Po paskyrimo – prašyti Dievo pagalbos
„Su ponu Ramūnu (Karbauskiu – aut. past.) nederinu nei kuo man ryte rengtis, nei kuriems dievams melstis. Turime gražią tradiciją – atlaidus, ir tai yra mūsų, sakyčiau, identiteto dalis. Ispanai mėtosi pomidorais, o mes einame procesijose“, - sakė ministras G. Surplys.
Tiesa, pats į klausimą – ar Dievo užtarimo prašyti sumanė jau paskyręs naująjį viceministrą, ar vėliau – neatsakė. Kaip pats teigė, neprisimena.
„Nesirengiu ten keliais kalnus eiti. Melsimės už Lietuvos žemdirbius, o vėliau turime suplanuotus susitikimus su jaunaisiais ūkininkais ir renginius Klaipėdoje“, - teigė G. Surplys.
Kvietė dvidešimt, sutiko tik Gustas
Paklaustas, kas nulėmė pasirinkti viceministru politinės korupcijos skandale prieš porą metų nugarsėjusį politiką, G. Surplys sakė, kad E. Gustą pažįsta nuo seniai – kai pats dirbo Jungtiniame techniniame sekretoriate prie Vidaus reikalų ministerijos.
„Mano tikslas buvo sukurti ambicingą komandą, o Evaldą žinau kaip gerą vadybininką, turintį daug administracinio vadovavimo patirties. Tai, kad jis priklauso mūsų koalicijos partnerių partijai (Lietuvos socialdemokratų darbo partijai – aut. past.), tikrai nebuvo tas veiksnys, kuris nulėmė pasirinkimą. Evaldą rinkausi ne dėl jo partinės priklausomybės, ne dėl to, kad mane būtų kažkaip spaudę pasirinti būtent iš (socialdarbiečių – aut. past.), bet dėl jo dalykinių savybių ir dėl to, kad šį žmogų pažįstu asmeniškai jau labai seniai“, - sakė G. Surplys.
Žemės ūkio ministras paatviravo, kad užimti šį postą kalbino „kokius dvidešimt žmonių – nuo diplomatų, aukštų politikų iki žinomų verslininkų“, bet, anot G. Surplio, tik E. Gustas sutiko prisijungti prie naujojo žemės ūkio ministro komandos.
Tam aukštas pareigas ne vienoje Vyriausybėje ėjęs E. Gustas, pasak ministro, esą net paaukojo savo dabartinį eksperto darbą tarptautinėje turizmo kompanijoje. DELFI žiniomis, pastaruosius pusantrų metų E. Gustas dirbo Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos generalinio sekretoriaus Talebo Rifai specialiuoju patarėju.
G. Landsbergis: iš „valstiečių“ vertybių teliko vertibės
„Iš prieš rinkimus Karbauskio – Skvernelio tandemo deklaruotų vertybių teliko vertibės, - sako Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos frakcijos seniūnas ir šios partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. - Dabar matome, kuo atsimoka „valstiečiai“ socdarbiečiams už libertarinę mokesčių reformą. Palucko partijos pinigais ir postais senajai nomenklatūrai. Tenka pripažinti, kad grįžo 2016-ieji. „Tvarkiečiai“, „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir senoji socdemų gvardija - vėl valdžioje. Ir visa tai tik todėl, nes Vyriausybė nusprendė įgyvendinti Lietuvos ateitį griausiančią reformą“.
E. Gusto paskyrimu stebisi ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Nesuprantu, ką Gustas turi bendro su žemės ūkiu? Toks paskyrimas yra tik politinis susitarimas už sąžinės nekamuojamus balsus Seimo posėdžių salėje. Skaidrieji valstiečiai su savo partijų finansavimo įstatymo pakeitimais, draudimu atskiriems asmenims kandidatuoti į vieną ar kitą renkamą postą, nepotistine kadrų politika įbrido į senosios gvardijos politikų paspęstus spąstus. Ir to prieš rinkimus deklaruoto skaidrumo neliko nė ženklo“, - DELFI teigė G. Paluckas.
Ministras, kuris „nesikiša ir neprieštarauja niekada“
Kas jis, Evaldas Gustas - tasai vienas iš dvidešimties ministro G. Surplio kalbintųjų ir prisiviliotų į Žemės ūkio ministerijos vadovybę?
