Netikėta policijos krata atskleidė vilniečio paslaptis: tiesos nežinojo net mano šeima

Netikėtas policijos pareigūnų skambutis į duris ir ankstyvą rytą atlikta krata atskleidė gėdingą vilniečio gyvenimą – apie tai nieko nežinojo ir net nenutuokė kartu gyvenantys šeimos nariai. Po pareigūnų pasirodymo maždaug dvejus metus nuo artimųjų savo pomėgius slėpęs vyras nebeturėjo kito pasirinkimo – prisipažinti.

Ir atgailauti, nes žinia apie slaptus pomėgius galėjo net išardyti šeimą.

Atlikti kratą Sergejaus L. gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnai nutarė gavę informacijos, kad namuose, kuriuose šis gyveno, naudojantis informacinėmis technologijomis, nuolat žiūrimi pornografijos įrašai, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami mažamečiai vaikai.

Įtarimai pasitvirtino – kratos metu paėmę Sergejui L. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį kriminalistai rado daugiau kaip 30 tūkst. grafinių vaizdų, kuriuose yra pornografija. Iš jų buvo atrinktos 528 nuotraukos, kuriose gali būti vaizduojami mažamečiai asmenys. Vis dėlto, ekspertams patikrinus šiuos duomenis, paaiškėjo, kad vaikai, neturintys nė keturiolikos metų, buvo užfiksuoti 39 įrašuose.

Be to, tyrėjai nustatė, kad Sergejus L. nuolat lankydavosi įvairiose pornografiją demonstruojančiuose interneto puslapiuose. Tarp jų – ir tuose, kuriuose neteisėtai buvo paskelbti įrašai, kuriuose nufilmuoti bei nufotografuoti seksualiai išnaudojami mažamečiai vaikai.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras iš karto pripažino jam pateiktus įtarimus. O ir neigti neliko ko, nes po kratos surasti įkalčiai buvo neginčijami.

„Pornografiją žiūriu jau apie dvejus metus savo namuose, naudodamasis nešiojamuoju kompiuteriu „Acer“, – apklausos metu policijoje kalbėjo Sergejus L. – Tai buvo mano paslaptis – apie tai, kad žiūriu pornografiją, niekas nežinojo.“

Vyras sakė, kad dažniausiai žiūrėdavo suaugusiųjų pornografijos vaizdus, tačiau „pažiūrėdavau ir vaikų“: „Nes puslapiuose, kuriuose lankydavausi, būdavo tiek vaikų, tiek suaugusiųjų pornografijos.“

Sergejus L. teisinosi, kad pornografiją žiūrėdavo tik iš smalsumo.

„Aš niekada nebuvau į savo kompiuterį ar kur nors kitur parsisiuntęs pornografijos, niekam jos nerodžiau ir neplatinau, – kalbėjo atsakomybėn patrauktas vilnietis. – Vaikų pornografija man neįdomi, tačiau internetiniuose puslapiuose aš galėjau tokius įrašus pamatyti.“

Pareigūnų paklaustas, kaip surasdavo svetaines, kuriose skelbiami pornografiniai vaizdai, Sergejus L. sakė: „Viskas labai paprasta – nueidavau į paieškos svetainę ir į paieškos lauką įvesdavau žodį „seksas“, tada paieškos sistema pateikdavo visokių puslapių, kuriuose aš ir žiūrėjau tiek suaugusiųjų, tiek vaikų pornografiją.“

Vyras neslėpė, kad būdavo atsargus ir pornografiją žiūrėdavo tik naudodamasis kompiuteriu.

„Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailiuosi“, – sakė anksčiau jokių reikalų su teisėsauga neturėjęs vyras.

Policijos pareigūnai teigė, kad Sergejus L. pornografiją žiūrėjo nuo 2020 m. vasario iki rugsėjo, kai jo namuose buvo atlikta krata ir paimtas kompiuteris. Jį apžiūrėjus nustatyta, kad rastos 1 425 pornografinio turinio svetainės, kuriose šiuo laikotarpiu buvo apsilankyta.

