Ministerijos teisininkai matė rizikų
Delfi surinko duomenų, kad Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo pavaduotojas Almantas Liorentas elektroniniu laišku kreipėsi į žemės ūkio ministrą K. Navicką su konkrečiais pasiūlymais ir formuluotėmis, kaip reikėtų keisti ministro įsakymą. Tačiau nei asociacija, nei jos vadovai nėra registruoti kaip lobistai. Taigi klausimas, ar tokios iniciatyvos nereikėtų laikyti neregistruotu lobizmu?
Gavęs tokį kreipimąsi K. Navickas padarė asociacijos prašomus pakeitimus. Tačiau reikia pažymėti, kad jiems pastabų turėjo tiek ministerijos teisininkai, tiek ir ministerijai pavaldi VšĮ „Ekoagros“.
Teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymoje nurodyta: „Projektas sudaro išskirtines sąlygas ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos/sėklos gamintojams Lietuvoje.“
Tuo metu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigas einanti pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė Delfi nurodė, kad šioje vietoje gali kilti klausimas, ar nebuvo atlikti neteisėtos lobistinės veiklos veiksmai.
„Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir į Komisijos formuojamą praktiką, manytina, kad, jei juridinis asmuo ar jo atstovas, ministrui siuntė konkrečius pasiūlymus dėl konkretaus teisės akto pakeitimo ir tuo metu nebuvo įrašytas lobistų sąraše ir jam negali būti pritaikytos LVĮ nustatytos išimtys, galima daryti prielaidą, kad buvo atlikti neteisėtos lobistinės veiklos veiksmai“, – nurodė E. Matulaitienė.
Nevieši ministerijos susirašinėjimai
Tačiau apie viską nuo pradžių. Delfi gavo Žemės ūkio ministerijos vidinių susirašinėjimų elektroniniu paštu kopijas. Juos perdavę šaltiniai bendradarbiavo su anonimiškumo sąlyga.
Kaip matyti iš Delfi turimų susirašinėjimų kopijų, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas A. Liorentas rugsėjo 15 dieną el. paštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą K. Navicką: „Atsakysiu nevyniodamas į vatą. Šis variantas dalinai sprendžia susidariusią situaciją ir tai tikrai geriau negu nieko. Jis taip pat atitiktų, ką pasidarė švedai (prisegu). Gal tik norėtųsi vieno techninio pataisymo, kad išimtis dengtų ne tik, kas pasėta 2021 metais, bet ir anksčiau, nes gali būti tokių daugiamečių pasėlių, kurie pasėti dar 2020 m. Esmės tai nekeičia. Siūloma pataisyta formuluotė priede Nr. 1.
Daliai ūkių tai gelbėja tik dalinai. Jie norėtų, kad perėjimo prie eko laukams, kuriuose auginama dauginamoji medžiaga, ir kurie atėjo į programą iki 2022 metų, būtų ir toliau taikomas senas reglamentas, kas leistų šiemet pasėtus dauginamosios medžiagos pasėlius sertifikuoti kaip eko, o ne pereinamo statuso.
Žemiau pateikiu vieno iš ūkių matymą: „(...) Taip pat įsipareigojimai buvo prisiimti 2 metams, todėl logiškiausia ir mažiausiai sumaišties kelianti išimtis, mūsų manymu, – ūkiams, pradėjusiems pereinamąjį laikotarpį seno reglamento nuostatomis, leisti baigti pereinamąjį laikotarpį seno reglamento nuostatomis.“
Taip pat jis laiške ministrui nurodė, kad prisega ir pataisytą formuluotę: „Prisegta pataisyta formuluotė Nr. 2, kuri, manau, pilnai spręstų ši problemą.“
Ir galiausiai A. Liorentas pridėjo: „Jei pavyktų paleisti tokią – visi būtų laimingi... Ją po kurio laiko galima būtų išimti iš taisyklių, kad auditui akių nebadytų... Jeigu reikia, galime dar telefonu pasitarti. Ir būtų reikalinga susitikti dėl paraminių eko taisyklių kažkada ateinančiomis savaitėmis. Ar rastumėte laiko?“
Tarėsi, kaip patenkinti asociacijos prašymą
Ministras K. Navickas jam padėkojo už pastabas: „Ačiū iš anksto už pastabas, Almantai.“
Gautą laišką K. Navickas persiuntė viceministrui Pauliui Astrauskui: „Persiunčiu nesigilindamas, pažiūrėk, gal yra, kur sutaps nuomonės.“
