STT nustatė, kaip veikė schema
STT sprendimų priėmėjams perdavė informaciją apie galimas korupcines apraiškas nuosavybės teisių į išlikusį nekilojamąjį turtą (žemės sklypus) atkūrimo procese Kauno mieste.
Pirmasis apie galimas korupcines schemas grąžinant sklypus pranešė LRT tyrimų skyrius.
Išanalizavus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktus nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų duomenis, STT išskyrė 5 susijusių asmenų grupes.
STT nustatė, kad šiame procese galėjo veikti Kauno miesto tarybos nario Šarūno Matijošaičio grupė.
„Grupė tiesiogiai susijusi su Kauno miesto savivaldybe. Šarūnas Matijošaitis, jo brolis Dainius Matijošaitis ir tėvas Visvaldas Matijošaitis (nuo 2015 m. eina miesto mero pareigas) dalyvauja savivaldybės komitetų, komisijų, kuriose sprendžiami miesto teritorijos formavimo, pertvarkymo klausimai, veikloje.
Delfi primena, kad Š. Matijošaičio sutuoktinė yra Rasa Matijošaitienė.
„Šarūnas Matijošaitis su sutuoktine nuosavybės teise valdo 32 žemės sklypus. Šarūno Matijošaičio vadovaujama UAB „VICI Investments“, kurios 100 proc. akcijų valdo Visvaldas Matijošaitis, yra įsigijusi 3 atkurtos žemės sklypus. 1 žemės sklypo nuosavybės teises dalinasi Šarūnas Matijošaitis su sutuoktine, Robertas Tumėnas su sutuoktine (R. Tumėno grupės nariai) ir 3 išskirtoms grupėms nepriskirti asmenys“, - nurodyta STT ataskaitoje.
Taip pat STT išsiaiškino, kad 1 žemės sklypas buvo įsigytas ir vėliau perparduotas.
STT nustatė ir galimą tarpininkę
Be to, STT nustatė ir galimą tarpininką. Juo esą galėjo būti buvusi Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus darbuotoja.
„Pastebėtina, jog darbo santykiais su Visvaldo Matijošaičio valdomomis ir Šarūno Matijošaičio vadovaujama įmonėmis susijusi Simona Morkūnaitė (buv. Ruibavičienė) 2011-2014 m. dirbo NŽT Kauno m. skyriaus teisininke.
Pažymėtina, kad turimais duomenis, Simona Morkūnaitė (buv. Ruibavičienė) atstovavo 18 fizinių asmenų, kuriems buvo atkurtos žemės nuosavybės teisės Kauno mieste 2017-2020 m.
Šarūnas Matijošaitis ir jo sutuoktinė iš šių asmenų įsigijo 24 sklypus (ar jų dalis), 2 sklypus įsigijo pati Simona Morkūnaitė (buv. Ruibavičienė) ir vėliau juos pardavė kitiems asmenims“, - rašoma STT parengtoje medžiagoje.
Kaip nustatė STT, „1 žemės sklypo nuosavybės teises dalinasi Šarūnas Matijošaitis su sutuoktine, Robertas Tumėnas su sutuoktine (R. Tumėno grupės nariai) ir 3 išskirtoms grupėms nepriskirti asmenys“.
Perėmė net 99 sklypus
Taigi, STT atskirai išskyrė ir R. Tumėno grupę. Kaip nustatė STT, vienu konkrečiu atveju ji turi ryšį ir su Š. Matijošaičio grupe.
„Roberto Tumėno grupė. Grupės pagrindiniai asmenys Robertas Tumėnas ir jo sutuoktinė siejami su 99 žemės sklypais, į kuriuos anksčiau buvo atkurtos nuosavybės teisės.
„Robertas Tumėnas vienas nuosavybės teise valdo 8, o kartu su sutuoktine – dar 30 žemės sklypų. 21 sklypas valdomas per Roberto Tumėno vadovaujamą UAB „Rotumas“. 11 sklypų nuosavybės teises dalinasi Roberto Tumėno, Šarūno Matijošaičio, Manto Kišono, Gintaro Kukučionio grupių nariai ir kiti, grupėms nepriskirti, asmenys. Dar 29 sklypai buvo įsigyti ir vėliau perparduoti“, - rašoma STT ataskaitoje.
Kaip nurodo STT, R. Tumėno grupė valdo daugiausiai sklypų, antroje vietoje – Š. Matijošaičio grupė.
R. Tumėnas: neturiu ką komentuot
Delfi bandė susisiekti su STT ataskaitoje minimu R. Tumėnu. Paskambinus telefonu jis teigė nenorintis plačiai kalbėti ir teigė manantis, kad jokių pažeidimų nėra padaręs.
