H. Vancevičius gimė 1924 m. sausio 2 d. Kaune. Kartu su grupe aktorių baigęs režisūros mokslus Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS), jis 1959-1966 metais buvo Kauno dramos teatro, 1966-1989-aisiais - Lietuvos akademinio (dabar - Nacionalinio) dramos teatro vyriausiasis režisierius, sukūrė spektaklių kituose Lietuvos teatruose, dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar - Muzikos ir teatro akademija).
H. Vancevičius daug dėmesio skyrė nacionalinės lietuvių dramaturgijos interpretacijoms. 1957 m. Kaune pastatęs spektaklį „Herkus Mantas", režisierius prabilo apie Lietuvą, lietuvybę, tautos likimą; jo dėka teatro scenoje įsitvirtino dramaturgai Juozas Grušas ir Kazys Saja, debiutavo Justinas Marcinkevičius, jis statė Balio Sruogos, Jono Avyžiaus, Vytauto Bubnio kūrinių inscenizacijas. Istorijoje išliko ir jo pastatyti klasikiniai bei šiuolaikiniai spektakliai - Antono Čechovo „Trys seserys", Federico Garcia Lorcos „Bernardos Albos namai", Williamo Shakespeare „Antonijus ir Kleopatra", Johno Steinbecko „Pelės ir žmonės".
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, be daugelio kitų spektaklių, H. Vancevičius pastatė Žano Polio Sartro (Jean Paul Sartre) „Altonos atsiskyrėlius", garsiąją Justino Marcinkevičiaus trilogiją „Mindaugas", „Katedra", „Mažvydas" (dar 1978-aisiais kartu su Mažvydu teatro žiūrovai skandavo „Lie-tu-va"!), Fiodoro Dostojevskio „Stepančikovo dvarą", Henriko Ibseno „Juną Gabrielį Borkmaną", „Laukinę antį", Vinco Krėvės „Skirgailą", kuriuose spindėjo Vaivos Mainelytės, Marijos Rasteikaitės, Regimanto Adomaičio, Audrio Chadaravičiaus, Henriko Kurausko, Laimono Noreikos, Arno Roseno, Vytauto Tomkaus ir kitų aktorių talentas.
Henrikas Vancevičius buvo „žodžio" teatro šalininkas, ieškojo dramos teksto prasmės, siekė, kad sakinys turėtų ir potekstę, ir prasmę, ir intonaciją. Repetuodamas su aktoriais, režisierius skatino suvokti, kokie jų tikslai, ko jie apskritai įžengia į sceną, ko siekia. Dar XX a. septintajame dešimtmetyje jis pradėjo ieškoti naujų išraiškos priemonių ir formų, tačiau jas derino su psichologinio, realistinio teatro principais.
Šviesaus atminimo poetas Justinas Marcinkevičius apie režisierių yra sakęs: „Henrikas Vancevičius myli literatūrą ir aktorių. Ką padarysi, nors šiandien tai ir nelabai madinga teatro koncepcija, tačiau ji amžina. Užtat geriausiuose jo spektakliuose režisieriaus lyg ir nematyti".
R. Adomaitis: režisierius H. Vancevičius davė teatro supratimą
Lietuva neteko teatro režisieriaus, kuris rėmėsi aktoriais, Henrikas Vancevičius jiems davė teatro supratimą, BNS sakė garsus aktorius Regimantas Adomaitis.
„Jis buvo režisierius, kuris rėmėsi aktoriumi. Svarbiausia teatre jam buvo ne daiktai, ne vėjas, ne forma - jam buvo svarbus turinys, prasmė. Tai buvo jo išskirtinumas: jis buvo aktorinis režisierius (...). Jis mums davė teatro supratimą, darbo teatre pagrindus, kuriais rėmėmės vėliau, nors ir ėjome kitu keliu, nukrypome nuo tų principų“, - teigė R. Adomaitis.
Aktorius sakė, kad H. Vancevičius jam „buvo viskas“ - mokytojas, žmogus, atvedęs į pažintį su teatru.
„Galbūt jo dėka tapau šiokiu tokiu aktoriumi. Aš jam už viską gyvenime esu dėkingas“, - sakė R. Adomaitis.
Jis taip pat prisiminė buvęs vienas iš pirmųjų aktorių, kurie ėmė priešintis H.Vancevičiaus taikytai teatro metodikai, tikėdamasis, jog tai bus stimulas keistis režisieriui prisitaikant prie naujų režisūros tendencijų.
„Neneigiu, kūrybinis konfliktas buvo. Tai buvo atvejis, kai mokiniai sukyla prieš mokytoją, vaikai prieš tėvus. Ir aš buvau tas, kuris sukilo, suprasdamas, kad sukylu prieš patį save, nes buvau įtikėjęs H. Vancevičiaus teatru“, - sakė aktorius.
Šalies vadovai: H. Vancevičius buvo pavyzdys teatralams
Henriko Vancevičiaus darbai yra svarbus indėlis Lietuvos teatro istorijoje, jie telkė ir stiprino tautą, užuojautose antradienį mirus garsiam režisieriui ir teatro pedagogui teigia šalies vadovai.
„Lietuva neteko vieno reikšmingiausių XX amžiaus Lietuvos teatro režisierių Henriko Vancevičiaus. Jo režisuota garsioji Justino Marcinkevičiaus trilogija stiprino tautinę dvasią, telkė ir vienijo, ragino vis garsiau tarti Lietuvos vardą“, - rašoma prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.
Premjeras Algirdas Butkevičius savo ruožtu teigė, kad H. Vancevičius paliko ryškų pėdsaką teatro istorijoje.
„Tai didelė netektis mūsų kultūrai“, – užuojautoje sako premjeras A.Butkevičius.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat sakė, jog H.Vancevičiaus pastatyti spektakliai yra svarus įnašas į Lietuvos teatro istoriją.
„Ilgametė profesionali režisieriaus veikla ir atsidavimas teatrui tapo puikiu pavyzdžiu visiems šios profesijos pasekėjams“, – rašoma parlamento vadovės užuojautoje.
--------------------------------------------
Henrikas Vancevičius bus pašarvotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje. Atsisveikinimas su Velioniu - rugpjūčio 13 d. nuo 15 iki 20 val. ir rugpjūčio 14 d. nuo 10 iki 12 val. Karstas išnešamas rugpjūčio 14 d. 12 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.