Lietuvos apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, kad nėra jokių kliūčių dėl Lietuvos piliečio Sauliaus Šavelio perdavimo Jungtinei Karalystei. Prašymą nuteistąjį perduoti į JK teismui buvo pateikusi Generalinė prokuratūra, gavusi kompetentingų institucijų išduotą arešto orderį.
Alytuje gyvenantis S. Šavelis buvo sulaikytas dar prieš pat Naujuosius metus, tada teismas patenkino prokurorų prašymą ir vyrą leido suimti. Griežčiausia kardomoji priemonė jam buvo taikoma iki šiol.
Kaip teismui nurodė Generalinės prokuratūros atstovai, dar praėjusių metų gegužės 23 d. Notingemo Magistratų teismas išdavė arešto orderį dėl S. Šavelio suėmimo ir perdavimo JK paskirtai ir neatliktai 2 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti.
Prokurorams pateiktuose dokumentuose rašoma, kad dar 2015 m. birželio 3 d. Linkolno Karūnos teismo nuosprendžiu S. Šavelis buvo nuteistas už tris nusikaltimus – dėl pasikėsinimo pagrobti vaiką ir seksualinio tvirkinimo. Šio nuosprendžio nuteistasis neskundė.
„S. Šavelis buvo suimtas 2013 m. gegužės 28 d., jis pripažino, kad 2013 m. gegužės 27 d. buvo vaikų žaidimų aikštelėje, tačiau neigė, kad klausė vaikų, ar jie nori su juo išvykti. Jis teigė manantis, kad vaikai yra vyresni, o vienai iš moterų – 16 metų. Jis neigė, kad su šia moterimi pradėjo pokalbį apie lytinį santykiavimą ir tvirtino, kad pokalbio iniciatyva apie lytinius santykius buvo iš jos pusės“, – abstrakčiai apie Lietuvos piliečio įvykdytus nusikaltimus arešto orderyje nurodė JK pareigūnai.
Jų teigimu, tų pačių metų lapkričio 7 d. S. Šavelis buvo apkaltintas trimis kaltinimais dėl pasikėsinimo pagrobti vaiką ir paleistas už užstatą, o vėliau buvo nuteistas, nors teisme nedalyvavo, tačiau apie vykstantį baudžiamąjį procesą žinojo, jam atstovavo valstybės paskirtas advokatas.
„JK man atstovavo ne mano pasirinktas, o valstybės paskirtas gynėjas, kuris man netiksliai nurodė teismo datą ir, kai buvau atvykęs į JK, jokio posėdžio nebuvo, – vyras aiškino, kad į kitus posėdžius negalėjo atvykti, nes tuo metu buvo išvykęs studijuoti į Australiją, tačiau pripažino žinojęs, buvo nuteistas. – Prašiau savo advokato paduoti apeliacinį skundą, tačiau, kaip dabar paaiškėjo, apeliacinis skundas paduotas nebuvo.“
Generalinės prokuratūros pateiktus dokumentus įvertinęs Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nėra kliūčių dėl S. Šavelio perdavimo JK. Anot teismo, nusikalstamos veikos, dėl kurių Lietuvos pilietis yra nuteistas, atitinka abipusio baudžiamumo sąlygą, nors nuteistasis nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas nuosprendis, tačiau žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, įgaliojo advokatą jį ginti teisminio nagrinėjimo metu.
„Teismo posėdžio metu S. Šaveliui buvo asmeniškai paaiškinta, jog neatvykus į teismą, byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant“, – Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad arešto orderį išdavusi JK kompetentinga institucija Lietuvos generalinei prokuratūrai teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog S. Šavelis turės galimybę teikti prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio.
„S. Šavelis teismui patvirtino, kad dar bylos nagrinėjimo metu jis išvyko iš JK į Australiją, jo paties teigimu – rašyti disertacijos, be to, jis pasikeitė ir savo vardą bei pavardę, kas neabejotinai apsunkino minėto asmens paiešką, S. Šavelis, nors ir žinodamas apie vykusį teismo procesą bei paskirtą bausmę, į JK nenuvyko“, – pažymėjo Lietuvos piliečiui nepalankų sprendimą priėmęs teismas.
Pirmosios instancijos teismo nutartį JK nuteistas lietuvis ir jo advokatas bandė užginčyti apeliacinės instancijos teismui – jie dar kartą bandė įtikinti, kad S. Šavelis negali būti išsiųstas į JK atlikti jam paskirtos bausmės. Be to, jie pažymėjo, kad jau seniai yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas – esą jis viršytas beveik tris kartus, o šis terminas esą „pasibaigė iš esmės dėl kompetentingų institucijų aplaidumo“.
Skunduose aukštesniajam teismui taip pat pažymima, kad S. Šavelis savo vardą ir pavardę pasikeitė tik 2018 m. vasarą, kai baigėsi galioti jo pasas, tuo metu jis iš Australijos grįžo į Lietuvą, deklaravo čia savo gyvenamąją vietą, įsidarbino, vėliau oficialiai pagal darbo sutartį išvyko dirbti į Nyderlandų Karalystę.
