Apčiuopiamų rezultatų dar teks palaukti
Į susitikimą su Kinijos prezidentu Briuselio vadovai atvyko su ekonominių problemų sąrašu, o Pekino esminė užduotis buvo sustiprinti santykius su pagrindiniais prekybos partneriais, mat ekonominiai iššūkiai Kinijoje nuolat didėja. Pasak A. Kumpio, apčiuopiamų susitikimo rezultatų šiuo metu tikėtis būtų dar sunku, tačiau jis sugrąžino santykius į standartinį kalbėjimosi ir kooperavimosi lygmenį.
„Tai reiškia, kad padarytas pirmas žingsnis link situacijos stabilizavimo dėl problemų sprendimo ir buvo išsakyta, kam ir kur skauda – kur ekonominės problemos, o kur bendradarbiavimo stiprinimas. Kol kas šioje vietoje galima sakyti, kad susitikimas yra pavykęs. Tą tvirtina ir Europos Sąjungos pusė, ir Kinija savo oficialiuosiuose pranešimuose“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad tai – esminis momentas.
„Tokių apčiuopiamų rezultatų, tikėtina, kad dar reikės truputį palaukti“, – teigė A. Kumpis.
Aptarė svarbiausius įvykius
Rusijos karas Ukrainoje, Izraelio ir „Hamas“ konfliktas, taip pat žmogaus teisių klausimai, klimato krizė – temos, kuriomis buvo siekiama diskutuoti ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo metu. Kaip teigė A. Kumpis, visos šios problemos yra tiesiogiai susijusios ir su kitais iškylančiais iššūkiais.
„Sudėtinga būtų šiuolaikinėje visuomenėje ir globaliojoje ekonomijoje ignoruoti vieną ar kitą momentą, tad tiek kariniai konfliktai, tiek žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos akcentuoja Europos Sąjunga, yra ypatingai aktualūs. Jeigu žvelgsime į ataskaitą, kurią pateikė ES – viskas buvo paliesta, viskas buvo aptarta, vadinasi – šie punktai tebėra svarbūs ir nenustumti į šoną“, – teigė jis.
Vis dėlto, A. Kumpis atkreipė dėmesį, kad Kinijai svarbesni buvo ekonominio stiprinimo ir bendradarbiavimo klausimai.
„Čia matome tas tokias dvi puses – Europos Sąjunga stumia globalųjį naratyvą, kad, Kinija, prašau išstok ir pasakyk ką nors stipresnio apie Ukrainą, apie Izraelio ir „Hamas“ situaciją, apie žmogaus teises, Taivaną, bet štai Kinija, tarsi nelabai ką girdėjusi, toliau stumia savo naratyvą apie prekybą ir nemažėjančias apimtis. Taigi, viena pusė savo, kita savo“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, anot pašnekovo, to tikėtis tikrai buvo galima.
„Negaliu sakyti, kad tai buvo netikėta, nes svarbiausia yra išsakyti, kas buvo nurodyta susitikimo tvarkaraščiuose, o kas iš tikrųjų užsiliko mintyse ir galvose, labai sudėtinga spręsti“, – teigė A. Kumpis.
Diskusijos aktualios abejoms pusėms
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro darbuotojo A. Kumpio, pasakyti, kad šiame susitikime būtent Kinija siekė daugiau naudos ir atsirado silpnesnėje derybinėje pozicijoje, sudėtinga, esą ekonominė diskusijos pusė – aktuali abejoms pusėms.
„ES norėjo mažinti ir vis dar nori mažinti tą prekybos deficitą, Kinija nori išlaikyti ir nemažinti apimčių. Panašu, kad buvo akcentuojama tai, kad Kinija atsigaunanti, nemažinanti savo vidinių tempų – būtent tokia Kinija atėjo į šį susitikimą, tarsi parodant Europos Sąjungai, kad nėra ko bijoti – prekybos nemažinsime, gamybos nemažinsime ir jumis tikrai pasitikime“, – aiškino pašnekovas.
Vis dėlto, kaip teigė A. Kumpis, kyla klausimas, ar tokių gražių žodžių rinkinio ES pakaks.
„Esmė – mažinti deficitą ir kartu priminti Kinijai, kad nestovėtų nuošalyje“, – teigė jis.
Kliūčių glaudžiam santykiui vis dar yra
Nors susitikimas ir diskusijos įvyko, vis dėlto, pasak A. Kumpio, glaudesniam Kinijos ir Europos Sąjungos santykiui kliūčių vis dar yra.
„Turbūt tie pagrindiniai punktai, su kuriais atėjo derybininkai į susitikimą, ir rodo, kad kliūčių vis dar yra, bet panašu, kad tos vertybinės politikos plotmė šiek tiek eina šonan ir, jeigu norisi tamprinti ryšius arba bent jau grąžinti kažkokią stabilesnę bendradarbiavimo situaciją, kai kuriuos principus tenka šiek tiek stumti į šoną. Na, negalime sakyti, kad tai visiškai yra ignoruojama, nes tikrai ne, bet panašu, kad, vardan ekonomikos augimo ir būtent finansinės naudos, ne visada tie vertybiniai principai yra pakeliui“, – teigė jis.
Be to, kaip prisiminta laidoje, neseniai įvyko ir Kinijos susitikimas su Amerikos prezidentu Joe Bidenu, o tai iš esmės rodo, kad Kinija ima suprasti, jog santykis su Vakarais yra svarbus.
„Tikrai yra suprantama ta svarba, kad ne konfrontacija, o bendradarbiavimas veda link klestėjimo. Tą labai akivaizdžiai pateikia ir ataskaitos, ir visi susitikimų atgarsiai, kur Kinija yra kone pagrindinis to bendradarbiavimo stūmėjas. Būtent Kinijos prezidentas kviečia bendradarbiauti, jokiu būdu ne Europos Sąjunga ir šioje vietoje turbūt reikėtų pagalvoti apie tai, kokiame formate kviečia.
Ar tai – bendravimas kaip tolygių partnerių? Ne. Kinija vis primena, kad yra toks dalykas kaip „Juostos ir kelio iniciatyva“ ir kad kartu su juo tam tikrus projektus turėtų vykdyti ir ES, tad labai akivaizdžiai yra matomas tas kiniškasis, nepabijokime, nacionalistinis naratyvas, kuriame turime Kinijos įrankius, ir tarsi ji jau yra parodžiusi, kaip tas dalykas veikia, tarsi jau ji yra pavyzdys, kurio reikėtų sekti Europos Sąjungai“, – teigė A. Kumpis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale: