Save priskyrė kitiems Krivickams ir tapo bajoru
2016 metais A. Krivickui Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje buvo išduotas dokumentas, kuriame buvo įvardyta, kad A. Krivicko giminės linija – bajoriška.
„Sunku suprasti, kaip jis galėjo ją (pažymą – DELFI) gauti. Dokumente nurodoma jo tėvo linija, tačiau jis yra valstiečių palikuonis. Dokumente A. Krivicko linija susieta su kitos Krivickų giminės linija“, – DELFI kalbėjo buvęs Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos vadovas Juozas Kameneckas.
Dokumente nurodyti ne A. Krivicko protėviai, o kitos giminės Krivickai, kurie iš tikrųjų yra bajorai. Nurodyta, kad A. Krivickas yra kitų Krivickų anūkas.
Bajoro statusą oficialiai įgijęs A. Krivickas tapo Kauno apskrities bajorų sąjungos vadovu ir pradėjo mėgautis bajoriška prabanga. Bajoraitėmis kartu su A. Krivicku tapo ir jo sesuo bei mama.
Pažyma buvo išduota Jonavoje, tačiau giminės linija siejama su Panevėžiu. Be to, visa informacija, kuri yra senesnė nei šimtmetis (giminės linija, gimimo, santuokos ir pan. liudijimai) įprastai išduodami Lietuvos valstybės istorijos archyve.
Bajorų įtarimai pasitvirtino – A. Krivicko pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta neteisinga informacija.
Bajoro statusas A. Krivickui buvo panaikintas, jis taip pat turėjo palikti vadovo postą bajoriškoje draugijoje ir atiduoti regalijas. Dokumentai oficialiai paneigti kovo viduryje, tačiau regalijos iki šiol negrąžintos, pinigai – iššvaistyti.
J. Kamenecko teigimu, Senatas svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl galimo dokumentų klastojimo.
Mėgavosi bajorišku gyvenimu
Kiekvienas bajoras, priklausantis sąjungoms, privalo mokėti stojamąjį bei nario mokestį. Už surinktas lėšas remiami renginiai, leidžiamos knygos, žurnalai ir panašiai. Tačiau A. Krivicko vadovavimo metu Kauno apskrities bajorai nė centu neprisidėjo prie bendro bajorų katilo.
„Buvo surinkta apie 8 tūkst. eurų, apie trečdalį turėjo skirti bendroms lėšoms“, – įvardijo J. Kameneckas.
Kur dingo šie pinigai? „Juos išleido ne pagal paskirtį: nusipirko peruką, sermėgą, išvažiavo į kelionę, bajoriškai pavalgė, – vardijo J. Kameneckas. – Pinigai buvo nukreipti savo malonumams tenkinti.“
Anot buvusio LKBS vadovo, toks įvykis, kai asmuo pripažįstamas bajoru, nors toks nėra, yra pirmas. Tiesa, tokių atvejų, kai asmenys bandė pateikti netikslius duomenis norėdami tapti bajorais – buvo ne vienas. J. Kemeneckas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra apie keturi tūkstančiai asmenų, oficialiai pripažintų kaip bajorai.
„Toks atvejis, kad žmogus piktybiškai siekė save pasivadinti kilmingu – pirmas, – teigė J. Kameneckas. – Momentas labai nemalonus, bet labai malonu, kad sureagavo kiti bajorai ir atrado informaciją.“
J. Kamenecko teigimu, A. Krivickas iš užimamų pareigų pasitraukė nesipriešindamas, tačiau regalijų, kurios buvo įteiktos užimant pareigas, dar negrąžino.
Buvęs bajoras tai vadina susidorojimu
DELFI susisiekus su bajoru bandžiusiu tapti A. Krivicku, šis teigė, kad bajorų Lietuvoje apskritai nėra. „Bajorų apskritai nėra, yra tik palikuonys. O genealoginiai tyrimai... Ne aš juos atlikau, man juos atliko ir buvo nuklysta į šoną, – kalbėjo A. Krivickas ir piktinosi, kad bajorų draugija kreipėsi į žiniasklaidą. – Čia jau norima mane kaip žmogų pažeminti.“
Informacijos paviešinimą jis vadina „kenkėjiška veikla“ ir kaltina „vieną žmogų“.
