„Generalinė prokuratūra konstatavo, kad to meto – 2020 m. pavasario – NSGK atlikta parlamentinė kontrolė neatsako į visus klausimus. Pranešėjas nebuvo tinkamai apklaustas, nebuvo apklausti kiti pranešėjo pateiktoje informacijoje įvardinti asmenys. Todėl atsakymai į klausimus yra reikalingi – klausimai lieka“, – trečiadienį Seime po susitikimo su Generalinės prokuratūros atstovais žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Turime apsispręsti, kaip tą daryti. Kadangi tai yra platesnio paveikslo dalis, turėkime galvoje pranešėjo istoriją, turime įvairių klausimų, susijusių su rinkimų kampanijos finansavimu, su įvairiomis interesų grupėmis – manau, kad tikslinga eiti tokiu keliu: žinau, kad bręsta iniciatyva (...) specialiai Seimo tyrimo komisijai“, – teigė jis, referuodamas į opozicijoje dirbančio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako iniciatyvą burti parlamentinio tyrimo komisiją.
L. Kasčiūnas nurodė, kad tokią V. Bako iniciatyvą rems. Tačiau NSGK pirmininkas pastebėjo, kad pranešėjo istorijos klausimai liečia ne tik VSD, bet ir 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos finansavimą, galimus ryšius su interesų grupėmis. Todėl, tęsė jis, klausimus dėl VSD veiksmų galėtų tirti Žvalgybos kontrolerius – taip nepolitizuojant nei tyrimo klausimo, nei pačios ombudsmeno institucijos.
„Kadangi paveikslas tyrimo platus, reikia vertinti (...), koks čia galėtų būti Žvalgybos kontrolieriaus vaidmuo. Žvalgybos kontrolierius yra nepriklausoma institucija, kuri pati apsisprendžia tirti ar netirti“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Jeigu bus sukurta specialioji komisija, labai tikėtina ir, mano požiūriu, būtų labai sveika ir naudinga, kad kontrolierius susėstų su ta komisija (...) ir bendradarbiautų“, – svarstė jis.
„Galimas variantas, kad tiesiog ombudsmenas padėtų komisijai tirti ir tą VSD dalį – vykdant apklausas ir pan. Nepolitizuojant institucijos“, – pabrėžė Seimo narys.
Visgi, anksčiau Eltai Žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus nurodė, kad įstaiga nesiims tirti pranešėjo istorijos, mat, pasak jo, tai 2020 m. kovą padarė kompetentinga institucija – NSGK. Tyrimas būtų pradėtas tik tokiu atveju, jeigu atsirastų naujų faktinių aplinkybių, teigė jis.
Klausiamas apie tai, kokių sprendimų imtųsi, jeigu Žvalgybos kontrolierius nutars klausimo nenagrinėti ir sąveika tarp komisijos ir ombudsmeno nevyks, L. Kasčiūnas teigė, kad tokiu atveju VSD veiklos klausimo imtųsi pati komisija.
„Manyčiau, kad pakabinti klausimai neleidžia jų ignoruoti. Natūralu, jeigu tokios sąveikos neatsiras ar jos nebus, nori nenori į tą erdvę komisijai irgi reikės įžengti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
„Bendradarbiavimas tarp specialiosios komisijos ir žvalgybos kontrolieriaus, manau, pats geriausias būtų sprendinys, atsakant į neatsakytus klausimus“, – pridūrė jis.
Tačiau, pastebėjo jis, Generalinė prokuratūra dar pateiks susisteminą informaciją dėl to, kokie klausimai po 2020 m. teisėsaugos tyrimo ir NSGK parlamentinės kontrolės liko neatsakyti. Tai, L. Kasčiūno teigimu, yra naujos faktinės aplinkybės dėl kurių kontrolieriaus vaidmuo tyrime galėtų būti aktyvesnis.
„Prokuratūra dar pateiks raštu susistemintą vaizdą, ko trūksta. Tai mūsų manymu, tai yra nauja aplinkybė kontrolieriui bent labiau įsitraukti į patikrinimo procesą“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
S. Skvernelis: procesą turėtų pabaigti Žvalgybos kontrolierius
Tuo metu NSGK narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis situaciją vertino kiek kitaip – jo manymu, VSD veiklą turi tirti išskirtinai Žvalgybos kontrolierius. Tuo metu kitos pranešėjo istorijos aplinkybės galėtų atsidurti parlamentinės tyrimo komisijos akiratyje.
„Mano nuomone, (procesą – ELTA) turėtų pabaigti Žvalgybos kontrolierius, nes tie klausimai, kurie yra susiję su VSD vidaus veikla, būtent šiai institucijai tinka. Tai būtų ne politinis procesas, būtų objektyvus, nešališkas“, – po komiteto posėdžio aiškino S. Skvernelis.
„Kas liečia VSD dalį, manau, kad ne“, – paaiškino jis, klausiamas, ar parlamentinė tyrimo komisija turėtų gilintis į keliamas abejones dėl VSD veiklos teisėtumo.
Žvalgybos kontrolierius: man imtis to, ką kompetentinga institucija ištyrė, nėra prasminga
Tuo metu dalyje posėdžio dalyvavęs Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas N. Statkus teigė, kad sprendimus dėl galimo VSD veiklos tyrimo priims po to, kai Seimas apsispręs dėl parlamentinės tyrimo komisijos kūrimo. Kol kas savo iniciatyva aiškintis pranešėjo istorijos aplinkybių jis neketina – N. Statkus pakartojo jau anksčiau Eltai išsakytą poziciją, kad NSGK šį klausimą yra išnagrinėjusi.
„Šiuo metu (imtis tyrimo – ELTA) neketinu, nes 2020 m. kovo 30 d. buvo priimtas sprendimas dėl pranešėjo istorijos. NSGK yra kompetentingi tirti žvalgybos institucijų veiklą“, – Seime žurnalistams sakė N. Statkus.
„Dabar man imtis to, ką kompetentinga institucija ištyrė, nėra prasminga. Nebent būtų naujų faktinių aplinkybių“, – pakartojo jis.
Todėl klausiamas apie galimą bendradarbiavimą su NSGK – kaip kad mato komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas – N. Statkus teigė, kad pagal įstatymą, jeigu gautų komisijos kvietimą pateikti vertinimą, tą privalės padaryti.
„Kaip valstybės pareigūnas, privalėsiu dalyvauti ir ateiti į bet kurią komisiją, kuri kviestų“, – aiškino jis ir pabrėžė, kad Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra savarankiška institucija, todėl būti oficialiu parlamentinio tyrimo komisijos nariu yra neįmanoma.
N. Statkus negalėjo įvertinti ir Generalinės prokuratūros NSGK pateiktos informacijos – kontrolierius dalyvavo tik dalyje posėdžio ir savo ruožtu pristatė komiteto nariams, kaip VSD atliepė 2020 m. departamentui pateiktas rekomendacijas. Tačiau, nurodė jis, jeigu prokuratūros medžiagoje bus naujų faktinių aplinkybių, jis svarstytų pradėti tyrimą dėl pranešėjo istorijos.
ELTA primena, kad diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.
Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė atliktų tyrimų ir vertinimų medžiaga, siekiant įsivertinti, ar parlamentinis tyrimas galėtų atsakyti į likusias abejones. Tuomet NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.
Šalia to šią savaitę V. Bakas patvirtino parengęs nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos steigimo. Tačiau kol kas parlamente tam palaikymo trūksta.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.