Trečiadienį bendrame posėdyje su Teisės ir teisėtvarkos komitetu (TTK) dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pasak jų, neįtikino, kodėl VST turėtų būti integruota į policijos struktūras. NSGK pirmininkas pažymi, kad tarnybos veikla gali būti gerinama ne tik reformos būdu, bet ir atskiromis priemonėmis.
Tuo metu opozicija neabejoja, kad VRM iniciatyva tėra politinis sprendimas sunaikinti VST instituciją. Todėl vertindami susiklosčiusią situaciją, apie galimą pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl gynybos politikos prakalbo ne tik demokratai, bet ir Seimo „valstiečiai“.
S. Skvernelis: kaip valdantieji bešnekėtų ar „vartytųsi iš gaidžio“, tai visiškas nesusipratimas
Jau anksčiau kritikos reformai negailėjęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nuomonės po komitetų posėdžio nepakeitė. Politikas tvirtina, kad VST pertvarka yra politinis sprendimas, siekiant panaikinti tarnybą.
„Yra priimtas politinis sprendimas konservatorių viršūnėse – sunaikinti šią tarnybą ir po to pabandyti aplipinti šį sprendimą įvairiomis darbo grupėmis, kurios pagrįstų to sprendimo reikalingumą“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Jis stebėjosi, kad uždaro posėdžio metu laikinasis VST vadovas, pasak jo, siekė sumenkinti tarnybos veiklą. Be to, akcentavo jis, priešingai nei teigia reformos iniciatoriai, šiuo metu policija dubliuoja VST atliekamas funkcijas.
„Aišku, policijai bus primestos dar papildomos funkcijos, o jau tiesioginių nesugeba padaryti“, – teigė Seimo narys.
Todėl parlamentaras abejoja, ar VST integravus į policiją, ši gebės išlaikyti ir savo vaidmenį ginkluotosiose pajėgose.
„Policija nėra ginkluotųjų pajėgų dalis ir karo atveju – ką jie bešnekėtų, kaip sakoma, „varytųsi iš gaidžio“ su konvencijomis – tai visiškas nesusipratimas. Ir patys tą patvirtina“, – aštrių žodžių negailėjo politikas.
„Tarnyba yra pasiruošusi karo metu ginti mūsų šalį, tačiau jai trūksta tam tikrų logistinių dalykų – bet tai jau ne tarnybos problema, tai politinės arba kariuomenės problemos“, – tvirtino jis.
S. Skvernelis sureagavo ir į teiginius, esą VST šiuo metu negauna žvalgybinės informacijos iš policijos. „Vardan Lietuvos“ pirmininkas nurodė, kad laikinasis tarnybos vadas Arūnas Paulauskas nesugebėjo atsakyti, kodėl policija tokia medžiaga nesidalija.
„Ta pati policija turi duoti informaciją analitinę VST. Paklausus vado, kodėl policija to nedaro – jis yra policininkas, dabar paskirtas tarnybos likvidatoriumi – pasakė „aš negaliu atsakyti į šį klausimą“, – mintimis po posėdžio dalijosi NSGK narys.
Tad ir nuomonės dėl galimo pasitraukimo iš nacionalinio gynybos susitarimo demokratų pirmininkas nekeičia.
„Reikia suprasti – tai yra valdančiųjų politinis sprendimas. Ar rems koalicijos mažieji partneriai – matysime. Bet po tokių sprendimų, kurie yra nelogiški, nepagrįsti, neracionalūs, tiesiog nebesinori nieko bendro turėti su šia valdančiąja dauguma“, – apibendrino jis.
D. Gaižauskas: tai konservatoriška kuvalda, kuri uždaužys VST
Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas. Pasak jo, ministrė A. Bilotaitė posėdžio metu jo neįtikino reformos nauda.
