Už tai, kad veto reikėtų atmesti, trečiadienį per NSGK posėdį pasisakė Seimo konservatoriai Valdas Rakutis, Arvydas Pocius, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Virgilijus Alekna ir Raimundas Lopata ir Seimo demokratas Saulius Skvernelis bei valstietis Jonas Jarutis.
Už tai, kad reikėtų atsižvelgti į prezidento siūlymus, pasisakė Seimo valstietis Dainius Gaižauskas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
„Mažiausiai du pasiūlymai – dėl sankcijų pažeidimo ir dėl patikros, man atrodo, yra labai reikalingi. Aš esu prieš įstatymo priėmimą be pakeitimų“, – sakė ji.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas balsuodamas susilaikė.
„Aš susilaikau“, – pažymėjo parlamentaras.
Politiko nuomone, prezidento siūlymas Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie teismų pripažinti kaltais dėl sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, laikyti keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, yra labai geras.
„Aš manau, mes galėsime pagalvoti, kaip jį paregistruoti, jeigu veto bus įveiktas. Yra kiti dalykai, dėl ko aš nesu apsisprendęs, kaip elgsiuosi pagrindinėje salėje“, – pridūrė jis.
Verslo nuogąstavimai
NSGK posėdyje dalyvavęs Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas išreiškė nuogąstavimų dėl šalies vadovo siūlymų – esą bent vienas jų gali pakenkti Lietuvos verslui.
„Prezidento siūlymai mums pakenks tik iš ekonominės perspektyvos. Seimo subalansuotas ir priimtas variantas išlaiko nacionalinio saugumo bei užsienio politikos tikslus bei ekonominius tikslus.
Jei Baltarusijos darbuotojai, šiuo atveju transporto vairuotojai, negautų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, juos tiesiog tiesiai šviesiai pasiims Lenkija, Ispanija ir kiti stiprūs žaidėjai europiniame transporte.
Prezidentas taip pat kalba apie tarpinį variantą, kad tų žmonių atvykimui tarpininkautų Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, tačiau de facto tie žmonės vis tiek atsiras, tik mes sukursim dar vieną administracinį institutą, kuris sukurs papildomą administracinę naštą, bet tie žmonės vis tiek atsiras čia, Lietuvoje.
Manytume, kad ši administracinė našta nereikalinga nei iš Lietuvos institucijų perspektyvos, nei Lietuvos verslui“, – dėstė P. Drižas.
„Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad su Šengeno vizomis Baltarusijos piliečiai galės atvykti į Lietuvą. Tai reiškia, gavę vizas kitose Šengeno šalyse, jie galės atvykti ir būti Lietuvoje 90 dienų. Problema yra tai, kad su jūsų veto jie negalės aplikuoti leidimui laikinai gyventi.
Leidimo laikinai gyventi procedūra sudaro galimybes institucijoms pasitikrinti, ar tie asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Mes žinome, viešumoje buvo atvejų, kada valstybė dėl jų dalyvavimo represinėse struktūrose atsisakė asmenims suteikti leidimą laikinai gyventi“, – antrino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys atsakinėdamas pabrėžė, kad siūlomos ribojamosios priemonės Baltarusijos piliečiams galios vienerius metus, nebent bus apsispręsta jų taikymą pratęsti, ir yra susijusios su Ukrainoje vykstančiu karu.
Budrys: būtų lengviau kalbėti su sąjungininkais
Jis sutiko, kad, įteisinus prezidento siūlymus, numačius papildomas procedūras, administracinė našta šalies institucijoms padidės, tačiau tai esą neužkirs kelio patekti į Lietuvos darbo rinką baltarusiams.
Jeigu įvedame ribojamąsias priemones Rusijos piliečiams, Baltarusijos piliečiams išimčių neturėtų būti, kalbėjo K. Budrys.
„Jeigu šitoje ribojamojoje priemonėje turime išimtį ir šioje, tai ką mes čia tada dar papildomo sukuriame? Čia prezidentas sako, kad sukuriame ir skleidžiame žinią, ką mes galvojame apie Baltarusijos režimo veiklą. Mes esame nuoseklūs tame, ką mes sakome Europos Sąjungai, kur mes kalbame įvairiuose NATO formatuose apie tai, kur mes matome Baltarusiją ir įtikiname savo partnerius dėl to, kad Baltarusija turi eiti vienoje gretoje“, – dėstė patarėjas.
