Premjero S. Skvernelio viešai skelbiamos turto ir interesų deklaracijos atskleidžia praeities sandorį, kurį automobilių verslą išmanantys žmonės vadina „keistu“. Dabartinis Vyriausybės vadovas nurodo prieš daugiau nei ketverius metus, 2012-ųjų lapkričio 14 dieną, sudaręs pirkimo sandorį su bendrove „Patikimi automobiliai“, prekiaujančia pavažinėtomis mašinomis.
Politikas, tuo metu ėjęs policijos generalinio komisaro pareigas, įsigijo automobilį, kuris buvo įvertintas 20 tūkst. litų (maždaug 5800 eurų). Kaip DELFI informavo premjero patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Beržinskas, tai buvo naudota „Škoda Octavia“. „Ketverių ar penkerių metų senumo“, - automobilio amžių apibūdino premjero atstovas.
Pardavė už tą pačią kainą
Automobiliu S. Skvernelis naudojosi pusantrų metų, o paskui, 2014-ųjų balandžio 30 dieną, jį pardavė. Premjero deklaracijos atskleidžia, kad pirkėjas buvo ta pati bendrovė „Patikimi automobiliai“, už dar labiau pavažinėtą „Škodą“ aukštam policijos pareigūnui sumokėjusi tiek pat, už kiek prieš pusantrų metų pardavė – 20 tūkst. litų.
„Šiaip gali būti tokių laimingų atsitiktinumų, kai gali parduoti automobilį už panašią kainą kaip pirkai, nes didžiausias kainos kritimas būna per pirmuosius dvejus - trejus metus nuo naujos mašinos įsigijimo. Bet kai parduodi tai pačiai bendrovei už tą pačią kainą, situacija atrodo keista“, - DELFI teigė Lietuvos automobilių klubo garbės prezidentas Stasys Brundza.
S. Skvernelio atstovas spaudai T. Beržinskas DELFI perdavė premjero atsakymą, kad minimas automobilis tai pačiai bendrovei, iš kurios buvo pirktas, „parduotas pardavimo būdu“. „Už kainą, kuri atitiko tuometinę automobilio vertę (nuo įsigijimo į automobilį buvo nemažai papildomai investuota)“, - konstatavo premjeras.
Vyriausybės vadovas neigė, kad sėkmingam automobilio pirkimo – pardavimo sandoriui įtakos galėjo turėti jo sutuoktinės darbovietė. Minimu laikotarpiu finansininkė Silvija Skvernelė dirbo banke „Swedbank“, kuris nurodomas kaip vienas įmonės „Patikimi automobiliai“ partnerių.
„Jūsų žiniai, minėtos bendrovės partneriai yra praktiškai visi šalyje veikiantys komerciniai bankai ir kitos automobilių lizingą siūlančios bendrovės. Sunku būtų nuslėpti, kad šis sandoris, kaip ir dauguma kitų didesnių sandorių, kaip bet kurioje kitoje šeimoje, buvo derinamas su žmona. Ji tikrai turėjo įtakos tam, koks konkrečiai automobilis buvo pasirinktas – ir daugiau niekam“, - toks premjero atsakymas buvo perduotas DELFI.
Verslininkas: tai įprasta situacija
Bendrovės „Patikimi automobiliai“ direktorius Vismantas Baršys DELFI tikino, kad situacija, kai panaudotas automobilis nuperkamas už pardavimo kainą, yra „įprasta“.
„2012 metų spalio mėnesį nupirkome 10 vienodų dyzelinių Škoda „Octavia“ automobilių. Neatsiminsiu tiksliai to atvejo, bet prieš metų pabaigą mes jį pardavėme ir, manau, pardavėme nebrangiai. Buvo kažkokių defektų ko gero, nes paprastai su jomis taip būna, su „Octavia“ - tai smagratis, tai dar kažkas. Manau, paremontavo, patvarkė tą mašiną, vaizdas jos pagerėjo. Ir ta kaina, kaip sakoma, per metus ne tiek krinta tokiai mašinai, kaip jūs įsivaizduojate“, - aiškino jis.
„Patikimų automobilių“ vadovas DELFI tvirtino, kad jo bendrovė „labdara neužsiiminėja“. „Tų mašinų kai dešimt turėjome, tai greičiausiai prieš metų galą šlavėme sandėlį, ta prasme, jis (S. Skvernelis – DELFI) gana naudingai nusipirko“, - kalbėjo V. Baršys.
Netrukus jis patikslino, kad, patikrinus tuo metu parduotų dešimties „Škoda Octavia“ kainų vidurkį, paaiškėjo, kad dabartinis premjeras „tikrai sumokėjo ne į mažesnę pusę“.
Klausiamas, dėl kokių priežasčių S. Skvernelio automobilis buvo atpirktas už pardavimo kainą, verslininkas aiškino, esą „yra visokių situacijų“. „Yra tokių automobilių, kurių vertė su metais didėja. Pavyzdžiui, senovinių, sportinių, retų automobilių“, - samprotavo V. Baršys.
Pasidalijo abejonėmis
Vilniuje veikiančios oficialios „Škoda“ atstovybės „ARX“ naudotų automobilių pardavimų vadybininkas Aleksas Vygontas DELFI aiškino, kad kartais naudotas automobilis iš tiesų gali būti parduodamas už tą pačią kainą, kuria buvo įvertintas pirkimo metu.
„Jeigu mašina neatitiko tuometinės rinkos kainos, tai yra, buvo nupirkta gerokai pigiau, po dvejų metų teoriškai galėjo būti parduota už tą pačią sumą. Taip pat galėjo būti padaryti kažkokie automobilio patobulinimai: gal jis buvo perkamas be priedų, o parduodamas jau su kažkokiais priedais, pavyzdžiui, papildomais ratas, navigacija, odiniu salonu. Taip, tai nekainuos tiek pat, kiek automobilio kainoraštyje, bet tai kelia kainą“, - kalbėjo jis.
Vis dėlto A. Vygontas pripažino, kad situacija, kai po kelerių metų naudoto automobilio vertė nesumažėja, nėra tipinė. „Tokie atvejai tikrai nėra dažni. Paprastai naudojamų automobilių vertė per kelerius metus krinta“, - teigė vadybininkas.
Panašios pozicijos laikėsi ir S. Brundza. „Tokia situacija galima, jei automobilį perki iš vienų, o parduodi kitiems. Tada gali kažkiek išlošti: perki su nuolaida, paskui gal padarai kažkokias investicijas, gal kažkiek išlygini skirtumą, nors Lietuvoje nelabai atsižvelgiama į tuos visus priedus. Bet kai automobilis parduodamas tai pačiai bendrovei už tą pačią kainą, situacija tikrai kelia šypseną. Jie gi mato, kam pardavė ir už kiek pirko. Gal pirkėjas buvo kažkiek ir pamalonintas“, - samprotavo autoverslininkas.