Dažniausiai pasiūlo draugai
Klinikinė toksikologė Gabija Laubner teigė, jog iki šiol nėra iki galo aišku, kurios cigaretės yra žalingesnės.
„Žinote, mes apie tai kalbame jau gerus penkerius metus – lyginamos tradicinės cigaretės su elektroninėmis, dar jei prieš kelerius metus sakydavome, kad trūksta tyrimų, nežinome ilgalaikių pasekmių sveikatai. Kuo toliau, tuo daugiau ateina įvairių mokslinių tyrimų ir studijų, sveikatai žalų tyrimų. Dabar beveik lygiom išeina tradicinės su elektroninėmis cigaretėmis. Todėl, kad nors ir skirtingos medžiagos, bet dar nėra iki galo aišku, kuri žala yra didesnė“, – laidoje kalbėjo klinikinė toksikologė Gabija Laubner.
Ji kalbėjo, jog tradicinėse cigaretėse yra dervų, sunkiųjų metalų, priklausomybes sukeliančių medžiagų.
„Bet elektroninės cigaretės yra kita medalio pusė – riebalai, kuriuose tirpinamas nikotinas. Tas pats nikotinas abejose cigaretėse. (…) Tie patys skirtingi metalai, gali būti skirtingi, bet vis tiek sunkieji metalai. Ir va ta skonių įvairovė, kuri prisideda prie psichologinio vaikų įtraukimo į jų vartojimą“, – teigė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė.
Jos teigimu, suaugusiam žmogui, kuris nori vartoti nikotiną, skoniai, kvapai ir išvaizda nėra tiek aktualūs.
„O jeigu kalbame apie vaikus, tai pirmas dalykas, dėl ko jie pradeda rūkyti – pasiūlo draugai ir smalsumas, skonių įvairovė“, – teigė G. Laubner.
Paklausta, kaip iki jaunimo ateina žinios apie elektronines cigaretės, G. Laubner teigė, jog kaip ir bet kuri psichoaktyvią medžiagą pasiūlo vienas iš artimiausių 4 draugų.
„Pagrindinis dalykas – smalsumas ir noras draugauti su kitais“, – sakė klinikinė toksikologė.
Ji kalbėjo, jog bendraudama su elektronines cigaretes rūkančio jaunimo tėvais sužino, jog paaugliai net neįtaria, kad elektroninės cigaretės yra žalingos.
„Daugumai atrodo, kad tradicinę cigaretę rūkyti yra blogai, bet elektroninė būtų yra kažkokiu būdu viskas gerai, nes vaikas sako, kad jis garina, jis nerūko. Tas žodis yra visiškai apgaulingas. Galbūt jis kam nors yra „reikalingas“ – apgauti, kad tai nėra rūkymas“, – stebėjosi laidos pašnekovė.
G. Laubner tikino, kad pradėjus vartoti psichoaktyvias medžiagas ankstyvame amžiuje, kyla rizikos susirgti riziką keliančiomis ligomis.
„Kalbant apie bet kurią psichoaktyvią medžiagą, kai yra pradedama naudoti jauname amžiuje – iki 18 metų, tai padarius yra rizika, kad žmogus susirgs kitomis ligomis, kurioms turi riziką. Tai jeigu mes kalbame apie kanapes, iki 18 metų pradėjęs žmogus turi labai didelę riziką vėliau susirgti šizofrenija. Jeigu mes kalbame apie nikotiną, iki 18 metų mes turime labai atvirus vartus, kad vaikas pereis prie kitos psichoaktyvios medžiagos vartojimo“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo klinikinė toksikologė G. Laubner.
Ji dar pridūrė, kad iki 18 metų vystosi smegenys ir vartojant tada vyksta struktūriniai pokyčiai.
„Ir vėliau tas laikas jau niekada nebus grąžintas“, – teigė ji.
„Nikotinas ateina per kitą langą“
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė–Midttun laidoje teigė, jog nors tradicinių tabako gaminių vartojimas vyresnio amžiaus grupėse mažėja, daugiau nei pusė 15–16 metų asmenų yra bandę rūkyti.
