprendimą paskelbę teisėjai. – Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.“