Akivaizdu, kad pavasario sesijai savo aštrumo įneš merų rinkimai, kuriuose dalyvauja ne vienas Seimo narys. Rinkimų pirmasis turas vyks kovo 5 dieną, antrasis – 19 dieną, o parlamento sesija prasideda kovo 10 d.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį „Žinių radijuje“ sakė, kad parlamentas turėtų reaguoti į Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ paviešintą istoriją apie tai, kaip prieš kelis metus Valstybės saugumo departamentas rinko duomenis apie privačius asmenis ir tikrino tuo metu kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką.
Siekiant išsiaiškinti istorijos aplinkybes, Seimas, pasak jos, galėtų pasikviesti atitinkamų institucijų pareigūnus, vertinimo galėtų imtis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ar parlamentinio tyrimo komisija.
Opozicija įžvelgia norą slėpti skandalus: grįš prie Bartoševičiaus temos
Vis dėlto opozicija V. Čmilytės-Nielsen minėtus žodžius įvertino kaip valdančiųjų bandymą nukreipti dėmesį nuo savų problemų.
„Sesija, akivaizdu, bus emocinga. Matyt, bus skandalų kova. Matome, kad jau dabar prasidėjo... Žinote, pagal visus viešųjų ryčių vadovėlius ar abėcėles, yra geriausias būdas nuslopinti vieną skandalą – padaryti didesnį skandalą kitoje vietoje. Mes to užuomazgas dabar ir matome“, – komentuodamas artėjančią sesiją sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Prasidėjus Seimo pavasario sesijai, tai, pasak politiko, tik stiprės.
„Natūralu, kad opozicija teisingai bandys kelti klausimus, susijusius su informacijos nutekinimu. Girdėjau, kad yra „valstiečių“ iniciatyvų komisiją dar kartą sudaryti. Iš tikrųjų komisija šiuo klausimu būtų gerokai prasmingesnė nei kad dabar tirti tai, apie ką šneka valdantieji: tirti meninės knygos faktus, kurie buvo žinomi prieš tris metus ir tyrimas buvo atlikinėjamas“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Tad klausimas dėl galimo informacijos nutekėjimo buvusiam Seimo nariui, už seksualinį smurtą prieš vaikus įtariamam K. Bartoševičiui, anot politiko, iš opozicijos pusės dar bus keliamas. Tą patvirtino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Frakcijoje ketvirtadienį turime posėdį, kuriame aptarsime aktualijas, priimsime taktinius sprendinius, kokius darbus dar turime padaryti, kad ateitume į sesiją pasiruošę. Girdime apie kažkokių kitokių komisijų, tyrimų sudarymus. Manau, kad galbūt bus apsigalvota dėl to siūlymo, kuris nepavyko – dėl laikinosios komisijos dėl informacijos nutekėjimo“, – Delfi sakė A. Norkienė.
Jos manymu, tai būtų prasminga.
„Tada kaip įvyko, taip įvyko, nesurinkome reikiamo skaičiaus balsų, bet aš manau, kad klausimų dar daugiau liko neatsakytų, nes truputį patys tie pareigūnių atsakymai patys sau prieštaravo. Reikėtų apie tai padiskutuoti su kitų frakcijų nariais, galbūt bandyti šią komisiją dar kartą sudaryti“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnė.
Seimo narė taip pat sakė mananti, kad valdantieji, kalbėdami apie parlamentinį tyrimą dėl „Pranešėjo“, bando nukreipti dėmesį nuo savų problemų.
„Norima nukreipti dėmesį – dabar tas tyrimas turi būti tarsi dėl tų pranešėjų, kad tik nukreiptų temą, bet, kaip seksis, jau bus matyti“, – sakė A. Norkienė.
Vis dėlto valdančiųjų Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pakartojo savo anksčiau išsakytą poziciją.
„Aš visada buvau skeptiškas dėl Bartoševičiaus tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo. Dar kartą prokuratūra patvirtino, o socialdemokratai net neskundė šito sprendimo, kad nėra jokio įstatymo pažeidimo.
Dar kartą kreipiuosi į opoziciją, pasakydamas tai, ką sakiau visą laiką: man irgi labai įdomu, iš ko Bartoševičius sužinojo, bet kad man įdomu, tai dėl to nereikia sudarinėti parlamentinio tyrimo komisijos. Toliau laikausi tos pozicijos“, – sakė parlamentaras.
Kalbėdamas apie „Pranešėjo“ istoriją, E. Gentvilas pastebėjo, kad, jei informacija pasitvirtintų, tai gali rodyti didelius institucinius nesusipratimus ar net konstitucinį kai kurių institucijų funkcijų pažeidimą.
„Pasižiūrėsime. Nesakau, kad būtinai parlamentinio tyrimo komisija tuo turi užsiimti, specialiai ją sudarant, galbūt tai yra ir kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, gal NSGK – parlamentas turi apsispręsti. Palikti tą informaciją be jokio dėmesio parlamentas tiesiog negali“, – konstatavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Daug einamųjų darbų, bet neatsisako ir interpeliacijų
Kalbinti pašnekovai taip pat pabrėžė, kad Seime laukia daug ir einamųjų darbų, iniciatyvų, susijusių su ekonominiais ir socialiniais klausimais.