„Kalbant apie elektronines cigaretes didžiausia problema yra tai, kad jos skirtos realiai vaikams ir paaugliams. Nes praktiškai visose šalyse, kuriose jos yra parduodamos, beveik visur vyrauja vartotojai – gerokai jaunesnio amžiaus. O Lietuvoje, kas labiausiai gąsdina – nors rūkymas mažėja visose vyresnėse amžiaus grupėse, tradicinių tabako gaminių vartojimas mažėja, bet 15–16 metų jaunimas yra 65 procentus yra išbandęs“, – statistiką laidoje „Dienos klausimas“ pristatė N. Goštautaitė–Midttun.
Ji Žinių radijo eteryje kalbėjo, jog nikotinas sukelia pačią stipriausią priklausomybę.
„Vienas dalykas yra pabandyti saldainį, paragauti kokį pyragaitį, vietoje iki tol valgytų daržovių. Bet čia mes kalbame apie narkotinę medžiagą – nikotiną, kuris sukelia pačią stipriausią priklausomybę. Tai reiškia, kad palyginus mažai įsitraukusiam žmogui tas potraukis vystosi labai greitai. Būtent dėl poveikio smegenų receptoriams greitai vystosi priklausomybė. Ypatingai tai yra svarbu besivystančioms smegenims“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
N. Goštautaitė–Midttun teigė, jog nikotino pramonė elektronines cigaretes reklamuoja kaip saugesnį, mažiau smirdantį, patrauklų, su įvairiais skoniais.
„Juk net malonu kvepėti kokiu šokoladu. Be to, jis yra sunkiau pastebimas suaugusiųjų, mokytojų, vaikų. Yra sunkiau laiku pastebėti, kad vaikas pradėjo vartoti. Tradicinių cigarečių vartojimą labai greitai pamatai, o čia ne. Tai besivystančioms smegenims tas ankstyvas narkotiko paragavimas palieka žymiai didesnį įspūdį. Sakykime, smegenys, kurios yra subrendusios, 25 metų amžiaus ir vyresni, jos turi labai daug įvairių įspūdžių – skonių, patyrimų.
O čia vienas stiprus patyrimas, kurį dar lydi bendraamžių pritarimas, smalsumas patenkintas, net pripažinimas tam tikras“, – elektroninių cigarečių vartojimo aplinkybes vardijo Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentė.
Ji kalbėjo, kad visuomenėje, kuri atsisako tabako, „nikotinas yra sugrąžinamas per kitas duris“.
„Sugrąžiname narkotiką, išlaikome priklausomybę. Ir dar viena problema – tie jauni žmonės, kurie bandė elektronines cigaretes, jie 4 kartus dažniau rūko ir įprastas cigaretes. O jau dvigubas rūkymas yra ir dvigubai žalingas. Jis duoda ir tas dervas, kitas kancerogenines medžiagas, kurios yra elektroninėse cigaretėse. Ir visas tuos papildomas rizikas, kurios jau buvo minėtos“, – kalbėjo N. Goštautaitė–Midttun.
Laidos pašnekovė taip pat aptarė ir priežastis, kodėl galvojama, kad elektroninės cigaretės yra mažiau žalingos.
„2014 metais buvo paskelbtas tarsi mokslinis straipsnis, grįstas grupės mokslininkų diskusija – kiek elektroninės cigaretės galėtų būti mažiau žalingos. Ir jie spėjo. Iš to atsirado toks skaičius – kad neva elektroninės cigaretės yra 95 procentais mažiau žalingos nei tradicinės. Visi mokslininkai pabrėžė, kad įrodymų tam nėra. (…) Bet tekstas buvo išspausdintos, pramonė naudojo tokį sakinį. Bet tai yra mitas. O tie duomenys, kurie yra surinkti rodo, kad ta žala nėra mažesnė nei įprastų cigarečių, tiesiog ji kitokia“, – laidoje pabrėžė N. Goštautaitė–Midttun.
