Jam paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, BNS patvirtino Generalinė prokuratūra.
„Yra paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas“, – sakė prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė.
Pasak jos, S. Tomui pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.
R. Stundienė teigė, kad bylą tiriantis prokuroras kreipėsi į teismą dėl galimybės vykdyti tyrimą pagreitinta tvarka.
S. Tomas atminimo lentą sudaužė viešai, patalpinęs įvykio vaizdo įrašą į feisbuką.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad lenta ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos bus atkurta.
Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigia, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.