Dviejų vaikų tėvas trečiadienį dalyvavo profsąjungų mitinge prie Vyriausybės. Atvažiavo į Vilnių, „kad išreikštų solidarumą sąžiningai dirbantiems žmonėms, kurie ir normaliai uždirbti turi“.

Deividui ketverius metus teko dirbti užsienyje. Kaip pats sako, tada viską, ko reikėjo, turėjo, o atvažiavo čia ir uždarbio pakanka tik akcijiniam maistui įpirkti.

Fasadų šiltinimo specialistas ne sezono metu turi mažai darbų, tačiau sako, kad pašalpų neprašo. „Aš asmeniškai dirbu nedidelėje įmonėlėje. Kai yra darbo, esu juo patenkintas. Atlyginimas – kaip čia pasakius, tačiau pažį
stu dirbančių stipriose įmonėse, kuriems prasčiau – mažai uždirba, o akcininkai lobsta. Jei statybininkas gauna 1200 litų, tai nemanau, kad čia normalus atlyginimas, nors vasarą uždirba ir po 2000 litų“, – sakė 37 metų vyras.

Pasak ukmergiškio, niekam ne paslaptis, kad mažesniuose miesteliuose dauguma darbuotojų gauna tik minimumą.

Paklaustas, kodėl grįžo, paaiškina: „Gal keista girdėti, bet myliu Lietuvą, kaip dainavo Marijonas. Žmona nenorėjo grįžt, nemanė, kad tai perspektyvu. Šiuo metu ji ne tik antrą vaikutį augina, bet ir mokosi“.

Jeigu abiems teks gyventi iš minimalių atlyginimų, Deividas nėra tikras, ar išsivers.

Audrius: „furistai“ po 1000 eurų moka, kad įsidarbintų

Vežėjų profsąjungai mitinge atstovavęs Audrius stebėjosi, kiek Lietuvoje šešėlinės ekonomikos. „Konkrečiai kalbant apie „furistus“, yra penki į įstatymus netelpantys būdai, kuriais mokama už darbą. Tokia realybė, lemianti, kad nesurenkami mokesčiai, kad „furistai“ socialiai pažeidžiami. Vairuotojas gauna minimumą, o visą kitą užmokestį kitokiais būdais“, – akcentavo Audrius.

Pasak jo, tai neoficialu, tačiau norintis įsidarbinti v
ežėju žmogus už darbo vietą turi sumokėti 1000 eurų.

„Ir tokių „furistų“ yra 54 tūkst. Vežėjų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Tačiau juk puikiai žinome, kaip žmonės gyvena. Išvykę šešių savaičių kadencijai, ar karšta, ar šalta, dienas leidi geležinėje būdoje. Gal ir uždirbi, tačiau jei kas nors atsitinka, lieki su minimaliomis išmokomis, nes socialinės garantijos skaičiuojamos nuo minimumo“, – pakartojo Audrius.

Rūta: mes tiek neuždirbam, kiek Seimo nariai gauna kanceliarinėms prekėms

Rūta Adamkevičienė iš Panevėžio rajono Krekenavos miestelio sakė mitinguojanti ne tik už save, bet ir už kitus dirbančius žmones, kuriems teisingai nesumokama.

„Matau ir darželio auklėtoją, kuri neišgyvena, ir prieš pensinio amžiaus mokytoją, kuri vargsta. Socialinio teisingumo Lietuvoje nėra – vieni lobsta, o kitiems krizė taip ir nepraėjo. Ekonomika pasiekė ikikrizinį lygį, tačiau mes – su tais pačiais sumažintais atlyginimais, kaimo vaikai neturi pinigų pažintinėms ekskursijoms, nėra pinigų papildomo ugdymo būreliams, kai kurie vadovėliai – dešimties metų senumo, o pikti naujiems
nėra lėšų“, – vardijo mokytoja.

Pasak krekenaviškės, mažesniuose miesteliuose daug žmonių neturi darbo, o jei turi, gauna mažas algas ir dar perka darbo priemones, kuriomis nėra aprūpinami.

„Kaip sakė mitinge kalbėję pareigūnai, ir jiems tai problema. Tačiau girdime, kiek vieno Seimo nario kanceliarinėms prekėms skiriama pinigų. Mokytojai tiek atlyginimo negauna, kiek jie pieštukams ir trintukams. Tai labai skaudina”, – sakė DELFI pašnekovė.