„Gavosi ne posėdis, o vėl eilinį kartą vidaus reikalų ministrė gavo labai daug pastabų, bandymų paaiškinti, kas yra vidaus reikalų sistema“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
„Ministrė nieko nesugebėjo konkretaus paaiškinti tik bandė sukritikuoti dabartinę tarnybą“, – konstatavo jis.
Politikas pastebėjo, kad anksčiau A. Bilotaitė VST vertino gerokai pozityviau – VRM prašydama didesnio finansavimo tarnybos veiklai, gyrė VST pareigūnus, jų pasirengimą ir darbą.
„Akivaizdu, kad tai yra politinis sprendimas. Įtariu, kad tai konservatoriška kuvalda , kuri uždaužys Viešojo saugumo tarnybą“, – apgailestavo jis.
Todėl klausiamas, ar LVŽS ketintų sekti demokratų pavyzdžiu ir dėl VST reformos trauktis iš nacionalinio gynybos susitarimo, D. Gaižauskas nurodė, kad toks scenarijus yra svarstytinas.
„Mes pasakėme, kad išeiname iš susitarimo dėl švietimo (...). Jeigu bus ir tokie sprendimai, kad bus silpninamas viešas saugumas – be jokios abejonės, tą klausimą kelsime mūsų frakcijoje“, – pabrėžė jis.
NSGK pirmininkas: daug dalykų galima daryti ir nereformuojant VST
Tuo metu NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat nurodė, kad skepsio dėl VST reformos – tebėra. Visgi, jis pažymėjo, kad svarbiausias klausimas yra susijęs su VST galimybėmis būti integruota ginkluotųjų pajėgų dalimi.
„Esminis aspektas, kurį visą laiką pabrėžiau – ar VST po tos reformos lieka ginkluotųjų pajėgų dalimi ir kaip užtikrinama sąveika su kariuomene. Čia buvome patikinti, kad ji liktų ginkluotųjų pajėgų dalimi ir po reformos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Bet vis tiek esu pakankamai rezervuotas šios reformos atžvilgiu. Tikrai procesas svarstymo bus kompleksinis“, – aiškino jis, nurodydamas, kad komitetas norės išgirsti visas nuomones ir konsultuosis su ekspertais.
Klausiamas apie strateginių objektų apsaugą bei kitas VST funkcijas, L. Kasčiūnas nurodė, kad tarnybos veiklą galima gerinti ir ne reformos keliu.
„Daug dalykų galima daryti ir nereformuojant tarnybos. Galima kai kuriuos dalykus daryti ir reformuojant tarnybą. Šioje vietoje klausimas dar visiškai atviras“, – kalbėjo jis.
Tuo metu klausiamas apie „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS planus trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl gynybos politikos, L. Kasčiūnas ragino šiuos klausimus atskirti, o susitarimo „nepaversti vienos tarnybos įkaitu“.
„Manau, kad dabar yra toks politinės temperatūros kaitinimo etapas. Visi rodo savo raumenis, visi traukia kozirius iš kišenių ir sako, kad bus taip, jeigu nebus pagal mus“, – į oponentų kritiką reagavo L. Kasčiūnas.
„Manau, kad tuos procesus reikėtų atskirti, nes gynyba yra fundamentaliai labai platus dalykas“, – kalbėjo jis.
„Nepaverskime susitarimo vienos tarnybos įkaitu“, – pridūrė politikas.
VST pertvarkos projektą Seimui ketinama pateikti ketvirtadienį.
VRM darbo grupė, atlikusi VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą, paskelbė siūlantys tarnybą integruoti į policiją, numatant, kad karo padėties atveju VST išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Planuojama, jog policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys.
Parlamentui pritarus, VST taptų policijos dalimi nuo kitų metų kovo mėnesio.
ELTA primena, kad prieš metus, liepos 15 d., parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad taip siekta parodyti vieningą Lietuvos politinių jėgų poziciją prieš artėjantį Vilniaus NATO viršūnių susitikimą.