„Aš tų dokumentų nemačiau (dokumentų, kuriuose paneigta jo bajoriška kilmė – DELFI). Man tik žodžiu pasakė, patikėjau, kad kažkur yra klaida, yra suklysta, tai atsisakiau vado pozicijos“, – sakė A. Krivickas.
Buvęs Kauno apskrities bajorų draugijos vadovas DELFI pasakojo, kad eidamas pareigas siekė ugdyti patriotiškumą, jungė bendruomenę. „Užsiėmiau visuomenine veikla iš širdies. Metus laiko buvau vadu, atidaviau visą savo širdį. Buvau prikaupęs minčių ir viską įgyvendinau, ką norėjau. Ir dar yra likę žmonių iš tos bendruomenės, kurie nepasidavė „smegenų plovimui“, tokių, kurie mane iki šiol gerbia, mes bendraujame, kažką veikiame, einame į pėsčiųjų žygius. Čia konkrečiai vieno žmogaus noras pakenkti. O aš iš savo pusės nei klastojimais užsiimu, nei kažką. Turiu atsakingą darbą“, – vardijo A. Krivickas.
Netiksli ne tik giminės linija, bet ir pareigos
Buvęs Kauno bajorų draugijos vadovas – policijos pareigūnas. Tiesa, toje pačioje pažymoje, kurią išdavė Jonavos rajono savivaldybės metrikacijos skyrius, nurodytos ne tik netikslios protėvių pavardės, bet ir netikslios jo pareigos.
Pažymoje nurodyta, kad A. Krivickas dirba Jonavos politechnikos mokyklos mokytoju bei Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėju. DELFI žiniomis, tikrosios A. Krivicko pareigos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas.
Patikrinus informaciją paaiškėjo, kad jo charakteristika darbe vertinama ne itin teigiamai. Darbo policijoje metu jam buvo pareikšti net trys papeikimai.
Pinigų esą nebuvo
Anot A. Krivicko, buvo nuspręsta lėšomis nesidalyti su Vilniuje įsikūrusiu bajorų organizacijų centru, nes esą tų lėšų buvo tiek nedaug, kad nebuvo kuo dalytis. „Mūsų metinis biudžetas buvo tūkstantis eurų, o jie (Lietuvos karališkoji barojų sąjunga – DELFI) virš dviejų tūkstančių norėjo vienu metu. Tiesiog nebuvo finansinės galimybės“, – sakė A. Krivickas.
Beje, pasidomėjus, kodėl jis sąjungai dar negrąžino regalijų, jis patikino, kad tai tėra „paprastas ženkliukas“.
„Senatoriaus regalija yra už pinigus įsigyta. Kainavo 70 eurų. Ir ji visada likdavo, pas visus žmones likdavo, o šiuo atveju norima pažeminant atimti regalijas ir pažymėjimą. Man išėjus iš organizacijos jie netenka reikšmės, bet man tai pinigus kainavo“, – sako A. Krivickas.
Bajoro statuso neteko ne tik jis, bet ir jo sesuo bei mama.
Netikslūs dokumentai – „žmogiška klaida“
Dokumentus, kuriuose teikiama informacija apie senesnius nei šimto metų duomenis, įprastai išduoda Lietuvos valstybės istorijos archyvas, tačiau A. Krivickui tokie duomenys buvo išduoti Jonavoje. Pasidomėjus, kaip jis Jonavoje galėjo gauti tokio senumo dokumentus apie Panevėžio apskritį, jis patikino, kad kreipėsi „pagal gyvenamąją vietą“.
Esą viską „reguliavo žmogus, kuris ruošė genealoginę medžiagą“.
„Esmė, kad kur patogiau ta metrikacija. Senesni dokumentai yra tik istoriniam archyve, o naujesni, kurie neturi šimto metų senumo, duodami metrikacijoje, – apie 1910 metus siekiančius dokumentus kalbėjo A. Krivickas. – Metrikacijos skyrius turėjo užklausti istorinio archyvo. Tam tikra informacija pasiekiama ne visiems.“
Pinigų nešvaistė, bet rokoko stiliaus kostiumus nuomojosi
A. Krivickas neigia J. Kamenecko pasakojimą, kad jis pinigus leido perukams, maistui ir kitiems malonumams.
„Tegu nepasakoja pasakų. Su bendruomene, apie dešimt žmonių, važiavome į renginį, už kelis šimtus eurų oficialiai, su dokumentais įsigijome rokoko stiliaus kostiumus. Daug dalyvių dalyvavo iš įvairių organizacijų su tais drabužiais. Ir mes nieko ten nevalgėme – savo maistą vežėmės ir vaišinomės“, – vardijo pašnekovas.
