Nuo praėjusių metų spalio tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams vykdžiusio Seimo NSGK veiklai impulsą davė anksčiau atliktas darbas.
Prieš metus komitetas nagrinėjo tuometinio socialdemokrato Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“ atstovais, o pasibaigus tyrimui, NSGK vadovas Vytautas Bakas paskelbė, kad šis darbas leido atskleisti tik politinės korupcijos „ledkalnio viršūnę“.
DELFI primena, kad, remdamasis priimtomis išvadomis, šių metų kovą Seimas bandė įgyvendinti apkaltos procedūrą M. Basčiui. Skelbta, kad parlamentinio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, jog politiko ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Kas glūdėjo už to tyrimo ribų atskleidžia prie trečiadienį paskelbtų NSGK išvadų teikiami priedai su įvairių tarnybų, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento (VSD), informacija. Iš jos aiškėja, kad M. Basčiui įtaką darė ir Lietuvoje veikianti verslo grupė – koncernas „Arvi“, vadovaujamas Rusijos garbės konsulo Marijampolėje Vidmanto Kučinsko.
Norėjo matyti ministru
Iš teikiamos informacijos aiškėja, kad M. Bastys, ėjęs ministro pirmininko patarėjo ir vėliau – Seimo nario pareigas, 2006 bei 2016 metais, siekdamas leidimo dirbti su slapta informacija ir dėl to pildydamas VSD klausimyną, nenurodė palaikantis ryšius su Rusijos garbės konsulu V. Kučinsku.
VSD duomenimis, politiką, bendrovės „Agrolina“ akcininką, bei „Arvi“ vadovą siejo tamprūs verslo ryšiai su J. Kostinu, P. Vojeika ir kitais asmenimis, daugiausia susiję su V. Kučinsko verslu Lietuvoje bei užsienyje.
Nurodoma, kad V. Kučinskas aktyviai rėmė M. Bastį 2012 metų Seimo rinkimų kampanijos metu. Verslininko pavedimu buvo vykdoma M. Basčio politinė reklama: kuriami agitacinio turinio filmukai, organizuojamas kandidato dalyvavimas įvairiuose priešrinkiminiuose renginiuose.
Tokie sprendimai priimti, esą V. Kučinskui siekiant užsitikrinti paramą savo verslui – jis pageidavo, kad M. Bastys būtų paskirtas naujosios Vyriausybės, kurią 2012 metais formavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija, žemės ūkio ministru.
Šią užduotį V. Kučinskas, kaip teigiama dokumente, buvo suformulavęs Albinui Januškai, prieš dešimtmetį valstybės „pilkuoju kardinolu“ vadintam buvusiam valstybės vadovų patarėjui ir Užsienio reikalų ministerijos sekretoriui, su kuriuo verslininką esą siejo glaudūs ryšiai.
Mirga daugiau garsių pavardžių
Nurodoma, kad V. Kučinskas ne tik pavedė A. Januškai organizuoti M. Basčio rinkimų kampaniją, bet ir sukurti tolimesnių veiksmų strategiją, kaip padaryti šį politiką ministru, nes pergalė Seimo rinkimuose esanti „tik 15 proc. viso planuojamo atlikti darbo“.
Dokumente skelbiama, kad M. Basčio rinkimų kampanija ir galimybėmis tapti žemės ūkio ministru rūpinosi ir kiti su V. Kučinsku susiję asmenys: tuo metu su „Arvi“ sieto „Baltijos agroverslo instituto“ prezidentas, buvęs Tarptautinių santykių ir politiko mokslo instituto vadovas Raimundas Lopata, diplomatas, įmonių grupės „Arvi“ tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas Algirdas Kumža, kiti asmenys, kurių pavardės iki šiol neišviešintos.
2012 metų rugsėjį A. Januška kartu su R. Lopata organizavo konferenciją „LSDP (Lietuvos socialdemokratų partijos) žemės ūkio politika po 2012 metų Seimo rinkimų“. Ši konferencija turėjo įvykti prieš Seimo rinkimus, 2012-ųjų rugpjūčio 18 dieną, tačiau A. Januškos iniciatyva buvo atidėta. Toks sprendimas buvo priimtas, nes numatytu laiku joje negalėjo dalyvauti M. Bastys, o renginiu buvo siekta formuoti teigiamą nuomonę apie jį, kaip apie žemės ūkio specialistą, po rinkimų galintį užimti ministro postą.
