„Šalom visiems iš Vilniaus, Lietuvos sostinės. Tai yra istorinis vizitas, tai yra pirmas kartas, kai Izraelio ministras pirmininkas lankosi Lietuvoje, pakviestas dalyvauti į aukščiausio lygio Baltijos šalių vadovų susitikimą. Mane tai jaudina dvigubai labiau. Visų pirma todėl, kad mes atsimename Lietuvos žydus, Lietuvos Jeruzalę, tą nuostabią kultūrą, kuri beveik visa buvo išnaikinta“, – taip savo pasakojimą apie Vilnių pradėjo Izraelio ministras pirmininkas.
Reportaže jis papasakojo turintis ypatingą asmeninį ryšį su Lietuva, mat jo šeima yra kilusi iš čia. Labiausiai jį sujaudino apsilankymas Paneriuose.
„Labiausiai jaudinanti mano vizito dalis buvo Paneriuose. Netoliese esančioje vietoje matėme mirties duobes, į kurias buvo vedami negalintys apsiginti žydai. Ten sutikome didvyrę, kuri pabėgo į miškus ir kartu su dar šimtu žydų kovojo visą karo laikotarpį, matėme ją ten. Taip pat sutikome dviejų šeimų gelbėtojų palikuonis, kurių šeimos išgelbėjo žydus rizikuodami savo pačių gyvybėmis, tai buvo jaudinanti akimirka. Gelbėtojai tai padarė, nors daug kitų lietuvių buvo nacių koloborantai“, – reportaže savo B. Netanyahu.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje lankėsi praėjus 75 metams po didžios tragedijos – Holokausto.
„Man labai didelė garbė atvažiuoti čia kaip jūsų, Izraelio piliečių, siųstam atstovui, kaip Izraelio valstybės ministrui pirmininkui. Jūs turite matyti tą nepaprastai didelę lietuvių, latvių ir estų meilę ir pagarbą Izraelio valstybei, Izraelio valstybės kariuomenei, mūsų vystomoms technologijoms ir mūsų dvasiai, mūsų jėgai. Tai turbūt geriausiai iliustruoja mūsų tautos istorijos pokytį nuo įsigėrusių mūsų krauju miškų iki Izraelio valstybės atgimimo, kuriame kiekvienas iš jūsų turi savo dalį“, – sakė Izraelio ministras pirmininkas.
Reportaže taip pat atsidūrė jo vizitas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, kurioje jis stebėjosi, kiek Lietuva yra sukaupusi žydų kultūros lobių.
„Prieš mane yra nerealus lietuviškos Jeruzalės lobis, pradedant knygomis apie Vilniaus Gaoną, komentarais, psalmėmis iki Bialiko – vieno didžiausių žydų tautos poetų laiškų. Štai ką Bialikas rašo Kauno bendruomenei: „ir štai aš vykdau savo praėjusių metų įsipareigojimus jums ir kviečiu jus irgi laikytis savo praėjusių metų įsipareigojimų man“. Tai yra pirmosios duosit – gausit derybos. Taip pat esu labai sujaudintas matydamas atviruką nuo Saulo Černichovskio. Mano tėvas buvo Černichovskio redaktorius, o pats poetas rekomendavo mano tėvą Aleksandrui Aronsonui. Bialikas mokėsi su mano seneliu toje Voložino ješivoje.
Taip pat čia yra vieno iš didžiausių istorikų Dubnovo laiškas. Beje, mano tėvas sekė jo pėdomis. Ir nors mano tėvas atvyko į Izraelį, o Dubnovas nespėjo, nes buvo nužudytas Rygos gatvėje, bet čia yra neapsakomas lobis – mes matome, kaip čia gyveno žydai“, – reportaže sako B. Netanyahu.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į 1937 metų hebrajų kalbos vadovėlį, pavadinimu „Aušra“ ir „Džiunglių knygą“ su piešiniais.
„Koks didžiulis, turtingas pasaulis čia buvo. Kiek prarasta“, – tokiais žodžiais pasakojimą iš Vilniaus baigė B. Netanyahu.