Galėjome laimėti daugiau
Nepriklausomybės akto signatarė DELFI TV Gyvai prisiminė 25-erių metų senumo įvykius. Kalbėdama apie dieną, kai Rusijos armijos kariai paliko Lietuvą, pašnekovė neslepia, kad ore tvyrojo nesaugumo jausmas. Rusijos armijos pasitraukimas, pamena ji, priminė bėgimą.
„Bet tai, kas vyko paskui, kuomet jie (Lietuvos demokratinė darbo partija – DELFI) paėmė valdžią, laimėjo rinkimus, praradome tai, ką galėjome labai nesunkiai laimėti, nes kita pusė mumyse matė valstybę“, – teigia N. Oželytė.
Anot jos, Rusijos kariai traukėsi, nes į Lietuvos nepriklausmybę žiūrėjo rimtai. „O kadangi mes patys atsipalaidavome ir truputį po karo atsipalaidavo Europa, sotumas užgožė bet kokį savisaugos instinktą, tai vyksta, kas vyksta. O praktiškai vyksta okupacija kitais kanalais“, – nūdienų aktualijas komentuoja signatarė.
Tai lygiai taip pat, tu negalėjai fantazuoti, nes savyje neturėjai jokio laisvės pojūčio. Gyvenime niekada nebuvau išleista į užsienį. Net iš filmų buvo iškirptos scenos, kur žmonės bučiuojasi. Nei sekso, nei judėjimo. Vienintelė prasmė: pabaigei mokyklą, ištekėjai ir pagimdai vaikus. Ką daugiau daryti?“, – retoriškai klausia N. Oželytė.
Anot jos, žmonės, kurie sako, kad ne už tokią Lietuvą kovojo, turėtų nustoti meluoti. „Jūs supratote, kokia čia turi būti Lietuva. Kiekvienas iš savo gyvenimo padaro tokį pyragą, kokius ingredientus jis turi viduje“, – sako pašnekovė.
Sovietinis palikimas teisėsaugoje
Gyvenimas, teigia ji, atitinka mūsų išsivystymo lygį. „Jeigu „MG Baltic“ byloje yra teisiamas R. Kurlianskis, o D. Mockus sako, ka djis čia ne prie ko... tai yra juokinga. Ne „MG Baltic“ kaltinu, ne kokius Uspaskichus, ar Karbauskius. Teisėsauga yra giliai sovietinė, giliai korumpuota. Nes tik nepriklausoma teisėsauga, visos jos grandys, gali užtikrinti taisyklių laikymąsi. O ji neužtikrina.
Kiekviena rezonansinė byla, net ta, kuri labiausiai supriešino tautą, kilo vien tik tai dėl teisėsaugininkų kaltės. Kada nebuvo reaguota į dalykus, į kuriuos reikia reaguoti tą pačią akimirką“, – sako N. Oželytė.
„Kiek metų praėjo? O kiek metų prievartavo? Ir ne tik prievartavo, o buvo pririšę prie medžio. Juk mums buvo sustabdę laiką. Mozė vedžiojo žydus po dykumą 40 metų, kad mirtų paskutinis gimęs nelaisvėje. Ką tai reiškia? Tai reiškia absoliutų apsivertimą, kad nebūtų to vergo viduje“, – apie okupacijos padarytą žalą kalba N. Oželytė.
Anot jos, apie tai skaudu kalbėti ir N. Ožleytė sutinka, kad ir pati yra sovietikė. „Žmonės nesupranta, kaip veikia valstybė ir jie renka žmones tikrai ne valstybės darbams. Ir aš pasakysiu, kadangi niekur nekandidatuosiu ir nebijau žmonių reakcijos: negali nieko nesuvokiančio, už bambalį balsuojančio, žmogaus balselis prilygti profesoriaus balsui“, – sako N. Oželytė.
Žmonės, teigia ji, yra perkama, neturi nė nė menkiausio supratimo, kaip veikia valstybė. Taip pat, pastebi ji, žmonėms prieš rinkimus pasakoma, kad tauta visada teisi. „Jei tauta būtų visada teisi, tai gerai ir gyventų. Ar žmonės renkasi blogą gyvenimą? Jie renkasi gerą. Jei jie visada teisi, tai tokio gyvenimo nori“, – sako pašnekovė.
Anot jos, žmonės neteisūs, nes nesupranta, kaip valstybės mechanizmai.
Pešdavo kaip vištą
Pasiteiravus, ar jos nuomone Lietuva nuėjo ne tuo keliu, kuriuo galbūt N. Oželytė būtų ją vedusi, pašnekovė tikina, kad žmonės nėra avių banda – jų niekur negalima nuvesti.
„Man rodos, kad mes vystomės kaip ir turėtume pagal tą siaubingo sužalojimo laipsnį. Žmonės savyje to nejaučia, nes tai vyko labai ilgai.
Kai Hitleris pradėjo karą, buvo daug žmonių išžudyta, išprievartauta. Tai vyko trumpame laike ir tokia trauma liko. Bet tai, kas buvo padaryta Sovietų, Stalino, tai prilygsta Stokholmo sindromui“, – sako N. Oželytė.
Žmonės, kurie svarsto, ar Lietuva yra vykusi valstybė, anot pašnekovės – niekšai. „Kas čia per klausimas: vykusi/nevykusi? Jums gimsta vaikas, nosis kitokia nei kaimynų vaiko. Jis vykęs ar nevykęs? Tai mūsų motina.
Valstybės vykiškumas ar nevykiškumas yra matuojamas žmonių gerumu. Valstybėje tiek teisingumo, kiek teisingų žmonių. Teisingų ir gerų žmonių, daug bet mes dar nemokame to mechanizmo valdyti“, – tikina pašnekovė.
Pasak jos, atsiradus patirčiai suprasime, kad valstybei reikia vadovauti, o tai daryti turi vadovai. „ Tau jie gali labai nepatikti, bet nereikia su jais nei miegoti, nei kavos gerti“, – priduria ji.
Signatarė teigia, kad politika nėra tuščias plepėjimas ir aiškinimas žmonėms, kokie jie yra geri. Politika – realių pokyčių darymas, numatant tolimą perspektyvą. „Tam reikia protingų, išmintingų strategų. Tai yra ne juokas. O tada tie išmintingi strategai skiria vykdomąją valdžią – vadybininkus“, – sako N. Oželytė.
Žavisi Gabrieliumi Landsbergiu
Pašnekovė neslepia, kad vienas iš politikų, kuriuo ji žavisi yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. „Jis yra toks jaunas, toks atviras, jo žmona tokia protinga. Suprantat, stiprią, protingą, veiklią žmoną gali sau leisti tik labai puikus vyras“, – sako ji.
Apie pastarosiomis dienomis kritikos sulaukusį Austėjos Landsbergienės verslą, N. Oželytė net nesileidžia į kalbas. „Ji normaliai dirba, normaliai viską deklaruoja“, – tvirtina N. Oželytė.
Anot jos, žmonės nekenčia protingesnių ir pranašesnių už save, nes jie nesupranta jų logikos.
Tačiau, pastebi N. Oželytė, kritikos V. Landsbergiui vis mažėja. „Aš Justui Paleckiui sakiau, kad ateis laikas, kai jo proanūkiai prie Vytauto Landsbergio paminklo neš gėlių. Taip bus, nes jaunimas neturi tokių emocijų, kurias turime mes“, – prisimena pašnekovė.
Anot jos, kritikos sumažėjo, nes išmirė, iš aktyvaus gyvenimo pasitraukė tie, kurie nekentė profesoriaus.