Teisininkai teigia, kad tokio įstatymo reikia, tačiau, pagal šį, turtą galima būtų konfiskuoti iš dar tik įtariamo, nebūtinai jau nuteisto žmogaus, be to, įstatyme trūksta saugiklių.
Prieš porą savaičių pasibaigę teismai bendrovės „Nota bene“, kuri Lietuvos kariuomenei 8 kartus brangiau pardavė virtuvės įrankius, vadovą nuteisė. Jis gavo baudą ir turės sumokėti 4000 eurų žalos atlyginimo. Tačiau Seimo NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad bausmė neadekvati.
„Istorija, kuri sudrebino Krašto apsaugos ministerijos pamatus, paniekino visą sistemą, diskreditavo, o šitie žmonės atsipirko 7000 eurų bauda. Dar paaiškėjo, kad nenutraukė veiklos. Jie tiekia ekipuotę kitas dalis. Šių kontraktų vertė – šimtai tūkstančių eurų ir dabar jie daromi“, – piktinasi V. Bakas.
Kad panašios istorijos baigtųsi kitaip – valstybei būtų atlyginta padaryta žala – teikiamas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Pagal jį būtų konfiskuojamas brangesnis nei 76 tūkstančių eurų vertės turtas, įgytas neteisėtai.
Tačiau įstatyme kai kuriems kliūva tai, kad turtas gali būti konfiskuojamas tiek iš pripažintų nusikaltėliais, tiek iš dar tik teisiamų asmenų.
„Civilinio turto konfiskavimo procese nėra tokios būtinybės, kad tai taikoma tik nuteisusiems. Žmogaus teisių teisme buvo bylos, kai turtas kinkuotas iš asmens, kuris nenuteistas, bet užteko duomenų, kad turto kilmė neaiški“, – pasakoja Lietuvos teisės instituto atstovas Skirmantas Bikelis.
Ne visi teisininkai mano taip pat. Mykolo Romerio universiteto profesorius sako, kad šiame įstatyme negalima įpainioti baudžiamosios teisės
Įstatymą parengę politikai labiausiai pabrėžia, kad valstybė neatgauna žalos po stambios korupcijos bylų. Valstybei pernai atlygintą žalą V. Bakas prilygina vieno prokuroro metiniam atlyginimui.
Po parlamentinio politinės korupcijos tyrimo, kuriame minimi „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“, žalą valstybei V. Bakas buvo įvertinęs 1,5 milijardo eurų.