Po kelių dienų, kaip matyti iš turimų susirašinėjimų kopijų, P. Astrauskas laišką persiuntė Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjai Nedai Jakubauskienei: „Neda, prašau įsigilinti ir mane informuoti apie turinį.“
Viceministrui P. Astrauskui ji rašė: „Taip pat ūkininkai prašo išimties 2022 metais pavasarį ir rudenį pasėtoms sėkloms ir 2023 metų pavasarį pasėtoms sėkloms. Nuo 2022 m. galioja naujo reglamento 2018/848 nuostatos, o ūkininkai bando sietis prie paraminių taisyklių. Nematau jokio pagrindo sietis prie senų paramos laikotarpių ir ūkiams, pradėjusiems pereinamąjį laikotarpį seno reglamento nuostatomis, leisti baigti pereinamąjį laikotarpį pagal seno reglamento nuostatas. Bet čia jau 1 ES paramos skyriaus klausimai.“
Taip pat ji dėstė: „Išbraukus iš ekologinės gamybos taisyklių žodį „daugiamečiai“ (kaip siūlo ūkininkai), papuls ir javai, pasėti 2021 metais, pvz., žieminis rapsas – tai keičia esmę. Neturiu statistikos, kiek tokių ūkių augina tokius vienmečius augalus sėklai, bei jei leidžiam daugiamečiams išimtį, tai galėtume leisti ir vienmečiams, bet čia jau apsispręsit. Aš ekologinės gamybos taisyklių projekto vizavimą sustabdžius ir galiu pataisyti dar.“
Ir viskas baigėsi tuo, kad K. Navickas 2022 m. spalio 21 d. pasirašė įsakymą „Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl ekologinės gamybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Savo įsakymu jis pakeitė Ekologinės gamybos taisykles ir, kaip Delfi teigė asociacijos vadovas S. Daniulis, šiuo pakeitimu ministras atsižvelgė į asociacijos pasiūlymus.
Teisininkė: projektas sudaro išskirtines sąlygas gamintojams Lietuvoje
Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jusius aiškinamajame rašte taip apibūdino įsakymo projekto rengimą paskatinusias priežastis: „Ekologinės gamybos taisyklės (...) papildomos 37.1 punktu, siekiant suteikti lengvatą veiklos vykdytojams, kurie 2021 m. pasėjo/pasodino augalus, skitus augalų dauginamajai medžiagai/sėklai į perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio sklypus ir derlius bus nuimamas 2022 ar vėlesniais metais. (...) 2022 ar vėlesniais metais produkcija turės galimybę tapti ekologiška kaip pagal reglamento nuostatas, galiojusias sėjos/sodinimo metu.“
Šio teisės akto antikorupcinį vertinimą atliko Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Pupšytė. Ji nurodė: „Kriterijus neatitinka. Projektas sudaro išskirtines sąlygas ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos/sėklos gamintojams Lietuvoje.“
Teisės akto projektas derinti buvo pateiktas ir VšĮ „Ekoagros“. Šios įstaigos direktorė Virginija Lukšienė dėl ministro įsakymo turėjo pastabų: „Taikant reglamento aktualią redakciją yra užprogramuojama identiška situacija, kokia yra susiklosčiusi ir šiai dienai, t.y. derliaus gavimo metu galios kitokie reikalavimai, nei galiojo sėjos/sodinimo metu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, „Ekoagros“ nemano, jog yra tikslinga suderinti pateiktą teisės akto projektą tokia formuluote, kokia ji yra pateikta, nes jis nekeičia esamo teisinio reglamentavimo, o taip pat nesprendžia užsibrėžtų tikslų.“
Tačiau VšĮ „Ekoagros“ pasufleravo ministerijai, kaip reikėtų teisiškai išdėstyti ir pateikė teisinę formuluotę, kaip reikėtų spręsti esamą situaciją, kad būtų pateisinti ūkininkų lūkesčiai.
Kaip Delfi nurodė „Ekoagros“ atstovė Viktorija Skridailaitė – Gribėnienė, ministro įsakymo projektas buvo papildytas pagal „Ekoagros“ pastabą.
Taigi, ministrui pasirašius įsakymą, ūkininkai jam priekaištų neturėjo.
K. Navickas į VTEK nesikreipė
Dėl ši atvejo kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją su klausimais ministrui K. Navickui.