59-erių metų E. Gustas politinėje veikloje dalyvauja nuo savo jaunystės. Buvęs uolus Sovietų sąjungos komjaunimo bei kompartijos aktyvistas visuomenės veikėjo karjerą pradėjo iš karto po elektroninės technikos inžinerinių studijų tuometiniame Kauno politechnikos institute, 1982-aisiais – tapo Kauno miesto Požėlos rajono komjaunimo komiteto skyriaus vedėju, vėliau – antruoju komjaunimo sekretoriumi.
Prasidėjus Atgimimui, 1989-1990 m., E. Gustas tampa Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto komiteto instruktoriumi. Nepriklausomybės pradžioje dirba Kaune mokytoju, mokyklų direktorių pavaduotoju, vėliau pereina į verslą – direktoriauja bendrovėse „Hastile“, „Kapitalinė statyba“, dirba AB „Mileta“ skyriaus viršininku.
Nuo 1990-ųjų LDDP narys, kuri nuo 2001-ųjų persivadina į LSDP. 2001-aisiais paskiriamas LR vidaus reikalų viceministru, vėliau toje pačioje ministerijoje dirba ministerijos valstybės sekretoriumi, VRM kancleriu. 2009-aisiais A. Butkevičiaus Vyriausybėje paskiriamas dirbti ūkio ministru. Į šias pareigas E. Gustas atėjo po to, kai iš posto už skrydį privačiu „Arvi“ lėktuvo reisu į Kazachstaną išskrido tuometinė socialdemokratų ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.
Pastarojoje Vyriausybėje ūkio ministras E. Gustas už nugaros pašaipiai vadintas ministru, kurio niekas nematė.
Tylus, niekada neišsišokantis, vengiantis žiniasklaidos, gudriai ir diplomatiškai sugebantis įtikti net ir prieštaringiausiems oponentams – tokį jį prisimena kalbinti buvę jo kolegos socialdemokratai. Tie, kuriuos, pasikeitus politiniams vėjams, E. Gustas iškeitė į senąją buvusių komunistų partijos bendražygių draugiją, neseniai įkūrusią Lietuvos socialdemokratinę darbo partiją (LSDDP).
Tačiau tyliojo ministro pavardė itin garsiai nuskambėjo per vadinamąjį Vijūnėlės dvaro skandalą.
Zadanijos ir telefoniniai pokalbiai
E. Gustas šioje politinės korupcijos byloje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir prokurorų buvo apklaustas kaip liudytojas.
Tuometiniai ūkio bei aplinkos ministrai E. Gustas ir Kęstutis Trečiokas, pats premjeras A. Butkevičius, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis ir dar visa eilė aukštas pareigas užėmusių Vyriausybės pareigūnų buvo priversti aiškintis dėl savo telefoninių pokalbių su Druskininkų savivaldybės meru, tuomet itin įtakingu socialdemokratu Ričardu Malinausku – dėl ypatingos skubos tvarka, pažeidžiant Vyriausybės nutarimų rengimo tvarką, teikto Vyriausybės nutarimo, kuriuo turėjo būti panaikintos kurortinės zonos.
Tokio sprendimo iš valstybės pareigūnų siekė R. Malinauskas – kad įteisintų Druskininkuose vykusias Vijūnėlės dvaro statybas.
2015-aisiais, rugsėjį, kai Vyriausybės posėdžio išvakarėse Vilniuje vyko vertimasis per galvą dėl Malinauskui naudingo nutarimo projekto įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, Druskininkuose viešėjo pats ministras pirmininkas A. Butkevičius.
Žinia apie iki teismo posėdžio, kuris turėjo įvykti 2015 metų rugsėjo 29-ąją, ir kuriame turėjo spręstis Vijūnėlės dvaro statybų teisėtumas, vargu ar gimsiantį Vyriausybės nutarimą merą R.Malinauską suerzino taip, tarsi minėtosios statybos būtų ne jo kaimynystėje esančių verslininkų, o jo paties asmeninis interesas.
Meras R.Malinauskas skambina telefonu Ūkio ministerijos ministrui socialdemokratui Evaldui Gustui, kurio ministerija ir buvo minėtos Vyriausybės nutarimo pataisos dėl kurorto zonų panaikinimo iniciatorė, ir prašo pagalbos.
