VVSK vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė sako, kad riboti duomenų skelbimą įpareigoja sugriežtintos Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklės, o dėl terminų dar bus diskutuojama Seime.
„Čia yra tik pasiūlymas, jei bus pasiūlymas – šimtas metų, svarstysime šimtą metų. Mes komitete irgi preliminariai svarstėme prieš pateikimą, Teisingumo ministerijos pasiūlymas buvo pateiktas šimtą metų, (komiteto nariai – BNS) sako, tiek žmonės negyvena“, – projektus BNS komentavo G. Burokienė.
Pagal naujas pataisas, kandidatų į Seimą, prezidentus, europarlamentarus, savivaldybių tarybas bei merus duomenys apie turtą, pajamas, privačius interesus, taip pat juos iškėlusios partijos būtų skelbiamos penkerius metus. Šiuo metu šie duomenys VRK puslapyje prieinami neterminuotai.
Ieško balanso
VVSK pirmininkė teigė, jog teikiamos įstatymų pataisos turi rasti balansą tarp teisės žinoti ir asmens teisės būti užmirštam.
„Kalbama apie tuos žmones, kurie kažkada dalyvavo, ir visą laiką skelbiami jų duomenys, nors jie gal net nelaimėjo“, – sakė komiteto vadovė.
„Duomenys niekur nedings, jie tik nebus viešai skelbiami, o viduje bus saugomi 100 metų, ir galima bus pasidomėti. Dėl duomenų apsaugos įstatymo reikia nustatyti terminus. Tie duomenys visą laiką yra ir jie bus saugomi VRK. Čia kaip bibliotekoje, istorikai, mokslininkai viską ras, ir žmogus, atėjęs norėdamas susipažinti, galės tai padaryti“, – aiškino pirmininkė.
Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija, procese dalyvavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) bei VVSK biuras, o registruoti jie komiteto vardu.
VRK vadovė Laura Matjošaitytė BNS teigė skeptiškai vertinti siūlymą po 50 metų paslėpti pačius rinkimų rezultatus.
„Aš laikysiuosi pozicijos, kad tokia informacija, kaip rinkimų rezultatų duomenys, turėtų būti skelbiami neterminuotai, kad visuomenė, mokslininkai, žiniasklaidos priemonės bet kada galėtų pasitikrinti, pažiūrėti“, – sakė L. Matjošaitytė.
Anot VRK vadovės, galima svarstyti, kiek laiko turėtų būti skelbiami kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodomi duomenys, tačiau patys rinkimų rezultatai turėtų būti vieši neribotai.
„Ta informacija būtina skaidrumo tikslais, kad visuomenės galėtų pažiūrėti, kas buvo prieš 50 ar 60 metų kandidatais, kaip balsai pasiskirstė tarp vieno ar kito kandidato į prezidentus. Jei mes kalbame apie tam tikros informacijos, kuri skelbiama pareiškiniuose dokumentuose, ribojimą arba terminuotą skelbimą, rinkimų rezultatai turėtų patekti į išimtį, kur nebūtų ribojamas informacijos skelbimas“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.
Siūlo įslaptinti užsienio kalbų mokėjimą
Pagal Seime registruotus projektus, kandidatų į prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamentą, savivaldą duomenys nuo jų paskelbimo dienos VRK interneto svetainėje būtų skelbiami penkerius metus.
Tačiau ir tuomet sužinoti būtų galima ne viską – nevieša taptų informacija apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, vyro arba žmonos vardas (pavardė), vaikų vardai ir pavardės.
Penkerius metus viešai būtų skelbiami kandidatų vardai, pavardės, duomenys, kas juos iškėlė kandidatais, išrašai iš turto ir pajamų, interesų deklaracijų. Po penkerių metų būtų paslėptos ir deklaracijos.
Pagal projektus, 50 metų būtų galima skelbti tik kandidatų vardus, pavardes ir kokia partija ar rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys. Šiuo metu visi minėti duomenys skelbiami neribotai.
Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad objektyvių priežasčių paslėpti minimus duomenis nėra, o siūlymai sumažintų skaidrumo lygį Lietuvos politikoje.
S. Muravjovas pažymi, jog siūlomas penkerių metų terminas viešumui yra neproporcingas visuomenės interesui šiuos duomenis žinoti, o jų skelbimas viešojo intereso labui, mokslinių, istorinių tyrimų arba statistiniais tikslais neprieštarautų ES duomenų apsaugos taisyklėms.
„Paslaptys bijo šviesos, o šis pasiūlymas sumažintų skaidrumo lygį Lietuvos politikoje ir taptų žingsniu atgal. Nėra jokios objektyvios priežasties, kodėl svarbūs duomenys apie politinių partijų kandidatus po penkerių metų turi būti užrakinti po septyniais užraktais. Kodėl penkeri? Kas iš to laimėtų?“ – BNS sakė TILS vadovas.
„Šie duomenys yra vertingas informacijos apie politikus šaltinis. Ši informacija nepraranda svarbos ir po keliasdešimties metų, todėl suprantu, kodėl kolegos iš ministerijos ir VRK siūlė šimto metų saugojimo terminą. Taip pat norėčiau, kad šie duomenys būtų pateikiami atviru formatu, nes tai yra tikrasis XXI amžiaus skaidrumo standartas“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Kiltų atlyginimai komisijų nariams
Įstatymų projektais taip pat siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 proc., sudaryti rinkimų komisijų narių rezervą.
Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose.
VRK duomenimis, šiemet valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė nuo 2,62 euro apylinkių komisijų nariams iki 4,06 euro apygardų komisijų pirmininkams.
Dar būtų įtvirtinta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams.