Svetainėje Barnevernet.org paskelbtos naujos taisyklės, kaip vaikų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) nagrinės bylas, jei tėvai ir vaikai yra užsieniečiai. Apie tai skelbia ir portalas aftenposten.no.
VTAT įpareigojama įvertinti, ar vaikui būtų geriau, jei juo būtų pasirūpinta užsienyje, vietoj to, kad jis būtų perduotas globėjams Norvegijoje. Kaip rašo aftenposten.no, perimant vaikų iš Lenkijos, Čekijos, Lietuvos ir Rusijos globą, bylas lydėjo ypač dideli konfliktai. Šios bylos susilaukė didelio politikų ir žiniasklaidos dėmesio, o Norvegijos VTAT buvo apšaukta nacių organizacija.
Norvegijos Vaikų teisių, lygių galimybių ir integracijos ministerija oficialioms institucijoms išsiuntinėjo raštą. Jame aiškiai dėstoma, jog VTAT, prieš rengiant bylą apie globos perėmimą, turi išsiaiškinti, ar vaikas neturi ryšių su kita šalimi.
„Jei vaikas turi stiprius ryšius su kita šalimi, VTAT išsiaiškins, ar ne geriau, jei juo pasirūpins užsienyje, užuot perėmus globą ir perkeliant vaiką pas globėjus Norvegijoje“, – cituojama vaikų teisių, lygių galimybių ir integracijos ministrė Solveiga Horne. Jos teigimu, taisyklių, kaip tokios bylos turi būti tvarkomos, paprašė savivaldybės.
V. Mazuronis pliekia Lietuvos vadovus
„Šį Norvegijos žingsnį vertinu neabejotinai teigiamai, seniai tą reikėjo padaryti. Bet aš šiame kontekste niekaip nesuprantu mūsų valstybės vadovų pozicijos, pirmiausia užsienio reikalų ministro ir kitų valstybės vadovų – visiško jų nesirūpinimo arba abejingumo savo valstybės piliečiais“, – sako Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.
Jis yra rašęs laišką premjerui Algirdui Butkevičiui, ragindamas kreiptis į Norvegijos premjerą ir sugrąžinti Gabrielių – iš Gražinos Leščinskienės paimtą sūnų, kurį giminaičiai iš globėjų bandė pagrobti ir pargabenti į Lietuvą. Vaikas sulaikytas Švedijoje, kada jį į Lietuvą automobiliu bandė parvežti dėdė. Vaiką Švedija grąžino Norvegijai. Vasario mėnesį G. Leščinskienei atimtos sūnaus globos teisės. Motina neteko ne tik sūnaus globos – jai taip pat uždrausta su juo matytis.
„Aš tikrai nenoriu kištis, ar ten motina nusižengė, ar neteisingai auklėja – bet pilietį turime susigrąžinti ir Lietuvoje ieškoti kitų globėjų. Pats buvau pas močiutę, dėdę, kurie, mano supratimu, turi normalias gyvenimo sąlygas“, – dėstė politikas. Jo nuomone, jei tėvai padarė kažką bloga, pažeidė Norvegijos įstatymus, nepilnamečiams turi būti suteikta teisė grįžti į savo valstybę. Tada, sako jis, specialistai turi spręsti, ką daryti su vaiku.
„O dabar kas vyksta nepavadinsiu kitaip tik pagrobimu ir mūsų piliečio nutautinimu – tačiau mes kaip valstybė ir jai atstovaujantys vadovai, švelniai tariant, visiškai nereaguojame į situaciją“, – piktinasi V. Mazuronis. Jo žiniomis, kitos valstybės, tarp jų – Lietuvai draugiška kaimynė Lenkija – kilus panašioms problemoms jau yra sudariusios atskiras sutartis dėl savo piliečių vaikų grąžinimo. Tuo metu iš mūsų užsienio reikalų ministro V. Mazuronis sako negirdėjęs nė vieno oficialaus žingsnio, notos ar kažkokio diplomatinio paaiškinimo. Taip pat politikas pasigenda šio klausimo sprendimo, jei reikia, ir aukščiausiu lygiu.
„Manau, Norvegija priversta neabejotinai atsižvelgti į valstybių, kurios žymiai ryžtingiau gina savo piliečius negu, deja, Lietuva, pozicijas. Tai ir Lenkija, ir Čekija ir, kiek žinau, Rusija, Indija, kuri turėjo problemų, bet veikė aukščiausiame valstybės lygmenyje. Manau, šių valstybių politikų dėka, dėl daromo spaudimo, Norvegija priversta situaciją keisti. Gaila, kad tarp tų politikų nėra mūsų valstybės vadovų“, – kalbėjo V. Mazuronis.
L. Linkevičius: Norvegija labiau atsivėrė ne be mūsų pastangų
„Toks viešas kalbėjimas apie konkretų atvejį mane stebina, nes visą informaciją frakcijai pateikėme, jei V. Mazuroniui kažko trūksta, mes galime ir jį informuoti, bet iš to daryti istorijas ir vaizduoti dėmesį, susirūpinimą – mažų mažiausia keista“, – V. Mazuronio kritiką atremia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis primena vasarą šiuo klausimu lankęsis Darbo partijos frakcijos posėdyje.
L. Linkevičius aiškina ne su vienu Norvegijos užsienio reikalų ministru bendravęs dėl vaikų gerovės. Norvegija nė su viena šalimi neturi atskirų susitarimų, o vaiko teisių apsaugos institucijos yra visiškai nepriklausomos. „Tai, kad Norvegija labiau atsivėrė – matyt, ne be mūsų pastangų, tą drįstu teigti, nes mes tą nuolat pabrėždavome. Tikimės, kad kitąmet Norvegija ratifikuos vieną svarbesnių konvencijų ir bendravimas bus sklandesnis“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Ministras minėtame frakcijos posėdyje atkreipė V. Mazuronio dėmesį, kad Lietuvoje yra 10 tūkst. beglobių vaikų ir jais reikėtų rūpintis ne mažiau. Tuo metu Norvegija – dukart didesnė šalis, tačiau ten beglobių vaikų mažiau nei Lietuvoje. „Vienetiniai atvejai, kaip Gabrieliaus, tikrai necharakterizuoja bendros situacijos. O ji iš tikrųjų apgailėtina, ypač jei kalbame apie vaiko teises Lietuvoje, teisių gynimą, beglobių vaikų padėtį“, – sakė ministras. Jis pabrėžia, kad ministerija ir toliau veiks teisiniu keliu.
URM reagavo ir į gandus dėl Gabrieliaus
Užsienio reikalų ministerija (URM) išdėstė, kokių veiksmų ėmėsi reaguodama į Norvegijoje gyvenančių tautiečių ginčus su „Barnevernet“:
„Dar 2012 m. URM Norvegijai diplomatiniais kanalais buvo perdavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą dvišalio susitarimo nepilnamečių teisių apsaugos srityje projektą.
Dvišalio susitarimo klausimą ne kartą yra kėlęs tiek ministras L. Linkevičius, tiek ambasada Osle, tiek ir SADM, kuri yra kompetentinga institucija, įgyvendinanti nacionalines ir tarptautines vaiko teisių apsaugos priemones. 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuva gavo Norvegijos notą, kuria informuojama, kad Norvegija dvišalių susitarimų nepilnamečių bylose nesudarinėja, nes mano, kad vaiko gerovės užtikrinimo klausimai užtikrinami vadovaujantis Norvegijos nacionaline teise. Jų nuomone, efektyviau būtų vadovautis tarptautinėmis konvencijomis nei dvišaliais teisiniais instrumentais.
Gavus Norvegijos atsakymą, ministras L. Linkevičius ir Lietuvos ambasada Osle nuolat ragino Norvegiją prisijungti prie 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Tikimės, kad 2016 m. pirmoje pusėje Norvegija baigs ratifikavimo procedūrą ir prisijungs prie šios Konvencijos.
Tiek Gabrieliaus byloje, tiek ir kitose nepilnamečių, gyvenančių užsienyje, globos bylose URM siekia maksimaliai operatyviai reaguoti ir išnaudoti visas galimybes, kad būtų užtikrinti Lietuvos piliečių interesai. Galima paminėti paskutinį atvejį, kai lapkričio 24 d. URM buvo žodžiu informuotas, kad lapkričio 23 d. „Barnevernet“ atstovai galimai informavo Gabrieliaus mamą G. Leščinskienę, kad Gabrielius galėtų būti grąžintas į Lietuvą, jei būtų rašomas URM raštas. Gavus tik žodinę informaciją, Lietuvos ambasadorė Norvegijoje kitą dieną susitiko su Norvegijos Vaikų reikalų, lygybės ir socialinės įtraukties ministerijos atstovais. Jie dar kartą patvirtino, kad Gabrieliaus byla turi būti sprendžiama išskirtinai teisiniu keliu ir bet kokie kiti veiksmai, taip pat ir prašymai, negali turėti įtakos. Susitikimo metu taip pat buvo priminta, kad minėtos bylos šalys yra Moldės miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba ir vaiko motina G. Leščinskienė.