Iš telefoninių pokalbių išklotinės (R.M. – Ričardas Malinauskas, E. G. – Evaldas Gustas):
E.G.: klausau.
R.M.: laba diena ministre.
E.G.: sveiki, gerbiamas mere.
R.M.: Druskininkai, Ričardas patrukdė.
E.G.: taip, taip.
R.M.: ministre, turiu labai didelį prašymą, kalbėjau su vyriausybės kancleriu jau daug kartų, jau su ministru dabar Trečioku ir taip toliau, Jūsų ministerija kaip kuruojanti kurortus, ar negalima būtų paprašyti, kad iš to Vyriausybės nutarimo „343“ kur vis vos ne kiekvienam vyriausybės posėdyje vis svarstot ir po vieną kitą ten priimat sprendimą iš to Vyriausybės nutarimo kuris yra didele apimtim, „Dėl kurortinių zonų“ tos dalies išėmimo, kad sekančiam, nu, kad šiandien būtų svarstoma ir trečiadienį priimtas sprendimas, su visais derinimai yra atlikti ir šitoj vietoj niekam nekliūna prieštaravimų, nėra, niekas nekliūna, nes viską reglamentuoja kiti teisės aktai ir taip toliau, bet mum šį penktadienį yra teismas kur savivaldybė dalyvauja ir kuriame išsispręstų vienas iš klausimų jeigu būtų tas nutarimas priimtas.
E.G.: pala, pala. Aš pirmą kart girdžiu. Apie ką eina kalba aš nesuprantu.
R.M.: čia yra vyriausybės nutarimas“343“.
E.G.: nu?
R.M.: „Dėl žemės ir miško naudojimo specialiųjų sąlygų“.
E.G.: taip.
R.M.: jis yra didele apimtim, jau jį čia gal metai laiko ruošė, dabar derina su visais. Ir jūs vyriausybei, beveik kiekvieną savaitę iš šito Vyriausybės nutarimo svarstot atskirtus punktus. Tai dėl fermų kiaulininkystės.
E.G.: pala, pala Ričardai, mes tikrai niekada tokio nutarimo neteikėme.
R.M.: Aplinkos ministerija teikė, bet su Jūsų derinimu.
E.G.: nu?
R.M.: ir Jūs praeitą savaitę kažką svarstėt iš to nutarimo, ir dar prieš savaitę, bet.
E.G.: nu?
R.M.: bet niekaip nedaeina pilna apimtim tas nutarima, kurio projektas yra suderintas ir pateiktas Vyriausybėje, buvo Teisingumo ministerijoje, o Mačiulis sakė, kad Jūs kaip kuruojanti ministerija kurortus, eis dviem parašais – Aplinkos ministerijos ir Jūsų. Ir mus labai domina tam projekte parengtas su visais suderinimais.
E.G.: palauk, Ričardai, palauk, mes nesusišnekam. Tai yra ar įsakymas, ar Vyriausybės nutarimas?
R.M.: Vyriausybės nutarimas, bet kadangi eina ne pilnu nutarimu, o to nutarimo atskirais punktais, jis eina dviem ministrų parašais, bet jį svarsto.
E.G.: taip niekada nebūna, dviem ministrų parašais. Dviem parašais nebūna niekada Vyriausybės nutarimų.
R.M.: sako, kad nebūna nutarimų dviem parašais. Rugsėjo 2 dieną buvo toks svarstymas ir buvo priimtas vienas iš punktų.
E.G.: nesuprantu aš Ričardai apie ką mes kalbam. O kas nutarimą paruošė? Kas teikia jį Vyriausybei?
R.M.: nutarimą teikia Aplinkos ministerija.
E.G.: nu, ir viskas, nu. Kame reikalas?
R.M.: o Ūkio ministerijos reikalingas pritarimas ir norim, kad įtrauktų vieną iš to nutarimo punktų svarstyti šiam Vyriausybės posėdy. Reikia tik sutikti, neprieštarauti, kad jis būtų įtrauktas.
E.G.: aš niekada neprieštarauju tokiems dalykams, bet čia turi Trečiokas teikti.
