Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits „Delfi“ patikino: šiandien tarnyba pradeda nagrinėti klausimą, dėl vieno teisės akto, kuris riboja galimybę dirbti asmenims, vyresniems nei 60 metų amžiaus. Yra punktas, kuriame dėstoma: „darbdavys privalo užtikrinti, kad priklausantys rizikos grupei (sulaukę 60 metų amžiaus asmenys) negalėtų dirbti ir turėti tam tikro kontakto su kitais asmenimis. „Kyla klausimas, kur dėtis tokio amžiaus darbuotojams?“, – sakė L. Vengalė-Dits.
Patarėja nekonkretizavo analizuojamo dokumento, tačiau „Delfi“ primena: nerimą tarp pedagogų pasėjo teisės aktas, kuris pradžioje ribojo galimybes tiesiogiai dirbti su vaikais rizikos grupėje esantiems žmonėms.
Gegužės 11 dieną priimta nuostata, užtikrinti, kad ugdymo paslaugų teikimo vietoje tiesiogiai su vaikais nedirbtų darbuotojai, priklausantys rizikos grupei, dar sprendimui neįsigaliojus – gegužės 14 dieną buvo pakeista į rekomendaciją.
Draudimai neturi įstatymo galios
Tačiau kalba eina ne tik apie vieno tipo įstaigas. Anot L. Vengalės-Dits, tenka girdėti ir daugiau panašių skundų. „Bet kuriuo atveju, pagal Lygių galimybių įstatymą numatyti apribojimai dėl amžiaus gali būti pateisinami tik tada, jei tai numatyta įstatymuose. Jeigu juos pateisina teisėtas tikslas, tinkamomis priemonėmis“, – aiškino ji.
Visi apribojimai, apie kuriuos šiandien girdime ir kalbame, L. Vengalės-Dits pastebėjimu, yra numatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymais. „Tokie formalūs įsakymai, draudimai neturi įstatymo galios. Iš pirmo žvilgsnio žvelgiant, nesigilinant į visas aplinkybes jie galėtų būti vertinami kaip prieštaraujantys. Aišku, kiekvieną atvejį reikia tirti atskirai, aiškintis“, – pabrėžė pašnekovė.
Kol kas LGKT konkrečių asmenų skundų dėl to, kad prarado darbą, neįsidarbino ar kitaip nukentėjo – nesulaukė. „Bet sulaukėme anoniminių pareiškimų. Aišku, žmonės bijo skųstis ir rašyti skundus. Bijo prarasti darbą“, – konstatavo pašnekovė.
Į tarnybą žmonės kreipiasi elektroniniu paštu, informuoja apie, jų manymu, diskriminacinius įsakymus ar rekomendacijas. O kur dar užrašai pakabinti ant kavinių, knygyno durų, draudžiantys užeiti senjorams. „Be abejonės, žmonės jaučiasi diskriminuojami. Formuojami stereotipai, kad visi vyresnio amžiaus asmenys yra vadinamoji rizikos grupė: pažeidžiami, turintys daugybę ligų. Ateityje jie gali patirti visišką izoliaciją, marginalizaciją“, – būsimomis pasekmėmis neabejojo L. Vengalė-Dits.
Nesugrąžinama žala
Panašaus pobūdžio ribojimai, anot L. Vengalės-Dits turėtų būti siejami ne su amžiumi, o su kiekvieno asmens sveikatos būkle. „Žmonės sąmoningi, geba patys įsivertinti savo ligas, susirgimus. Juk ar jaunas, ar vyresnio amžiaus, jei turi lydinčių ligų – rizika užsikrėsti didesnė. Griežtai, kategorizuotai izoliuoti atskirą grupę iš visuomenės... Tokiais veiksmais žmonėms padaryta didelė moralinė žala“, – pastebėjo ji.
Tarnyba reaguoja į kiekvieną pasisakymą. L. Vengalė-Dits ragino kreiptis nukentėjusius nuo panašaus pobūdžio pareiškimų, nedelsti ir nelaukti, jei šiuo pretekstu buvo pasiūlyta išeiti iš darbo:
„Netgi paslaugų sektoriuje – jei nebuvote įleistas į kavinę ar biblioteką, kirpyklą. Nereikėtų tylėti, reiktų viešai apie tai pranešti, kalbėti apie tai.“
Konstitucijos 29 straipsnis teigia, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
„Žmogaus teisių negalima varžyti dėl jokių tapatybės požymių, amžiaus – taip pat. Nežinau, kaip reikės susidoroti su jau esamomis pasekmėmis, kurios jau tapo ilgalaikėmis, kaip reikės pasiekti teigiamų rezultatų“, – situacijos rimtumą pabrėžė L. Vengalė-Dits.