„Jei kažkuo mane įtaria, kodėl į teismą nepadavė?“ – retoriškai klausė buvęs Kauno apskrities bajorų vadovas. DELFI žiniomis, tikrąją jo kilmę išsiaiškinę bajorai dėl dokumentų klastojimo ketvirtadienį kreipėsi į STT.
Painūs prosenelių keliai
Jonavoje išduotame dokumente nurodoma, kad A. Krivicko prosenelis – Povilas, o jo tėvai – Jonas ir Ona Šumskaitė. Dokumento paneigime įvardyta, kad Jonavos metrikacijos pateiktame dokumente neteisingai įvardyta A. Krivicko proprosenelė – iš tikrųjų ji yra Julijona Pukaitė. Taip pat dokumente netiksliai nurodyta A. Krivicko proprosenelio Jono gimimo data.
DELFI pasidomėjo, ar bajoriška kilme norėjęs didžiuotis A. Krivickas puikiai išmano savo protėvius ir paklausė, kokie jo senelių vardai. „Senelis... Leonas. Viskas ten tvarkoje. O senelė, prosenelė... Prosenelių aš apskritai nesu matęs. Ir apskritai, mano tėvas žuvo kai man buvo šešiolika metų. Tos informacijos būtent iš tėvo, senelio ar prosenelio aš negalėjau gauti“, – kalbėjo A. Krivickas, tačiau tėvo vardą įvardijo tiksliai ir nedvejodamas – Stanislovas.
O kas yra dokumentuose įrašytas Povilas Krivickas? „Prosenelis mano, – sakė A. Krivickas ir išgirdo klausimą, kokie jo prosenelio tėvų vardai, kurie įrašyti į Jonavoje gautą dokumentą. – Toliau aš jau prosenelių nesu matęs, o proprosenelių tuo labiau.“
Anot jo, jis domėjosi savo giminės kilme, važinėjo po kaimus ir klausėsi vietinių žmonių kalbų apie prosenelį.
A. Krivicko pareigas perėmęs A. Prekeris tvirtina kitų bajorų pasakojimus
A. Krivickui pasišalinus ir vadovo pareigų, laikinu Kauno apskrities bajorų draugijos vadovu tapo Algirdas Prekeris.
DELFI susisiekus su A. Prekeriu, šis patvirtino, kad iš pradžių iniciatyvus A. Krivickas vėliau ėmėsi veiklų, kurias pašnekovas vadino „nevykusiais sprendimais“. Viena jų – nutarimas iš nemokamų patalpų persikelti į mokamas.
„Kai jis pasirodė mūsų kompanijoje, atrodė kaip mesijas. Mūsų kompanija tokia senoka, o kai atsirado vyrukas, kuris energingai griebėsi visko, pasirodė, kad jis visai neblogas žmogus ir pasiūlėm jį tapti vadu“, – sakė A. Prekeris.
Deja, vadovu tapęs A. Krivickas nepaisė draugijos narių nuomonės ir ėmė dirbti taip, kaip pačiam atrodė geriausia.
Kas yra tos regalijos, kurių jis negrąžina bajorams? „Jis turėjo tokį senatoriaus ordiną, uždedamą ant krūtinės. Nes buvo ir vadas, ir senatorius. O ženkliuką, manau, pats nusipirko. Tai čia jo nuosavybė“, – vardijo A. Prekeris ir pridūrė, kad senatoriaus ordiną jis turėtų grąžinti Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, nes joje užėmė senatoriaus pareigas.
Tradiciškai draugijos nariai susitikdavo Karininkų romovėje Kaune, tačiau A. Krivickas nusprendė, kad draugijai reikia turėti nuolatines patalpas ir jas pradėjo nuomoti iš Lietuvos tremtinių sąjungos. „Tai buvo labai neekonomiška, manau, kad per šį mėnesį mes nutrauksime sutartį“, – tikino A. Prekeris.