Saulės laikrodžio atstatymas, kurį kartu su Neringos savivaldybe iniciavo „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyviai ir Lietuvos architektų sąjungos nariai sukėlė nemažai diskusijų, tačiau galiausiai, atsižvelgus į Lietuvos gyventojų nuomonę, laikrodį nuspręsta atstatyti.
Kaip parodė Lietuvos gyventojų tyrimas, kurį Neringos savivaldybės užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“, 73 proc. gyventojų, kurie žinojo saulės laikrodį Nidoje, pritarė, kad jis būtų atstatytas toks, koks buvo iki nugriaunant uraganui.
„Apžvalgos aikštelė, kurioje stovi Saulės laikrodis, – vienas lankomiausių Neringos objektų. Iš ten matyti ne tik Nida, bet ir Rusijos dalis, Ventės ragas, Nemuno delta, Baltijos jūra. Prireikė vienuolikos metų, kol pagaliau buvo pradėti laikrodžio atstatymo darbai. Ši diena Neringai – istorinė. Sutvarkyta teritorija galėsime džiaugtis jau artėjantį vasaros sezoną,“ – sakė Neringos savivaldybės meras Vigantas Giedraitis.
Pasak projekto vyr. inžinieriaus Tautvydo Tubio, pritvirtinti naują, runomis išgraviruotą stelą, kuri sveria daugiau nei 10 tonų, nemenkas iššūkis visai komandai. Pasitelkus naujausias inžinerines technologijas, stela prie pagrindo pritvirtinta specialiais klijais ir 5 strypais, iš kurių centrinio strypo ilgis – 1 metras. Tikimasi, kad naujai pritvirtintai stelai gamtos stichijos jau nepakenks.
Šiuo metu yra atnaujinamas laikrodžio ciferblatas bei jį sudarančios granitinės plokštės. Būtinų darbų sąraše ir trūkstamų meninių laikrodžio akcentų sumontavimas, granitinių plokščių, sudarančių laikrodžio aikštelės – ciferblato pagrindą atnaujinimas.
Antrojo rekonstrukcijos darbų etapo metu bus pagamintos ir sumontuotos dar trys dekoratyvinės skulptūros – „Žiemos saulėgrįža“, „Pavasario lygiadienis“, „Rudens lygiadienis“. Plotas tarp laikrodžio ciferblato ir lankytojų tako aplink ciferblatą bus užpildytas jūros akmenėliais. Ant šios dalies bus perkelta nukritusi stelos dalis. Kad laikrodis rodytų tikslų vietos laiką, ant horizontalių paviršių bus iškaltos datos ir runos. Planuojama parengti šviečiamuosius informacinius stendus apie saulės laikrodžio Nidoje istoriją. Parnidžio kopos sutvarkymo darbus sutiko paremti klaipėdietis verslininkas Martinas Gusiatinas.
Laikrodžio atstatymo projekto autorius – architektas Ričardas Krištopavičius ir skulptorius Klaudijus Pūdymas. Astronominius skaičiavimus atliko prof. Libertas Klimka.
Iš naujo prabilti apie būtinybę atstatyti Saulės laikrodį paskatinę „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyviai tvirtina, kad šis laikrodis buriuotojams visada buvo lyg kelrodis.
„Mintis atstatyti saulės laikrodį Nidoje kilo apiplaukus Žemės rutulį. Manome, kad saulės laikrodžio atstatymas simboliškai įprasmintų kelionės aplink pasaulį idėją. Džiugu, kad buriuotojams pavyko prisidėti prie šio unikalaus objekto atkūrimo ir kad laikrodis vėl tarnaus tam, kam jis buvo skirtas,“ – teigė „Tūkstantmečio odisėjos“ vadovas Raimundas Daubaras.