„Man svarbiausia, ką pateiks Vyriausybė kaip einamuosius svarbius dalykus – mokesčių reformos vienokie ar kitokie štrichai, tada jau yra pateikta valstybės tarnybos reforma, tai įdomu, kaip šie dalykai eis. Galbūt ir frakcijos pateiks kažkokių reikšmingų dalykų“, – komentavo E. Gentvilas.
Jis taip pat pritarė, kad vis tik tikėtina, jog didžiausias pačios visuomenės dėmesys bus skiriamas jautriausiems dalykams – sankcionuotų prekių tranzitui, pranešėjo istorijai.
„Yra ir rezoliucijos dėl Rusijos tramdymo priemonių, nacionalinių sankcijų taikymo modelis, ką ruošiasi teikti Užsienio reikalų ministerija, jie natūraliai bus visuomenės ir politikų dėmesio centre, bet tai neturi nustelbti tų darbų, kurie ateina iš Vyriausybės, Prezidentūros ar partijų, o tai bus keli šimtai projektų“, – sakė liberalas.
Dėmesio ekonominiams bei socialiniams klausimams tikisi ir darbiečiai.
„Manęs netenkina ir tai, kad Seimo darbotvarkėje buvo ir yra skiriama mažai dėmesio tam, kas iš tiesų aktualiausia mūsų žmonėms – ekonominiai dalykai, infliaciniai, energetikos kainos, matome situaciją pieno sektoriuje, kur pienas dalinamas dykai ar pilstomas laukuose. Taigi, yra labai daug ekonominių, socialinių klausimų, kurie yra labai svarbūs didžiajai daliai visuomenės, bet kurie dabar tūno giliai šešėlyje prislėpti skandalų, kurie kažkokios didesnės pridėtinės nekuria, išskyrus politinių burbulų skleidimą. Norisi, kad Seimas grįžtų prie tos darbotvarkės, kurios ir tikisi didžioji dalis visuomenės“, – akcentavo A. Mazuronis.
Jo teigimu, opozicija kalba ir apie galimas interpeliacijas ministrams.
„Yra tos šnekos, yra poreikis, bet yra ir realios galimybės. Mes matome, kad posėdžių salėje realių balsų neturime: jei visos opozicinės frakcijos susitaria, kad inicijuosime, o staiga, kai reikia, posėdžių salėje pusę socialdemokratų nėra, ką tu su tokia opozicija gali suinterpeliuoti, jei 40-45 balsus tesurenki“, – komentavo Darbo partijos pirmininkas.
A. Norkienė taip pat sakė, jog LVŽS siūlo grįžti ir prie tų projektų, kurie buvo pateikti neeilinės sesijos metu.
„Pažiūrėsime, gal komitetuose kolegos vis tik racionaliai pažiūrės ir reikiami sprendimai bus priimti“, – akcentavo „valstiečių“ narė.
Opozicija, jos vertinimu, tikrai gali grįžti prie interpeliacijų ministrams.
„Tikrai neatmetame tos galimybės, diskutuojame tarp opozicinių frakcijų dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui, nes laikas (nuo pirmosios interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui – aut. p.) jau praėjęs ir matome, kad visiškai jokių pokyčių nėra“, – pabrėžė A. Norkienė.
Rinkimų kontekstas įneš savos įtampos: gali kilti grėsmė daugumai
Akivaizdu, kad savos įtampos sesijos pradžioje įneš ir šalyje vyksiantys Savivaldos bei merų rinkimai.
„Akivaizdu, kad tada bus labai daug politikavimo, įvairiausių iniciatyvų, turbūt ne visada pačių racionaliausių“, – pastebėjo A. Mazuronis.
Vis dėlto, kaip pripažino parlamentaras, vilčių, kad opozicija šioje sesijoje pasieks labiau apčiuopiamų rezultatų, nėra daug, nes susiskaldymas čia – akivaizdus.
„Tai yra tiesiog svajonė valdančiajai daugumai – galimybės kažką sugeneruoti yra labai komplikuotos, kai Skvernelis į Karbauskį negali žiūrėt, Karbauskis į Skvernelį, o socdemai šiaip gražiausi ir protingiausi už visus. Su tokia opozicija sunku kažkur nuvažiuoti – tą matėme visus dvejus metus“, – komentavo A. Mazuronis.
A. Norkienė taip pat akcentavo ekonominių klausimų svarbą.
„Ta pati antra pensijų pakopa, niekur nedingo elektros kainų problemos. Manau, kad ne tik mūsų frakcija, bet ir kitos registravo projektus“, – sakė politikė.
Ji neslėpė apskritai pasigendanti valdančiųjų balso šiuo laikotarpiu – tarp Seimo sesijų.
„Šiemet nuo sausio 20-os premjerės turbūt taip ir nebeišgirdome viešumoje nei karto. Nežinau, lyg ir neatostogauja, bet negirdim“, – pridūrė A. Norkienė.
E. Gentvilas taip pat pripažino, kad rinkimai įneša savo įtampos.
„Esame kalbėję – užtenka kokiems trim valdantiesiems vienmandatininkams tapti merais ir mes nebeturime 71 (daugumos Seime). Visko gali nutikti, matysime“, – pridūrė jis.