Tuo metu S. Šavelis tikino, kad JK teisme atstovavęs valstybės paskirtas advokatas jį apgavo, taip pat klaidino teismą, teigdamas, kad jo ginamasis yra išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tuo metu jis oficialiai studijavo Australijoje.
„Po nuosprendžio priėmimo tikėjausi, kad advokatas bent jau parašys apeliacinį skundą, suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui ir nesulaukęs iš advokato jokių žinių, vėl jam parašiau, tačiau jokio atsakymo nesulaukiau, – teismui aiškino nuteistasis. – Tuomet, praėjus 10 mėnesių po skundo padavimo termino pabaigos, kreipiausi į JK parlamento atstovę Linkolne, kuri mane nukreipė į Linkolno teismo rūmų atstovę. Tik tuomet man pagaliau atrašė advokatas.“
S. Šavelis nurodė bijantis susidorojimo JK, kadangi jau po jo sulaikymo dar 2013 m. du vyrai automobiliuose kvietė kaimynus su juo susidoroti.
„Negaliu būti perduotas JK, kadangi šioje valstybėje prieš mane buvo padaryti nusikaltimai dėl tautinės ir etninės neapykantos, – papildomų argumentų teismui nurodė alytiškis. – Su manimi buvo bandoma susidoroti, kadangi esu Lietuvos Respublikos pilietis, o 2013 m. prieš tokius asmenis dėl JK noro išstoti iš Europos Sąjungos gyventojai buvo nusiteikę, teikdavo dėl tokių asmenų skundus. Bijau, jog su manimi gali būti bandoma susidoroti ir JK kalėjime.“
Vyras taip pat pažymėjo, kad nepadarė jokio nusikaltimo – teismui jis nurodė, kad „nenorėjo vaikų įsisodinti į automobilį, po pokalbio su jais išėjo iš vaikų žaidimo aikštelės ir vėliau grįžo į ją neturėdamas tikslo jų kažkur vežtis.“
Tuo metu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys pažymėjo, kad kompetentinga JK institucija rašte prokuratūrai nurodė, jog S. Šavelis nesusisiekė su Linkolnšyro policija, jokių įrašų apie iš jo gautą korespondenciją nerasta, todėl jis privalo atlikti visą jam paskirtą bausmę.
Anot teisėjo, nors S. Šavelis ir nurodė nepadaręs jokios nusikalstamos veikos ir pateikė savo įvykių versiją, tačiau teismas, sprendžiantis asmens perdavimo klausimą, nesprendžia jo kaltės, įrodymų pakankamumo ir kitų tokio pobūdžio klausimų, kurie sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.
„Arešto orderyje turi būti nurodyta nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, įskaitant laiką, vietą ir prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką laipsnį, – išaiškino teisėjas E. Gražys. – Šių reikalavimų nagrinėjamu atveju buvo laikomasi, arešto orderyje aprašyti veiksmai yra aiškūs, suprantami, tikslinant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės JK pateikė ir papildomą informaciją dėl S. Šavelio atliktų veiksmų. Šie veiksmai, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, atitinka abipusio baudžiamumo reikalavimą.“
Be to, teismo teigimu, vykstant baudžiamajam procesui JK S. Šaveliui atstovavo advokatas, jis taip pat buvo įspėtas, kad byla bus išnagrinėta net ir tuo atveju, jeigu jis nedalyvaus posėdžiuose.
„S. Šaveliui buvo žinoma tiek apie patį baudžiamąjį procesą, tiek apie jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę, – nurodė teisėjas. – Tai, kad perduotinas asmuo prioritetą teikė ne baudžiamosios bylos nagrinėjimui, o savo kvalifikacijos kėlimui Australijos universitete (kaip teigiama jo teiktuose paaiškinimuose), nepaneigia nei jo žinojimo apie vykusį procesą ir jame priimtą sprendimą, nei jo pareigos šiame procese dalyvauti.“
Anot teismo, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja: „Negrįžimas į JK, žinant apie joje priimtą nuosprendį ir bausmės paskyrimą, aukštesniojo teismo vertinimu, patenka į vengimo atlikti bausmę apibrėžimą. Be to, kaip nurodyta JK kompetentingos institucijos atsakyme, nuosprendžio vykdymo senaties terminas šioje šalyje nėra įtvirtintas.“
Teismo nutartyje taip pat pabrėžiama, kad nacionalinė S. Šavelio paieška JK buvo paskelbta dar 2016 m. vasarį, o tarptautinė paieška paskelbta 2017 m. balandį, kol galiausiai 2023 m. gegužę buvo išduotas arešto orderis dėl asmens perdavimo paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti.
„Nors arešto orderio išdavimo laikas šiuo atveju ir buvo pakankamai ilgas, nei nacionalinė, nei tarptautinė S. Šavelio paieška niekada nebuvo nutraukta“, – anot teismo, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad arešto orderis išduodamas ne bet kokiu atveju, o tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad ieškomas asmuo gali būti ES valstybėje narėje, o tuo metu jis buvo išvykęs į Australiją.
„JK kompetentingos institucijos išduotas arešto orderis yra tinkamos formos ir turinio“, – teismas nurodė, kad S. Šavelis privalo būti išduotas į JK, nes nei imperatyvių, nei kitų arešto orderio nevykdymo pagrindų nebuvo nustatyta.