Į DELFI besikreipęs skaitytojas aiškino, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jo žmona laukia jau 4 mėnesius, nors jiedu įvykdė visus nustatytus reikalavimus ir sumokėjo papildomai, kad prašymas būtų išnagrinėtas skubos tvarka.
Savo ruožtu Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė tikino, kad šiuo atveju prašymo nagrinėjimas užsitęsė, kadangi buvo atliekami patikrinimai. Ji ramina, kad, įvertinus visą surinktą informaciją, sprendimas bus priimtas kaip įmanoma greičiau.
Per du mėnesius dokumentų net neperžiūrėjo
„Aš esu vedęs užsienietę (Baltarusijos pilietę), mes norime gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Įvykdėme visus nustatytus reikalavimus, 2017 spalio 31 dieną pateikėme prašymą, sumokėjome valstybės rinkliavą, atitinkančia dydžiui, kuris reikalingas nagrinėti skubos tvarka, tai yra, atsakyti ne vėliau kaip per 2 mėnesius.
Vadinasi, vėliausiai gruodžio 31 d. turėjome gauti atsakymą. Kadangi 31–oji buvo sekmadienis, penktadienio (12.29) rytą nuėjome į Marijampolės apskrities VPK migracijos skyrių, jie mums pasakė, kad mūsų dokumentai dar net neperžiūrėti“, – stebėjosi V. Ražinskas.
Dėmesį jis atkreipė ir į tokiais atvejais keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, žmonai buvo nurodyta atsidaryti banko sąskaitą ir į ją pervesti beveik 5 tūkst. eurų.
„Mes esame jauni, ji atvyksta iš vargingesnės šalies, tad tokie pinigai yra didžiuliai, mūsų akimis, tačiau mes tai padarėm“, – pasakojo DELFI skaitytojas.
Žmona turėjo išvykti iš Lietuvos: siuntinėjo kaip šuniukus
Marijampolėje dirbanti specialistė esą ne tik informavo juos apie situaciją, bet ir paskambino į įstaigą, kuriai jos skyrius pavaldus, paskatino ten dirbančius peržiūrėti jų šeimos dokumentus. Įtampą kėlė tai, kad žmonos vizos galiojimas buvo besibaigiąs
„Po pietų atvykome dar kartą. Jie pareiškė, kad jiems nepakanka duomenų, galvojantys, kad mūsų santuoka yra fiktyvi, dar galybę protu nesuvokiamų dalyku. Tuomet mus apklausė atskirai, kad įsitikintų, ar nemeluojame. Po viso šito jie pasakė, kad mūsų leidimas gyventi bus svarstomas bendrąja tvarka, tai yra, iki 4 mėn.
Ieškojome išeities, kaip galime ką pakreipti, kad žmona galėtų likti Lietuvoje šventėms, tačiau konkretaus atsakymo negavome. Skambinome į daugybę kabinetų migracijoje, bet vieni nuo kitų siuntinėjo kaip šuniukus. O galiausiai pareiškė: „Kodėl anksčiau nepaskambinot, šventės artėja, mes užsidarome“. Buvo viso labo 15 val., gruodžio 29–oji. Žmona turėjo išvykti iš Lietuvos, kadangi kitaip būtų deportuota“, – nurodė jis.
Po 4 mėnesių dokumentų neberado, o, kai surado, vėl liepė laukti
V. Ražinsko teigimu, tąkart neliko nieko kito kaip su situacija susitaikyti. Tiesa, ji neišsisprendė ir po 4 mėnesių.
„Vasario 28 d. mes nuėjome į Marijampolės apskrities VPK migracijos skyrių. Mus konsultavusi darbuotoja atostogavo (o gaila, aš esu labai dėkingas šiai moteriai, kadangi ji viską išaiškina normaliai, kiek jai leidžia turimą kompetencija, ji tikrai norėjo mums padėti), kita specialistė nurodė, kad negali mums padėti, liepė patiems skambinti į Migracijos departamentą ir klausti“, – pasakojo jis.