Delfi nerado duomenų, kad A. Liorentas ir jo atstovaujama Lietuvos ekologinių ūkių asociacija būtų registruoti kaip lobistai. Norint daryti poveikį dėl teisės aktų korekcijoms, reiktų registruotis lobistu. Ar šiuo atveju nekilo įtarimų, kad šis asmuo galėjo veikti ir daryti įtaką kaip neregistruotas lobistas? Tokį klausimą uždavėme ministrui.
Ministerija perdavė K. Navicko komentarą. Jis teigė nemanantis, kad šiuo atveju buvo vykdomas neteisėtas lobizmas. Esą vyko elementari diskusija su ūkininkais.
„Rengiant įsakymus ar kitus teisės aktus, įprasta tvarka juos aptariame su socialiniais partneriais, ūkininkais, specialistais. Su ūkininkais jiems aktualius klausimus aptariame susitikimuose ministerijoje, ūkiuose, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. Rengiant įvairias taisykles, svarbi praktinė patirtis ir praktikų patarimai, kaip šie reikalavimai bus įgyvendinami. Ne išimtis ir jūsų atsiųstuose klausimuose minimas atvejis“, – dėstė ministras.
Ministras aiškino, kad jo ir asociacijos vadovo pavaduotojo bendravimas vyko LR lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties pagrindu: „Prieš nuspręsdamas ir įsakymu keisdamas Ekologinės gamybos taisykles, pats kreipiausi į ūkininkus bei jų asociacijų atstovus pasiteirauti ekspertinės nuomonės ir praktinių patarimų. Aptarti šį klausimą ministerijoje buvo surengti du susitikimai, kuriuose dalyvavo ministerijos specialistai, Lietuvos ekologinių ūkių atstovas, ūkininkai, Premjerės patarėjas.
Lietuvos ekologinių ūkių asociaciją atstovavo pirmininko pavaduotojas A. Liorentas, kuris pasisiūlė įžvalgas ir rekomendacijas atsiųsti elektroniniu paštu. Kadangi dėl ekspertinės nuomonės kreipiausi savo iniciatyva (kaip jau minėjau, dėl šių taisyklių buvo surengti du susirinkimai), jo pateikti siūlymai nėra traktuojami kaip lobistinė veikla: LR lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje tokia išimtis yra numatyta, o vadovaujantis LVAĮ 7 straipsnio 4 dalimi, Ekologinių ūkių asociacijos pateiktas pasiūlymas, gautas konsultavimosi su visuomene metu, taip pat nėra laikytinas lobistine veikla. Beje, prieš rengiant minėtus susitikimus, buvo žinoma, kad A. Liorentas ir jo atstovaujama organizacija nėra registruoti kaip lobistai.“
Taip pat jis pridėjo, kad Lietuvos ekologinių ūkių asociacija yra ne lobistinė organizacija, o ministerijos socialinis partneris: „Ekologinių ūkių asociacijos ekspertinės rekomendacijos – vienas iš ūkininkų bei socialinių partnerių gautų siūlymų, kuris tolesniam vertinimui ir derinimui buvo pateiktas viceministrui P. Astrauskui, kuruojančiam ekologinį ūkininkavimą.
Rengiant įsakymą, atsižvelgta į dalį Ekologinių ūkių asociacijos siūlymų. Pavyzdžiui, nebuvo atsižvelgta į siūlymą, kad išimtis turėtų būti taikoma augalų dauginamajai medžiagai, pasėtai ir deklaruotai pagal tuo metu galiojantį reglamentą, t.y. naujojo reglamento nuostatos neturėtų būti taikomos atgaline tvarka. O siūlymas dėl galimybės vėliau keisti taisykles, vertintinas kaip vienas siūlymų, į kurį nebūtinai turi būti ar bus atsižvelgta.“
Vis dėlto ministras pripažino, kad ministerijos teisininkai turėjo pastabų jo įsakymo projektui: „Dokumento projektas sulaukė ministerijos teisininkų abejonių, pavyzdžiui, kad būtų pažeidžiamos ir vartotojų teisės, kadangi jie, pirkdami ekologijos ženklu pažymėtus produktus, kurie išauginti iš prastesnės sėklos, negaus tokios pačios kokybės produkto, kaip pirkdami produktus, kurie išauginti iš sėklos, kuri atitinka reglamento reikalavimus.“
Žemės ūkio ministerija K. Navicko iniciatyva ne kartą kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kai susidurdavo su įtariamu neregistruotu lobizmu. Taigi, ministro paklausėme, kiek iš viso tokių kreipimųsi buvo nuo K. Navicko darbo pradžios ministerijoje? Kodėl šiuo atveju ministras nematė reikalo kreiptis į VTEK?
Ir gavome štai tokį atsakymą: „Dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos nuo šios kadencijos pradžios ministerija oficialiai į VTEK iš viso kreipėsi 8 kartus, neįskaitant tų atvejų, kai su VTEK buvo konsultuojamasi lobistinės veiklos klausimais.“
Kodėl šiuo atveju, nebuvo prašoma VTEK konsultacijos, ar asociacija, dalyvaudama ministro įsakymo rengimo procese, neveikia kaip neregistruota lobistė, ministras neatsakė.
„Už suteiktas ekspertines nuomones noriu padėkoti visiems susirinkimuose dalyvavusiems ir aptarusiems šį klausimą, taip pat ir Ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojui A. Liorentui. Beje, apgailestauju, kad dėl geranoriškai suteiktos pagalbos jo pavardė bus minima viešinamoje publikacijoje.“
Kokia veikla laikoma lobistine?
VTEK Delfi patvirtino, kad nei Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, nei jos vadovas S. Daniulis ir jo pavaduotojas A. Liorentas nėra registruoti kaip lobistai.
VTEK laikinoji pirmininkė E. Matulaiteinė atsakė į Delfi klausimą: „Atsakydami informuojame, kad Lobistinės veiklos įstatyme (toliau – LVĮ) lobistinė veikla apibrėžiama kaip fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams ir kitiems asmenims (kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant), kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (2 straipsnio 3 dalis). Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys (LVĮ 8 straipsnio 1 dalis), kurie tokią veiklą privalo deklaruoti LVĮ nustatyta tvarka (10 straipsnio 1-2 dalys).
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad LVĮ nustato ir tam tikras išimtis, kas nelaikytina lobistine veikla (7 straipsnis). Į šį sąrašą, be kita ko, patenka ir:
• fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas;
• specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą;
• asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
• viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla.“
Ir galiausiai E. Matulaitienė pridūrė: „Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir į Komisijos formuojamą praktiką, manytina, kad, jei juridinis asmuo ar jo atstovas, ministrui siuntė konkrečius pasiūlymus dėl konkretaus teisės akto pakeitimo ir tuo metu nebuvo įrašytas lobistų sąraše ir jam negali būti pritaikytos LVĮ nustatytos išimtys, galima daryti prielaidą, kad buvo atlikti neteisėtos lobistinės veiklos veiksmai, tačiau pabrėžiame, kad asmenų elgesį VTEK kiekvienu atveju vertina individualiai, nustato konkrečias tokių asmenų veiklos aplinkybes ir detaliai tiria jų veiksmus, todėl į Jūsų paklausime nurodytas bendrojo pobūdžio aplinkybes Komisija atsako vadovaudamasi tik Jūsų pateikta bendrojo pobūdžio informacija ir teikia nuomonę dėl bendrųjų LVĮ nuostatų įgyvendinimo. Pabrėžiame, kad LVĮ nuostatų pažeidimas gali būti konstatuotas tik Komisijai detaliai išanalizavus konkrečias aplinkybes bei su tuo susijusius dokumentus, atlikus tyrimą (esant teisiniam pagrindui jį atlikti) ir priėmus atitinkamą sprendimą.“
Nemano, kad veikė kaip lobistai
Delfi su klausimais kreipėsi į A. Liorentą, kuris elektroniniu paštu siuntė savo pasiūlymus žemės ūkio ministrui. Tačiau jis atsakymų nepateikė. Jeigu juos gausime publikavus straipsnį, jį iš karto papildysime.
Vis dėlto susidariusią situaciją Delfi išsamiai įvertino Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas S. Daniulis.
Jis patvirtino, kad asociacija nėra registruota kaip lobistė. Ir S. Daniulis teigė nemanantis, kad jo vadovaujama asociacija užsiima lobistine veikla. Jis aiškino, kad asociacija yra ministerijos socialinė partnerė.