„Taip pat kompiuteryje buvo naudotasi socialiniu tinklu „Twitter“, kuriame buvo peržiūrimi, kaip įtariama, pornografinio turinio mikrotinklaraščiai, buvo naudotasi ir pornografinio turinio internetinėmis susirašinėjimo platformomis“, – nurodė tyrėjai.

Sergejaus L. kompiuterį apžiūrėjusi specialistė nurodė, kad vaizdo įrašų ir nuotraukų atsakomybėn patrauktas vyras į savo kompiuterį nesisiuntė.

„Jos buvo tiesiog žiūrėtos; kiekviena interneto naršyklė išsaugo vaizdo dokumentus, iškarpas, fragmentus ar kitus duomenis į kompiuteryje esantį katalogą „cache“, – nurodė ji. – Vaizdo dokumentai lieka kompiuteryje nepriklausomai nuo žmogaus veiksmų; šiais vaizdo dokumentais, fragmentais, iškarpomis ir kitais duomenimis asmuo gali disponuoti – jas persiųsti, išsisaugoti į laikmenas ar kitus kompiuteryje sukurtus katalogus. Dažnu atveju žmonės nežino, kad žiūrėti vaizdai išsisaugo. Interneto naršyklės turi šį automatinį išsaugojimą dėl to, kad būtų greičiau atidaromos interneto svetainės, todėl jeigu svetainė vartotojo buvo įjungta vieną kartą, antrą kartą interneto naršyklė jos iš naujo nebekraus, o tiesiog parodys prieš tai kompiuteryje išsaugotą svetainės statinę kopiją.“

Sergejui L. iškeltą baudžiamąją bylą pareigūnai perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Surinktus duomenis išanalizavęs teisėjas Mindaugas Ražanskas konstatavo, kad kaltinamasis įgijo prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose yra vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai.

Už šį nusikaltimą teismas Sergejui L. skyrė 5 tūkst. eurų baudą, tačiau ją trečdaliu sumažino iki 3 350 Eur, nes byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka. Nuteistajam teismas skirtą baudą nurodė sumokėti per šešis mėnesius, kas mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 600 Eur. Be to, iš Sergejaus L. buvo konfiskuotas nešiojamasis kompiuteris (nusikaltimo įrankis), vyras įpareigotas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos vienus metus.

Pasak teismo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų būti patrauktas atsakomybėn už sąmoningą prieigos prie vaikų pornografijos gavimą, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, jis turėtų ketinti įeiti į tinklavietę, kurioje pateikta vaikų pornografijos medžiagos, ir žinoti, kad joje galima rasti tokių vaizdų.

„Sankcijos neturėtų būti taikomos asmenims, kurie netyčia įeina į tinklavietes, kuriose pateikta vaikų pornografijos medžiagos; tai, kad nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, gali būti nustatyta visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ji yra pasikartojanti, arba į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta pasinaudojus mokama paslauga“, – teismas nurodė, kad kiekviena Europos Sąjungos šalis privalo imtis būtinų teisėkūros ar kitų priemonių siekdama užtikrinti, jog būtų baudžiama už tyčinius veiksmus, padarytus neturint tam teisės, tokius kaip sąmoningas prieigos prie vaikų pornografijos įgijimas naudojant informacines ir ryšių technologijas.

„Teismas, įvertinęs Sergejaus L. aplankytų tinklaviečių, kuriose įdėti pornografinio turinio dalykai, kur vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, lankymo dažnumą (nuo 2020 m. vasario iki rugsėjo mėn.), taip pat pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, kiekį (39 pornografinio turinio vaizdo dokumentai), neturi pagrindo padaryti išvadą, kad Sergejus L. šiuos dokumentus internete pasiekė netyčia: priešingai, pakartotiniai Sergejaus L. veiksmai, atlikti per gana ilgą laikotarpį, byloja apie buvusią tyčią internete pasiekti pornografinę medžiagą, kur vaizduojami nepilnamečiai“, – teisėjas M. Ražanskas nurodė, kad nekyla abejonių, jog Sergejus L. sąmoningai peržiūrėjo pornografinio vaizdo dokumentus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.

„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.

Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.

„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“