Siekiant padėti Lietuvos piliečiams Norvegijoje nepilnamečių vaikų globos klausimais, ambasada visuomet ragina Lietuvos piliečius kreiptis į ambasadą konsultacijai ir bendromis jėgomis ieškoti teisinių sprendimų (kaip ne kartą sėkmingai jau yra įvykę). Ambasada rengia seminarus, padėdama piliečiams geriau pažinti Norvegijos tradicijas ir teisinę aplinką. Seminaruose savo patirtimi dalinasi advokatai, Norvegijos institucijų ir lietuvių bendruomenių atstovai. Manome, kad geresnis Norvegijos teisinės sistemos ir tradicijų pažinimas, visų pirma, gali padėti išvengti skaudžių atvejų, kai tėvams yra apribojamos ar atimamos teisės į vaikų globą.
Lietuvos ambasada Osle taip pat aktyviai dalyvauja politiniuose procesuose bei kituose viešosios diplomatijos projektuose, pvz., Lietuvos iniciatyva Baltijos šalių ambasadoriai susitiko su Norvegijos URM ir Vaiko teisių apsaugos ministerijų atstovais.
Jūsų minima Norvegijos iniciatyva yra labai sveikintina. Ministras L. Linkevičius pokalbiuose su Norvegijos užsienio reikalų ministrais bei Norvegijos ambasadoriumi Lietuvoje pasisakydamas už teisinį sprendimo kelią tuo pačiu nuolat ragino maksimaliai atsižvelgti į nepilnamečių vaikų šeimos bei Lietuvos – nepilnamečių pilietybės šalies – išsakomus argumentus bei tuos ryšius, kurie sieja nepilnamečius su jų tėvyne. Todėl Norvegijos siekiai parengti gaires taip pat yra ilgo ir kruopštaus Lietuvos ir kitų šalių diplomatų, tiek ir vaikų teisių apsaugos tarnybų darbo rezultatas“, – sakoma L. Linkevičiaus atstovo spaudai Kęstučio Vaškelevičiaus patektame atsakyme.
Tarnyba: jei tai tiesa, lietuvių šeimos galėtų tik pasidžiaugti
„Jei paaiškėtų, kad minėti Norvegijos Karalystės nacionalinės teisės pakeitimai buvo priimti, lietuvių šeimos galėtų tik pasidžiaugti tokiais pasikeitimais ir pasirengti glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis Norvegijos Karalystės institucijomis, nurodydamos vaiko giminaičius ar asmenis Lietuvoje, galinčius globoti vaiką, ir kitą svarbią informaciją, kuri galėtų turėti įtakos vaiko globos nustatymui“, – iš DELFI sužinojusi apie naujovę, sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė. Jos vadovaujama tarnyba konsultuoja visus besikreipiančius vaikų tėvus, giminaičius bei pateikia reikalingą informaciją sprendžiant vaiko, Lietuvos Respublikos piliečio, esančio Norvegijoje, gerovės klausimus.
Tarnyba nėra informuojama apie nacionalinius užsienio valstybių teisės aktų pasikeitimus, taigi ir šiuo atveju naujų duomenų, kaip bus nagrinėjamos bylos Norvegijoje, jei tėvai ar vaikai yra užsienio valstybės piliečiai, įstaiga neturi.
Pasak A. Jakavonienės, apgailestaujant tenka pripažinti, kad šiandien teisės aktai nenumato tarpvalstybinio Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimo mechanizmo vaiko teisių apsaugos srityje, todėl galimas bendradarbiavimas yra apsunkintas.
Kaip ir L. Linkevičius, A. Jakavonienė atkreipia dėmesį, kad Norvegijos Karalystė šiuo metu sprendžia klausimą dėl 1996 m. Hagos konvencijos ratifikavimo. Ratifikavus minėtą konvenciją, atsirastų teisinių priemonių, kurių pagrindu Lietuvos kompetentingos institucijos turėtų galimybę glaudžiau bendradarbiauti su Norvegijos Karalystės institucijomis.