R.M.: taip, tai su Trečioku kalbėta, tiktai sako, kad Ūkio ministerija irgi eina kaip kuruojanti kurortus, kad irgi pritartų.
E.G.: mes niekada tokiems dalykams nesikišam, ar teritorijų, ar dar kažko tai. Vienu žodžiu, teritorijų nustatymo, tikrai mes nesikišam niekada.
R.M.: nu tai tvarkoj, jeigu bus bendra nuostata, palaikykit.
E.G.: gerai, viskas aišku, supratau, jeigu bus papildomų, Trečiokas, aš žinosiu tada. Supratau. Nu, nu, gerai. Ričardai, tvarka.
R.M.: ačiū. Iki malonaus.
Tai, kad Ūkio ministerija tuomet buvo Vyriausybės nutarimo projekto iniciatorė, patvirtino ir aplinkos ministras „tvarkietis“ K.Trečiokas. E.Gustas R.Malinauskui patarė kreiptis į tuometinį Vyriausybės kanclerį Alminą Mačiulį, kad šis įtrauktų klausimą į rytdienos darbotvarkę, užmerkdamas akis į jame esančius trūkumus.
Įtikinimo „svarumui“ užsimenama, kad šalia vakarieniaujantis premjeras į tokį „derinimą“ žiūrintis palankiai. Skambučio iš Druskininkų kurorto E. Gustui ir K. Trečiokui pakako, kad ministerijos imtų šokti pagal lemtingo teismo posėdžio laukiančio mero dūdelę: klerkai kurortines zonas panaikinantį naują Vyriausybės nutarimo projektą sukurpė per kelias valandas.
Iš telefoninių pokalbių išklotinės (R.M. – Ričardas Malinauskas, K.T. – Kęstutis Trečiokas):
K.T.: alio.
R.M.: laba diena ministre.
K.T. sveikas ponas mere.
R.M.: ne ponas, tik šiaip neblogai atrodau. Ministre, tik ką kalbėjau su kancleriu Vyriausybės ir taip toliau, ministre turiu labai didelį prašymą, ar neina kaip nors iš to Vyriausybės nutarimo „343“ kadangi ten visame yra nemažai pastabų ir gali ten vėl nepraeit trečiadienį šio posėdį, eitu su ta atskira dalim kur dėl kurortinių zonų yra išbraukiama ir išmetama visas tas reglamentavimas?
K.T.: blyn, nu aš nieko prieš, bet dabar galvoju, nesam taip darę, kaip čia dabar?
R.M.: eina pastoviai kiekvienam vyriausybės posedy, eina atskiromdalim, ir dėl fermų ėjo, ir daug kiekvieną savaitę eina, bet niekaip neateina iki šito. O mes šitą turim 25-o yra savaitgalį turim teismą, ir mum labai tas sprendimas. Pusę metų laukiam, laukiam, ir vis tai ten einasi, tai ten einasi, visur viską keičiat, o iki to ir nedaeinat punkto niekaip.
K.T.: po velnių. Kaip čia padaryt? Nu aš tai už, nėr problemos, mes pateiksim, betgalvoju kaip praeis, kaip teisės.
R.M.: kancleris sakė praeitų kaip ir visi kiti, praeina be problemų, jeigu Trečiokas pritartų, teiktų sako, tai ir nueitų be problemų.
K.T.: tikrai pateiksim. Gerai. Aš nežinau, reikia pažiūrėt, kokios ten pastabos.
R.M.: dėl šito nėra jokių pastabų, nes jis visiems tinkamas, nes reglamentavimų yra kitose tvarkose ir, ir taip kiti teisės aktai numato visą tą reglamentuoja. Mum dabar teismui būtų reikalingas būtų..
K.T.: aš tik bijau, kad mūsų teisės departamentas kaip visada ten minties galiūnai, jie iš karto kokį pricepą randa, ir premjeras – „nu gerai. Suderinkit ir atneškit kitą posėdį“.
R.M.: bet dėl šito, per visur yra suderinta ir visur nueita. Aš esu su premjeru kalbėjęs, su kancleriu jau dešimt kartų kalbėta ir.
K.T.: tai aš manau tada gerai. Ir nueis. Aš tuoj duosiu komandą.