Šeima nusprendė dar kiek luktelėti, nes vasario mėnuo – trumpesnis, tačiau nesulaukę žinių ir kovo 2-ąją patys kreipėsi į departamentą.
„Atsiliepęs darbuotojas pareiškė, kad negali surasti mūsų dokumentų, o ir pas juos pietūs. Paskui pradėjo ieškoti visų galimų koordinačių, kam skambinti, ir iš ko sužinoti daugiau informacijos. Po kiek laiko pavyko prisiskambinti specialistui, kuris prisivertė patikrinti duomenis (pagal žmonos vardą pavardę) ir suteikti mums kokios nors informacijos (prisivertė, nes jau nebuvo gražiai kalbama, buvo pikta, todėl balso tonas buvo pakeltas). Atsakymas nebuvo toks, kokio tikėjomės: „Jūsų dokumentų niekas neperžiūrėjo, kadangi jūs esate ne viena. Laukite“. Aš sutikčiau su tuo, jeigu jie man nebūtų to pasakę po pačių paskelbto termino“, – piktinosi DELFI skaitytojas.
Priminė tvarką
Savo ruožtu E. Gudzinskaitė, atsakydama į pateiktus klausimus, nurodė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai čia gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra LR pilietis.
„Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi minėtu pagrindu turi būti išnagrinėtas bendra tvarka ne vėliau kaip per 4 mėnesius , o skubos tvarka – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Pažymėtina, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas bendra tvarka, jeigu atliekamas patikrinimas, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, arba jeigu, išnagrinėjus užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, surinktą medžiagą, nustatoma, kad nepakanka pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti.
Kartu reikėtų informuoti, kad, vadovaujantis LR įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas santuokos pagrindu, tai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka.
Taip pat nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus būtina nustatyti, ar šis užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas (viena iš tokių sąlygų yra tai, kad užsienietis turi turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauti reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR. Tai gali būti ne tik užsieniečio asmeninės lėšos, bet ir asmens, pas kurį atvyksta šeimos susijungimo pagrindu, lėšos ar reguliarios pajamos), ar šis užsienietis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių šiam užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi“, – tvarką priminė ji.
Kilo įtarimų
Konkrečiai aptariamu atveju, aiškino E. Gudzinskaitė, Baltarusijos pilietės prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas užsitęsė, kadangi buvo atliekami patikrinimai.
„Įvertinęs visą surinktą informaciją, Migracijos departamentas kaip galima greičiau priims sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo minimai užsienietei. Atkreipiame dėmesį, kad užsieniečiui prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiui (ne ilgiau kaip 5 mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos) gali būti išduota daugkartinė nacionalinė viza“, – sakė ji.
Paklausta, kokias klaidas dažniausiai daro tie asmenys, kurie nori, kad jų sutuoktiniai iš Baltarusijos gyventų Lietuvoje, Migracijos departamento vadovė nurodė, kad jie neretai nežino, kad turi būti patvirtinti Apostile šie Baltarusijoje išduoti dokumentai: šeiminius ryšius patvirtinantys dokumentai, santuokos sudarymą, jos nutraukimą ar šeimos nario mirtį patvirtinantis dokumentas, registruotos partnerystės sudarymą patvirtinantis dokumentas, pažyma dėl (ne)teistumo.
„Visi dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, jeigu pateikiamos dokumentų kopijos, be originalo, tai jos turi būti patvirtintos notaro. Dar ne visada žino, kad, teikiant dokumentus, jų kopijas gali patvirtinti ir migracijos tarnybų ar konsulinių įstaigų darbuotojai, priimantys dokumentus.
Taip pat dažnai tenka priminti, kad dokumentus apie gyvenamąją vietą nebūtina pateikti teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, užtenka nurodyti tik adresą, kur ketina gyventi Lietuvoje, o dokumentą, patvirtinantį tinkamą gyvenamąją vietą šalyje, galima pateikti, kai priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi ir užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo.
Be to, užsienietis, kuriam priimamas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, turi pateikti ir sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kuris gali būti išduotas kaip Lietuvoje, taip ir Baltarusijoje“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
