Interviu DELFI J. G. Store tai pat sakė, kad diktatūra Baltarusijoje turi baigtis, kad Baltarusijos žmonės galėtų džiaugtis šiuolaikinėmis laisvėmis.
- Paprastai Baltijos regionas suprantamas kaip vienas vienetas, tačiau Estija save pristato kaip Šiaurės šalį. Prieš keletą metų Lietuva siekė tapti Rytų Europos lydere, Latvija savo geopolitinės tapatybės dar nerado. Kaip manote – kodėl Baltijos šalys nebendradarbiauja tarpusavyje, o gal bendradarbiauja per per mažai? Kodėl vieno regiono šalys pretenduoja į skirtingą politinę tapatybę?
Manau, bet kuri šalis, bet kuri Vyriausybė turi pati apsispręsti dėl savo orientacijos, krypčių, kuriomis nori stiprint draugystę, santykius, partnerystę.
Man aišku – Baltijos šalys – NATO šalys - Norvegijos partneriai. Baltijos šalys – Europos Sąjungos (ES) nariai. Norvegija artimai susijusi su ES, taigi mes partneriai. Baltijos šalių žmonės vis labiau bendrauja su Šiaurės regiono žmonėmis.
Taigi matau paveikslą, kurį mes vadiname 5+3: 5 Šiaurės ir 3 Baltijos šalys. Tai ne statiniai vienetai – jie vystosi, mes turime visuomenes, Vyriausybių kaitą, demokratijas. Taigi yra skirtingų tendencijų ir siekių, kaip ir turi būti pliuralistinėje visuomenėje.
Bet bendras paveikslas, kad po 20 metų šiandien turime demokratijas, rinkos ekonomikas, narystę ES ir NATO, nepaprastą vystymąsi. Šiandien kolega Lietuvos užsienio reikalų ministras – ESBO pirmininkaujančios šalies diplomatijos vadovas. Kas tuo tikėjo prieš keletą metų...
Taigi trys Baltijos šalys man atrodo skirtingos, bet jos tame pačiame regione ir artėja prie mūsų, o mes artėjame prie jų.
- Viešėjote Europos humanitariniame universitete, kuris, po uždarymo Minske, tęsia veiklą Vilniuje. Kaip vertinate Lietuvos pastangas bendradarbiauti su Baltarusija – diktatūriniu režimu?
Vizitas į universitetą buvo jaudinantis - išskirtinis atvejis šiandieninėje Europoje rasti universitetą išeivijoje. Žaviuosi dėstytojais ir studentais, kurie dirba tokiomis sąlygomis. Norvegija, kaip ir Lietuva, remia universitetą ir tai darys toliau.
Matau Baltarusiją kaip paskutinę diktatūrą Europoje, kuri turi baigtis, kad Baltarusijos žmonės galėtų džiaugtis šiuolaikinėmis laisvėmis. Jie šiandien to daryti negali, bet greitai galės.
- Pagrindinis Lietuvos interesas – užsitikrinti energetinį saugumą, bet mūsų šaltiniai priklauso nuo Rusijos. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvai įmanoma sumažinti Rusijos įtaką energetinei politikai?
Suprantu, kad šio Europos regiono šalys susirūpinusios energetine nepriklausomybe ir ilgalaikiu energetiniu saugumu. Kaip Lietuva spręs šį iššūkį, pačios šalies atsakomybė.
Žinau diskusijas ES, sąjungos požiūrį į energetinį saugumą. Suprantu tokį požiūrį, manau, tai natūralus dalykas, kylantis iš pačios ES. Norvegija – vienas pagrindinių energijos tiekėjų Europai, mes ir toliau būsime nuspėjamas ilgalaikis tiekėjas, artimai bendradarbiaujantis su ES, taip pat ir su Lietuva.
- Praėjusiais metais Lietuvoje pirmąkart įvyko daug aistrų sukėlusios homoseksualų eitynės. Tuometinis Norvegijos ambasadorius Steinaras Gilis aktyviai rėmė paradą. Kodėl Norvegijai svarbios mažumų teisės?
Tuometis ambasadorius veikė pagal mano instrukcijas. Mes tikime, kad mažumų apsauga – vienas svarbiausių žmogaus teisių apsaugos aspektų, ir Europa, saugodama mažumų teises, turi būti pirmose linijose.
Seksualinės mažumos – neapsaugota, pažeidžiama grupė. Tikiu, kad saugant jų teises reikia dėmesio. Jiems nereikia išskirtinių, papildomų teisių – tiesiog jie turi turėti lygias teises su kitais.
Iki to lygmens turi būti prieita ir tai pasiekta.
Nurodžiau visoms įvairiose šalyse veikiančioms Norvegijos ambasadoms atkreipti dėmesį į seksualinių mažumų padėtį, kadangi tai – universalios žmogaus teisės.
- Kasmet minint Nepriklausomybės dieną, Lietuvoje įvairias akcijas rengia „skinai“, save vadinantys „tautiniu jaunimu“. Jie skanduoja „Lietuva lietuviams“. Praėjusiais metais Norvegijos ambasadorius S. Gilis pareiškė esąs šokiruotas, neigiamai tokias akcijas įvertino žmogaus teisių gynėjai, tačiau nebuvo aukščiausių Lietuvos vadovų reakcijos. Ar tai būtų įmanoma Jūsų šalyje?
Nežinau šio atvejo, tad man sunku komentuoti.
Bet mes turime būti budrūs prieš grupes, kurios naudoja smurtą, smurtinę retoriką ar smurto aktus prieš mažumas, pažeidžiamas grupes. Geriau kalbėkime anksčiau, negu per vėlai – Europos istorijoje žinome, kad kalbėjimas per vėlai gali vesti į labai blogą patirtį.
- Norvegija - mėgstama Lietuvos emigrantų kryptis. Ką apie juos žinote? Ar matote Norvegijos pėdsakų Lietuvoje?
Norvegijoje gyvena ir dirba 30-40 tūkst. lietuvių. Manau, jie atvyksta į Norvegiją, kadangi dabar esame bendroje darbo erdvėje. Lietuviai čia mato galimybių, ir jie čia laukiami. Žinoma, atvykę į Norvegiją jie gyvena pagal Norvegijos taisykles ir reguliavimus, jie moka mokesčius ir yra ekonominio ir socialinio tinklo dalis.
Tai modernioji Europa.
Kai atvykstu į Vilnių, matau norvegiškų įmonių užrašus ant sienų – tai labai gerai. Mes dešimti pagal investicijas Lietuvoje ir manau, kad šie skaičiai tik augs.
Štai kartu bendradarbiaudami galime išsaugoti net pačių mažiausių kūdikių gyvybes (Norvegijos ir Lietuvos lėšomis Santariškių klinikose kardinaliai atnaujintas skyrius, kuriame atliekamos pačios sudėtingiausios operacijos širdies ligomis sergantiems Lietuvos, o neretai ir kaimyninių šalių mažiesiems pacientams - DELFI).