Pedagogei net nemalonu prisiminti neseniai buvusį Seimo narių akibrokštą, kai jie į rajono mokyklą kviesti pažaisti krepšinio atvyko su jaunomis padėjėjomis: „Nelabai supratome, kam tas mergaites atsivežė. Gal toks darbas?“ – svarstė mitingo dalyvė.

R. Lazutka: Valstybė, kaip darbdavys, verslui turi parodyti pavyzdį

„Kad reikia didinti atlyginimus – faktas. Todėl man keistai skamba profsąjungų reikalavimas atlyginimus didinti tik mažiausiai uždirbantiems žmonėms. Ekonomikos augimą reikia skaičiuoti neatmetant infliacijos. Numatomas nominalus ekonomikos augimas kitais metais – apie penki procentai, tiek pat turėtų būti didinamos ir biudžetinių darbuotojų algos. Jeigu mažai uždirbantiems norima padidinti daugiau, tai daugiau uždirbantiems galima did
Romas Lazutka
inti kiek mažiau, bet svarbu, kad visos algos augtų ir tai turėtų būti norma“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Profesinių sąjungų reikalavimas minimalią algą didinti iki 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio, J. Lazutkos nuomone, tik iš pirmo žvilgsnio didelis.

„Lietuvoje statistiškai fiksuojama vidutinė alga labai nuspausta žemyn, maža. Lyginant mūsų ekonomikos išsivystymą su kitų šalių Europoje, matyti, kad mūsų algos santykinai mažos, tačiau tam įtakos turi, kad didelė dalis algų tiesiog „neparodoma“, mokama vokeliuose. Jie į vidutinės algos dydį neįskaičiuojami, tad realiai gaunama alga – didesnė. Ir jeigu minimali būtų pakelta 60 proc. nuo statistinės vidutinės algos, ji sudarytų apie 50 proc. realios vidutinės algos ir būtų matyti, kad profsąjungų reikalavimas daugmaž pagrįstas“, – komentavo ekonomistas.

Darbuotojams siūlo kooperuotis

Profsąjungų reikalavimas darbo užmokestį sieti su įmonės veiklos rezultatais, prof. R. Lazutkos nuomone, visiškai normalus, „taip Vakarų šalyse ir yra“.

„Kai ekonomika auga, auga ir įmonių pajamos. Žinoma, kad tas prieaugis turi būti pasidalintas tarp tų, kurie dalyvauja produkcijos kūrime, o dalyvauja ir darbininkai, ir darbdaviai, ir kapitalo savininkai.

Paklaustas, koks čia Vyriausybės vaidmuo, prof. R. Lazutka pripažino, kad ribotas: „Vyriausybė tiesiogiai negali reguliuoti nevalstybinių įmonių darbuotojų atlyginimų, tik minimalią algą“.

„Jei Vyriausybė perimtų visų atlyginimų kontrolę, būtų grįžimas į sovietmetį. Tačiau darbuotojai turi teisę gauti informaciją apie įmonės finansinius rezultatus ir derėtis dėl atlyginimų. Tik tiek, kad žmonės pas mus neorganizuoti, profsąjungos skundžiasi, kad įstatymiškai labai varžomos. Aišku, trūksta ir netiesioginio Vyriausybės spaudimo, jeigu taip atsitinka, kad sukurta verte proporcingai nesidalijama. Jei darbuotojai nuskriaudžiami, vadinasi reikia stiprintų jų galias“, – įsitikinęs DELFI pašnekovas.

Prof. J. Lazutkos nuomone, ne paskutinėje vietoje ir tai, kad valstybė, kaip darbdavys, pati taip nesielgia su savo darbuotojais.

Labiausiai išsilavinę – mažiausiai uždirbantys

Kaip DELFI sakė profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė, Lietuvą pagal minimalų atlyginimą – Europos Sąjungos uodegoje: „Šiuo požiūriu mums „nusileidžia“ tik rumunai. Tačiau yra ženklų, kad galime likti ir paskutiniai“.

Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis, 2014 m. gruodžio mėnesį minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 1035 Lt, minimalus valandinis atlygis 6, 27 Lt. Vidutinis darbo užmokestis III ketvirtį siekė 1868,3 Lt atskaičius mokesčius.

Pernai trijose Baltijos šalyse buvo apie 3,3 mln. darbingo amžiaus gyventojų. Net pusė gyveno Lietuvoje. Išsiskyrėme aukštu gyventojų išsilavinimu, net 92 proc. darbingo amžiaus žmonių įgiję aukštąjį arba vidurinį išsilavinimą. Pernai tai buvo pats aukščiausias gyventojų išsilavinimo lygis Europos Sąjungoje (ES vidurkis siekė 75,2 proc.)

Tačiau minimalus darbo užmokestis Lietuvoje buvo vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Skaičiuojant eurais, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį šių metų ketvirtį pas mus buvo 682 eurai, Latvijoje – 762 eurai, Estijoje – 1023 eurai.

Palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, vidutinė mėnesio alga Lietuvoje augo 4,6 proc., Latvijoje – 6,4 proc., Estijoje – 4,8 procento. Antrąjį šių metų ketvirtį palyginus su pirmuoju matyti, kad vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje padidėjo 1,7 proc., Latvijoje 2,9 proc., Estijoje 5,8 procento.

Kaip pastebi ekspertai, Lietuvoje išskirtinai žemas mokytojų, gydytojų ir kt. viešojo sektoriaus darbuotojų oficialus darbo užmokestis ir tai visus kitus užmokesčio vidurkius smukdo žemyn.

Didžiuliai atlyginimų skirtumai

Socialinę įtampą augina dideli darbuotojų ir jiems vadovaujančių asmenų darbo užmokesčio skirtumas. Lietuvoje darbuotojo atlyginimas yra 7,4 karto mažesnis nei vidutinės įmonės vadovo, ar didelės įmonės departamento vadovo. Tai metinėje apžvalgoje akcentavo tarptautinė konsultacijų bendrovė „Hay Group“.

Įdomu, kad Lietuva užima septintą vietą pagal darbingo amžiaus žmonių, kurie gyvena daugiausiai iš išmokų, dalį ES.

Bandydami atsakyti į klausimą, kodėl, ekonomistai ir sociologai visų pirma mini šešėlinę ekonomiką, kuri Lietuvoje gerokai viršija ES vidurkį ir sudaro apie 28 proc. šalies BVP. Europos Sąjungoje šešėlinės ekonomikos vidurkis siekia 14,3 proc.

Kita vertus, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje yra mažesnė nelegalių darbuotojų dalis. Mūsų šalyje jie sudaro 6.4 proc., kai vidutiniškai ES – 16,4 proc. „Tai iš dalies galima paaiškinti didesniais imigracijos į kitas ES šalis mastais, palyginus su Lietuva“, – rašoma projekte „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis reglamentacinis modelis“.

Grasina visuotiniais streikais

Kaip skelbė DELFI, trečiadienį profesinės sąjungos prie Vyriausybės surengė mitingą, kurio šūkis „Iškovojom Nepriklausomybę, iškovosim saugų ir orų gyvenimą!“

„Pasiekta ekonominė pažanga turi tarnauti visiems Lietuvos gyventojams, o ne atskiroms visuomenės grupėms. Konstatuojame, kad darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai maži ir praktiškai nedidėja. Trečdalis jų už darbą gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, kurių pajamos per pastaruosius metus dėl infliacijos ir nesibaigiančio kainų augimo nuvertėjo ketvirtadaliu. Žmonės nepajėgūs išlaikyti savo šeimų. Ypač skursta jaunos šeimos, vieniši tėvai ir iš pensijų gyvenantis Lietuvos piliečiai. Šiandien Lietuvoje per 18 procentų piliečių gyvena ties skurdo riba. Darbuotojų neviltis tokia didelė, kad jie ryžtasi priverstinei emigracijai ieškodami darbo kitose ES valstybėse, o tai ilgalaikėje perspektyvoje tik mažins šalies augimo potencialą“, – rašoma Vyriausybės vadovui adresuotame pareiškime.

Profsąjungos prognozavo, kad kitais metais per Lietuvą nusiris masinių streikų banga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (997)