Nesugrąžinama žala? „Vyresnio amžiaus žmonės įsibauginę, bijo kur nors išeiti, kad nebūtų išvaromi ar grąžinami namo. Pareiškimais „būkite namie, nes priklausote didelės rizikos grupei“ – formuojama baimė. Žmonės negali sėdėti užsidarę namuose be galo.
Amžiaus riba – slidus reikalas
Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė komentuodama nurodymą vyresnio amžiaus ikimokyklinio ugdymo pedagogams neleisti dirbti tiesiogiai su vaikais sakė, jog iš pradžių jo buvo laikomasi griežtai – netgi gavus prašymą leisti dirbti ne nuotoliniu būdu, darbuotojams buvo atsakoma neigiamai. „Jokiais „noriu nenoriu“ negalėjome vadovautis“, – pripažino ji.
Tačiau įpareigojimus pakeitus į rekomendaciją padėtis pasikeitė. Vaikų skaičiui didėjant, anot E. Tamošiūnaitės, į darbą bus pakviesti ir vyresnio amžiaus darbuotojai: „Amžiaus riba – slidus reikalas. Neaišku, kuris žmogus atsparesnis užkratui, kurio imuninė sistema stipresnė. Reglamentas sudėliojamas, bet šie dalykai kiek subjektyvūs. Negalime sakyti, kad 59-erių nėra rizikos susirgti koronavirusu, o 60-ies – jau rizika."
Kiekvienas žmogus, E. Tamošiūnaitės įsitikinimu, pirmiausia turi pats įsivertinti savo sveikatos būklę, bendrauti su savo tiesioginiu vadovu, darbdaviu. Pasak jos, pasitikėjimas, glaudi komunikacija gali padėti išvengti piktnaudžiavimo atvejų.
Per karantiną nė vienas savivaldybės darželių pedagogas nebuvo atleistas. „Visi gavo pilną darbo užmokestį. Tiek pedagogams, tiek auklėtojų padėjėjoms išmokėti 150-50 eurų didesni atlyginimai“, – patikino E. Tamošiūnaitė.
Sostinės darželiuose šiuo metu dirba 1400 pedagogų, iš jų apie 130, kurie priklauso vadinamajai rizikos grupei, kitaip tariant, jiems yra 60 metų. Ši grupė sudaro 8-9 proc. visų dirbančiųjų pedagogų. Kol kas darželius lanko 7 tūkst. vaikų, veikia 1200 grupių. Grupėse vidutiniškai – po 5-6 vaikus. Grįžo tik apie 30 proc. darželinukų, didžioji dalis ugdoma namuose.
Rizikos grupei priskiriami vyresni kaip 60 m. amžiaus asmenys ir (arba) serga lėtinėmis ligomis, nurodytomis Įsakyme Nr. V-483: žmogaus imunodeficito viruso liga; piktybiniai navikai (jei liga diagnozuota ar buvo paūmėjimas ir jei po taikyto gydymo pabaigos nepraėjo 2 metai); cukrinis diabetas; širdies ir kraujagyslių ligos su lėtiniu širdies nepakankamumu 2-4 laipsnio; lėtinės kvėpavimo organų ligos su kvėpavimo nepakankamumu; lėtinės inkstų ligos su inkstų nepakankamumu; būklė po autologinės kaulų čiulpų ir organų transplantacijos; ligos, kurios šiuo metu gydomos bendra ar selektyvia chemoterapija ar radioterapija ir ligos, po kurių gydymo šiais metodais pabaigos nepraėjo 2 metai; ligos, kurios šiuo metu gydomos imunosupresija atitinkančia metilprednizolono 10 mg/kg per dieną ir ligos, nuo kurių gydymo šiuo būdu pabaigos nepraėjo 6 mėnesiai; įgimtas imunodeficitas; kitos sunkios lėtinės ligos, kai taikomas imunosupresinis gydymas).