„Žiūrėkit, aš net nežinau, ką jums komentuoti. Man per telefonus labai sunku. Labai išsikraipo tie visi žodžiai. Vienaip pasakai – kitaip parašot. Nežinau, net ką jums pasakyti. Pirkau sklypus. Nežinau, kas čia blogo. Perka žmonės daug pagal statistiką. Neturiu, ką komentuot. Ar čia norit pritaikyt kažkokį pažeidimą. Nelabai įsivaizduoju, kas čia blogai. Neturiu, ką jums pasakyti, žinokit“, - teigė R. Tumėnas.
Paklausus, kaip jis gavo informaciją apie grąžintus sklypus, R. Tumėnas nuo konkretaus atsakymo susilaikė: „Aš jau viską buvau pasakęs kažkada tai. Tai ir viskas. Jūs jau klausiat, nežinau, gal jau antrą kartą. Ir aš jau buvau kažkur pasakęs, jau buvo kažkur pateikta. Čia nėra net ką šnekėti.“
Vis dėlto Delfi žurnalistas su R. Tumėnu bendravo pirmą kartą.
Jau publikavus tekstą jis atsiuntė trumpą komentarą: „Man nėra žinoma apie jokius STT tyrimus ir apie STT surinktą medžiagą.“
Taip pat bandėme susisiekti ir su Š. Matijošaičiu. Telefonu jis neatsiliepė. Taigi, jam klausimus pateikėme elektroniniu paštu. Jeigu atsakymus gausime, tekstą nedelsdami papildysime.
Delfi taip pat bandė susisiekti su STT ataskaitoje minima S. Morkūnaite. tačiau jos kontaktų viešojoje erdvėje nėra. Todėl į ją kreipėmės žinute socialiniame tinkle „Facebook". Jeigu atsakymą gausime, tekstą papildysime.
Panaši schema gali veikti ir Vilniuje
Tuo metu trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu Seimo narys Andrius Vyšniausias pasiteiravo, ar ir kitose savivaldybėse galima fiksuoti panašių atvejų kaip Kaune: „Kaip jūs matote, ar kitose savivaldybėse galima fiksuoti panašių atvejų? Ar čia Kauno išskirtinumas?“
Jam atsakiusi STT vadovo pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė nurodė, kad panašios tendencijos tikrai tikėtinos ir kituose didžiausiuose Lietuvos miestuose: „Dėl bendrų veikimo principų, kaip rodo mūsų patirtis su savivaldybėmis, būna panaši darbo praktika. Jei įstatymas leidžia atlikti veiksmus, tai, tikėtina, panašiai vyksta ir kituose miestuose – didžiuosiuose miestuose. Panašūs procesai gali vykti ir kituose didžiuosiuose miestuose.“
Taip pat ji nurodė, kad Š. Matijošaitis perėmė ir išskirtinių sklypų vandens telkinių pakrantėje. Pavyzdžiui, 2 sklypus Ežero gatvėje, kurie vėliau buvo išskaidyti į mažesnius.
A. Vyšniauskas tuomet pasiūlė atidžiau pažiūrėti ir į Remigijaus Šimašiaus vadovaujamą Vilniaus savivaldybę: „Atlikdami tolesnius veiksmus jūs žiūrėsite tik į Kauną ar paliesite Vilnių? Kaune likusių sklypų kiekis nėra didelis. Ką buvo galima sunkoncentruoti, matyt, tas jau padaryta. Vilniuje suformuotas didelis sklypų kiekis, kurie atkeliaus į rinką artimiausiu metu. Galbūt ir Vilniaus situaciją reikia įdėmiau stebėti?“
K. Mažeika: po reformos gali būti dar blogiau
O kaip situaciją mato opozicijai priklausantys politikai?
Vis dėlto po Kaimo reikalų komiteto posėdžio Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai kilo klausimų, ar pagrįstai pradėta žemėtvarkos reforma. Po jos daugiau galių gaus savivaldybės. Jis kelia klausimą, jei jau dabar galbūt aptinkamos korupcijos apraiškos, kas bus tada, kai žemėtvarka priklausys nuo savivaldybių.
„Po komitete pateiktos STT pažymos, kuri parodo galimas korupcines apraiškas nuosavybės teisių į žemės sklypų atkūrimo procese Kauno mieste, kuriame dalyvauja politikai ir buvę NŽT darbuotojai, pagrįstai kyla esminis klausimas: kodėl ponas Andrius Vyšniauskas ir kiti valdantieji nekreipė dėmesio į STT pažymas, ir kritines pastabas, priiminėjant NŽT reformą, kur nuo sausio 1 d. savivaldybės valdys visą valstybinę žemę. Matant verslo interesus, ypatingai didžiuosiuose miestuose, yra sukurta terpė daugybei panašių atvejų, ypatingai tose savivaldybėse, kur eilę metų vadovauja viena partija ar komitetas, kaip šiuo atveju Kaune“, - nurodė K. Mažeika.