„Aš buvau sutikęs grįžti laikinai, nes laikinasis ministras paprašė tą padaryti dėl darbų tęstinumo ir užtikrinti tą didesnę spartą. Man atrodo, kad mano pasitraukimas yra laiku, nes laikinumas negali tęstis nuolatos, ir tai turėtų paskatinti greičiau priimti sprendimus dėl pilnos komandos suformavimo, nes ir laikinu periodu jinai nebuvo pilnai“, – BNS trečiadienį sakė M. Norbutas.
Anot jo, nesant visos komandos, ministerija negali funkcionuoti pilnu pajėgumu, spręsti esminių klausimų, nukenčia atstovavimas ir interesų gynimas.
„Šiandien, pavyzdžiui, ant stalo guli klimato kaitos mažinimo priemonės arba prisitaikymo priemonės, kurios turi lemti ūkio pertvarkas, jos šiemet turėtų būti parengtos ir pateiktos Europos Komisijai. Akivaizdu, kad toks laikinumo laikotarpis neprisideda nei prie kokybiško ir labai spartaus darbo, nes reikia visų susitelkimo, nauja komanda turi telkti kitas ministerijas, ministrus, viceministrus ir kartais priimti nepatogius sprendimus, bet būtinus vykdant mūsų įsipareigojimus“, – sakė M. Norbutas.
Viceministro pareigas jis eis iki balandžio 1 dienos. Tolesnių planų teigė kol kas neturintis.
„Kol kas neturiu specialių planų, visiems, jei reikės patarimų arba žinių, kurias įgijau, esu pasiruošęs padėti. (...) Dabar man svarbiausia pergalvoti, kas įvyko ir susiplanuoti ateitį, tai konkrečių žingsnių, kas, kur ir kaip neturiu“, – sakė M. Norbutas.
M. Norbutas kuravo gamtos apsaugos, miškų ir saugomos teritorijų bei atliekų sritis.
Prieš tapdamas viceministru jis dirbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Europos Parlamente Broniaus Ropės padėjėju.
Jam pasitraukus, Aplinkos ministerijoje liks tik viena viceministrė – Rėda Brandišauskienė.
Gruodžio pradžioje iš aplinkos ministro pareigų premjerui Sauliui Skverneliui atleidus Kęstutį Navicką, ministerija neturi nuolatinio vadovo, o jai laikinai vadovauja energetikos ministras.
S. Skvernelis antradienį prezidentei yra pateikęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos kandidatūrą į aplinkos ministrus.