Anot jų, tai nepažeistų šiemet pavasarį įsigaliojusių naujo ES duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
„Siūlome nemažinti viešajam interesui svarbių duomenų apie rinkimuose dalyvaujančius asmenis prieinamumo, nes, remiantis BDAR 17 straipsniu, tokiems duomenims BDAR ribojimai gali būti netaikomi“, – rašoma antradienį išplatintame nevyriausybininkų kreipimęsi.
Jį pasirašė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ ir viešosios įstaigos „Europos namai“ atstovai.
Taip jie reagavo į Teisingumo ministerijos siūlymą apriboti viešai prieinamą informaciją apie kandidatus rinkimuose.
Pagal ministerijos registruotus įstatymų pakeitimus, politinės kampanijos dalyvių duomenis Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galėtų skelbti tik iki pačios kampanijos pabaigos, tai yra 100 dienų po rinkimų rezultatų paskelbimo.
Politinės kampanijos dalyviai yra rinkimuose užsiregistravę dalyvauti žmonės, tačiau tam, kad taptų kandidatais, jiems reikia sumokėti užstatą, surinkti rėmėjų parašus, atlikti kitas procedūras.
Tuo metu apie kandidatus rinkimuose duomenys viešai būtų skelbiami vieną kadenciją. Jei asmuo būtų išrinktas politiku, informacija apie jį būtų skelbiama dvi kadencijas.
„Laikomės nuomonės, kad svarbių visuomenei asmens duomenų skelbimas apie kandidatus Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose yra būtinas siekiant užtikrini viešąjį interesą. Šių asmenų statusas asmens duomenų apsaugos prasme neturėtų būti siejamas vien tik su rinkimų faktu ar oficialių pareigų ėjimo pabaiga“, – rašoma nevyriausybininkų kreipimęsi.
Anot jų, viešai ir neribotai turėtų būti skelbiami tokie kandidatų duomenys, kaip darbovietė, turto ir pajamų, privačių interesų deklaracijos.
Tuo metu tokie duomenys, kaip nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, užsienio kalbų mokėjimas ar vaikų vardai galėtų būti skelbiama laikinai.
Pasak nevyriausybininkų, rinkimuose dalyvaujantys asmenys „sąmoningai prisiima atsakomybę ir pasekmes, susijusias su duomenų atskleidimu, norėdami pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise“.
Teisingumo ministerijos siūlymą dar turės patvirtinti Vyriausybė, o vėliau dėl jo balsuos Seimas.