A. Januška, tuo metu nėjęs jokių valstybinių pareigų, nurodė R. Lopatai, atsakingam už būsimosios konferencijos auditoriją, į renginį pakviesti ne tik įvairių asociacijų atstovus, bet ir asmenis, kurie, jo vertinimu, galėjo turėti įtakos priimamiems sprendimams – bendrovės „Arvi“ savininką V. Kučinską, tuometinį „Vičiūnų“ įmonių grupės steigėją ir savininką V. Matijošaitį, „Biovelos“ įmonių grupės generalinį direktorių V. Kantauską, kitus.
VSD medžiagoje rašoma, kad 2012 metų spalį, vykstant Seimo rinkimams, valdžioje dalyvauti pretendavusi Darbo partija viešai paskelbė, jog formuojant Vyriausybę sieks savo žinion gauti Žemės ūkio ministeriją. Pasirodžius tokiai informacijai, „Arvi“ vadovas V. Kučinskas esą nurodė koncerno viceprezidentui Alfonsui Sigitui Tamošiūnui įtikinti tuometinį LSDP pirmininką Algirdą Butkevičių neatiduoti „darbiečiams“ minėtos ministerijos.
Pažymoje teigiama, jog V. Kučinskas pareiškė, kad „Arvi“, siekdamas turėti „savą“ žemės ūkio ministrą, daug nuveikė, kad Seimo rinkimuose Suvalkijoje nugalėtų koncerno remti LSDP kandidatai.
Žadėjo atidaryti visas duris
2012 metų rudenį, po Seimo rinkimų, žiniasklaida mirgėjo pranešimais, jog rankomis dėl valdžios sukirtę socialdemokratai ir „darbiečiai“ nesutaria susisiekimo ir žemės ūkio ministrų portfelių. Tačiau po derybų buvo sutarta, kad Žemės ūkio ministerija atiteks Darbo partijai – ministro postą užėmė Virgilijus Jukna.
Nurodoma, kad ir po to, kai M. Basčiui nepavyko tapti ministru, jo intensyvus bendravimas su „Arvi“ grupės atstovais nenutrūko.
„Atkreiptinas dėmesys, kad M. Basčiui atsistatydinus iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų (kilus įtarimams dėl jo ryšių su Kremliui artimais asmenimis – DELFI), Rusijos energetikos kompanijų interesams Lietuvoje atstovaujantys asmenys pradėjo itin atidžiai stebėti su M. Basčiu, kuris įvardijamas kaip žmogus, žadėjęs atidaryti „visas duris“, susijusius politinius procesus“, – nurodoma medžaigoje.
Prieš metus į NSGK klausimus atsakinėjęs M. Bastys pripažino, kad po LSDP pergalės 2012 metų Seimo rinkimuose turėjo ambicijų ir esą buvo svarstomas skirti žemės ūkio ministru. Tačiau, jo teigimu, po derybų dėl būsimos koalicijos su tuometinės Darbo partijos vadovais teisė deleguoti žemės ūkio ministrą teko „darbiečiams“.
Pažinties su politiku tuo metu nesikratė ir V. Kučinskas bei R. Lopata, bet jie abu kategoriškai neigė bandę daryti įtaką politiniams procesams ar siekę M. Basčio paskyrimo žemės ūkio ministru.
NSGK atliekant pastarąjį tyrimą dėl politikų ir verslo ryšių, balandžio 18-ąją į komiteto posėdį liudytojais buvo kviesti R. Lopata bei V. Kučinskas, tačiau jie Seime nepasirodė.
R. Lopata tuo metu BNS sakė, kad lankosi Pekine (Kinija). „Saugumo komitetas viską žino. Aš neatsisakau atvykti, visi paaiškinimai yra pasakyti. (...) Yra principiniai klausimai, į kuriuos man neatsakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, jis man nepaaiškino, dėl to turiu atvykti“, – teigė R. Lopata.