Jis teigė, kad A. Liorentas ministrui pasiūlymus pateikė po įvykusio pasitarimo, kuriame pats ir dalyvavo: „Mes dalyvavom pasitarime dėl ES reglamento taikymo ir probleminių klausimų. Ten dalyvavo ir „Ekoagros“, ir Danutė Karalevičienė, ministras, viceministras. Tai buvo viešas susirinkimas, į kurį buvom pakviesti. Taisyklėse buvo kringelių pridaryta, ir buvo svarstyta, kaip tai reikėtų ištaisyt. Almantas diskusijoje pasvarstė dėl formuluotės, pateikė, kaip reikėtų traktuoti, ką reikėtų keisti.
Man atrodo ten keitėsi daugiamečių sėklų reglamentas. Čia jau praėjo laiko. Ne vakar ir ne užvakar tas posėdis vyko. Ministras ar kažkas iš ministerijos tada paprašė suformuluoti, ant popieriaus surašyti ir pateikti nuo asociacijos surašytą raštą. Kadangi Almantas dalyvavo, jis raštu ir pateikė. Čia nebuvo, kad jis asmeniškai teiktų. Jeigu aš būčiau dalyvavęs posėdyje, aš paskui būčiau raštu pateikęs. Čia nebuvo Almanto teikti siūlymai, čia buvo nuo asociacijos.“
Asociacijos vadovas teigė dabar ministerijai priekaištų neturintis, į pastabas esą buvo atsižvelgta.
„Po to ministerija pakeitė, atsižvelgė. Ten toks principas, kai keitėsi ekologinis reglamentas, ūkininkai per vėlai gavo informaciją. Kai kuriose vietose buvo išimtis. Tu vienais metais sėji daugiametes žoles. Iš rudens kitos pasisėja. Reglamentas pradėtas taikyti pavasarį. Kontrolės mechanizmas taikomas nuo pavasario. Bet tavo pasėjimas jau buvo praeitą rudenį. Tu nežinojai. Ir jeigu tau pavasarį pradeda taikyti, kai jau rudenį pasėta, tai ūkininkas nežinojo. Tai ir buvo išdiskutuota, kad neliestų praeitų metų pasėlių. Čia daugiau teisybės atstatymas, kad ūkininkas, kai sėjo, tai negaliojo. Pavyzdžiui, jeigu šiemet rudeninę sėją pabaigiam, ir kitais metais žemės ūkio ministras išleidžia įsakymą, kuris pradeda galioti nuo pavasario augalams. Tai pavasarinei sėjai viskas gerai. Tie, kas rudenį pasėjo, jiems jau bėda. Tai ten toks principas ir buvo. Viskas išsisprendė. Padarė išimtį. Tai buvo pataisyta. Įsiklausė, išgirdo“, – nurodė S. Daniulis.
Jis dar kartą pakartojo, kad neužsiima jokiu lobizmu. Taip pat asociacijos vadovas dėstė, kad ministro įsakymas esą yra techninis dokumentas: „Iš viso vyko keli pasitarimai. Keista, kad čia lobizmas. Niekas čia nelobino. Dabar lobizmo įstatymą taip suplakė su visuomenininkais.
Nepamenu, kuris žemės ūkio ministras visą kadenciją išbuvo. Per praeitą kadenciją 3 pasikeitė. O darbuotojai žemės ūkio yra pastoviai dirbantys. Ir jeigu kažkas sujaukė nusistovėjusią situaciją per savo durnumą, gali galvą nusisukt. Turėjom viceministrą, kuris atlėkė, pridarė čia tokių vėjų, apsisuko ir išėjo. Žemės ūkyje taip negalima. Jeigu tu bandai apgint savo poziciją ir pasakyt, kad jūs neteisūs, tada tave lobistu padaro. Sumaišom sampratą. Aš suprantu, lobistai, kai eina į Seimą, teikia įstatymo projektus, bet ministro įsakymas yra taisyklių forma. Ministro įsakymas yra taisyklės, pagal ką dirbsi.“
Galiausiai jis teigė, kad jei nebūtų padaryti pakeitimai, ūkininkai būtų patyrę didelių nuostolių: „Prieštaraujančių nebuvo. Geranoriškai visi pritarė. Sutarta, kaip išspręsti šitą dalyką, kad niekas nenukentėtų. Būtų nuostoliai ir neteisingi nuostoliai. Pagal reglamentą, jeigu tu šiemet iš rudens sėjai, buvo eko, o kitais metais iš rudens sėti jau pasidaro nebe eko.“