Jis teigė, kad Lietuva turi siųsti principingą žinią dėl to, kaip mes traktuojame Baltarusiją, iš nacionalinio saugumo pusės.
„Mes gautume papildomą įrankį kontroliuoti tiek patenkančius į Lietuvą asmenis dėl jo požiūrio į vykstančią agresiją, tiek [būtų] palengvinta galimybė tokių asmenų nebeturėti mūsų šalyje.
Dar vienas svarbus aspektas <...>, kai kalbamės su sąjungininkais, kas vyksta Baltarusijoje ir kaip mes tai vertiname, apie įvairias tiek informacines, tiek tiesiogines provokacijas vykdomas prieš mus, parodytume, kad mes patys rimtai tai vertiname ir imamės nacionalinio saugumo priemonių siekdami apriboti jų veiklą, ir dėl to tas mums būtų palengvinantis argumentas šnekėti ir apie karinio pobūdžio, ir kitas grėsmes regione“, – argumentavo K. Budrys.
Į diskusiją įsitraukęs V. Rakutis teigė, kad išsakyti patarėjo argumentai jo neįtikino.
„Aš matau, kad mes pagrindinį smūgį suduodame žmonėms, kurie su tuo režimu nieko bendro ir neturi“, – teigė Seimo narys.
Jis pažymėjo, kad Baltarusija ir jos piliečiai yra sankcijų sąraše tik ribojimai jiems esą taikomi kiek kitokie.
Mano, kad traktuoti piliečius reikėtų vienodai
Dėl G. Nausėdos veto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymui Seimas posėdyje apsispręs ketvirtadienį.
Šalies vadovas kartu su veto pasiūlė Rusijos ir Baltarusijos piliečius traktuoti vienodai ir atitinkamai suvienodinti jiems taikytinus ribojimus.
Jei tiksliau, jis siūlė Seimui skirtingas ribojamąsias priemones visa apimtimi taikyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, tai yra, apriboti ne tik Rusijos piliečių, bet ir Baltarusijos piliečių teises prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, įsigyti nekilnojamojo turto ir atvykti į Lietuvą.
„Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones.
Šalies vadovo nuomone, savo principinės nuostatos, kad ir Rusija, ir Baltarusija Ukrainos atžvilgiu yra šalys agresorės, Lietuva turi nuosekliai laikytis ir įgyvendindama užsienio politiką, ir nacionalinėje teisėje“, – pranešime žiniasklaidai dėstė prezidentūra.
G. Nausėda taip pat pasiūlė taikyti „naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą“.
„Prezidento veto siūloma ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtinti teisinį mechanizmą, kuris leistų supaprastinti jau išduotų nacionalinių vizų ir leidimų laikinai ar nuolat gyventi panaikinimo procedūrą, taip pat palengvintų asmenų, kurie pažeidė tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių teisės aktus, išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos“, – teigė prezidentūra.
Jei tiksliau, Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie teismų pripažinti kaltais dėl sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, šalies vadovas pasiūlė laikyti keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.
Pagal Seimo statutą, siekiant atmesti šalies vadovo veto reikia, kad už tai pasisakytų ne mažiau kaip 71 tautos atstovas.
Numatytos išimtys
Seimas, reaguodamas į agresiją Ukrainoje, balandžio 4-ąją balsų dauguma priėmė įstatymą dėl ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje.
Įstatymu iki kitų metų gegužės numatyta apriboti rusų ir baltarusių galimybes gauti Lietuvos vizas, įvežti ir išvežti iš Lietuvos ukrainietiškas grivinas.
Rusijos piliečiams sustabdoma teisė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, kurį laiką nebus priimami jų prašymai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Planuota taip pat apriboti ir rusų bei baltarusių galimybes gauti Lietuvos pilietybę, tačiau šio siūlymo priėmimo stadijoje Seime atsisakyta.
Seimo nustatyti ribojimai taikytini ne visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įstatyme numatytos tam tikros išimtys.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams Lietuvoje anksčiau prašė Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių, rašo BNS. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.