R.M.: ministre, jeigu jūs duotumėt komandą teiktų ir sakė šiandien pirmą valandą pasitarime apsvarstytų tą klausimą ir nueitų su juo.
K.T. gerai. Tuoj kancleriui duosiu „zadanije“.
Naująjį, vieno sakinio, Vyriausybės nutarimo projektą aplinkos ministras K.Trečiokas suderino dar iš vakaro – net neparengtą, o Vyriausybė su A. Butkevičiumi priešakyje rytojaus dieną – jį priėmė. Tą patį vakarą dėkingas meras R. Malinauskas rašo telefonu žinutę aplinkos ministrui K. Trečiokui.
Iš pokalbių išklotinių, trumposios telefono žinutės (R.M. – Ričardas Malinauskas, K.T. – Kęstutis Trečiokas):
R.M.: „LABA VAKARA. AČIŪ JUMS LABAI“.
K.T.: „NĖR UŽ KĄ, SUNKU NEBUVO“.
Vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino Vijūnėlės dvaro statybas neteisėtomis, o patį dvarą nurodė nugriauti.
Konstitucinis Teismas, į kurį dėl garsiojo „Malinausko nutarimo“ kreipėsi šalies prezidentė, pripažino, kad Vyriausybės nutarimų rengimo tvarka, kai į darbotvarkę įtraukiami skuboti, neparengti, nederinti klausimai, yra ydinga ir nurodė Vyriausybei minėtą nutarimą atšaukti. Tas ir buvo padaryta.
Gustas: spec. tarnybos man priekaištų neturi
Žemės ūkio ministerijoje naujasis viceministras E. Gustas kuruos žemėtvarkos, įstaigų darbo optimizavimo ir ministerijos perkėlimo į Kauną klausimus.
Ar neatsitiks taip, kad paslaugusis viceministras E. Gustas bandys grįžti prie atkakliajam merui R. Malinauskui aktualių žemėtvarkos klausimų ir žemės naudojimo sąlygų?
Antradienio rytą kalbintas ministras G. Surplys sakė atmetantis tokio pavojaus galimybę. Tokią tikimybę kategoriškai atmetė ir pats kalbintas E. Gustas.
„Jeigu jūs atidžiai pažiūrėtumėte tas garsiąsias išklotines, tai ten mano pokalbis su ponu meru yra toks, kaip čia pasakyti, švelnus atsimušimas iš situacijos – tiesiogiai nepasiunčiant, bet paaiškinant, kad Ūkio ministerija čia nėra joks žaidėjas, per menkas žaidėjas, ir kad ne į mane čia reikia (kreiptis – aut. past.)“, - DELFI antradienį sakė naujasis žemės ūkio viceministras E. Gustas.
Paklaustas, ar šis skandalas nesuteiks opozicijai pagrindo suabejoti politiko kompetencijomis, E. Gustas sakė, kad tiesiogiai apie Vijūnėlės istoriją nei ministras jo klausęs, nei jis pats ministrui apie tai užsiminęs.
„Kita vertus, prieš paskiriant į tokias pareigas, paprastai reikalaujama pažymos iš specialiųjų tarnybų. Tai jei ministrui tokia pažyma buvo pateikta, tai tas rodo, kad specialiosios tarnybos man priekaisštų neturi“, - teigė jis.
Paklaustas, ar greitai apsisprendė dėl naujojo pasiūlymo, E. Gustas tikino, kad buvo paprašęs ministro G. Surplio poros dienų pagalvoti.
„Neslėpsiu, konsultavausi ir su Madride įsikūrusia mano darboviete, tačiau supratęs, kad nuolatinio kontrakto bent jau artimiausiu metu ten man nepavyks gauti, nusprendžiau prisijungti prie Žemės ūkio ministerijos vadovo komandos“, - DELFI sakė E. Gustas.
Ankstesnis jo kontraktas su JT Pasaulio turizmo organizacija, pasak paties E. Gusto, buvo terminuotas, ir vis pratęsiamas kas pusmetį. Paskutinė darbo sutartis kaip tik baigėsi šių metų liepos 1-ą dieną.
Didžiausiais iššūkiais naujajame darbe E. Gustas mato ministerijos perkėlimą į Kauną bei naujojo Melioracijos įstatymo projekto parengimo rudens Seimo sesijai darbus.