Plinta vaizdo įrašas
Ketvirtadienį feisbuke ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriuo savo paskyroje pasidalijo „Lašišos dienoraštis“. Ši grupė suburia aplinkos apsaugai ir žvejybai neabejingus žmones.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip ekskavatorius dirba visai šalia upės, pakrantės apsaugos juostoje.
Prie įdėto įrašo socialinės iniciatyvos atstovai surašė ir išsamesnę informaciją apie įvykį. „Taip šiuo metu yra NAIKINAMOS lašišinių žuvų nerštavietės Žalesos upėje. Ichtiologai, šiandien atvykę daryti lašišinių žuvų tyrimų Žalesos upėje, pamatė štai tokį vaizdą virš lašišinių žuvų pralaidos.
Jau dabar galima konstatuoti faktą, kad sunaikinta daugybė lašišinių žuvų nerštaviečių, pakeista upės vaga, bet ar už šiuos veiksmus bus nubausti atsakingi asmenys? Aplinkos ministerija, kada pagaliau pradės dirbti Jums pavaldžios institucijos? Kaip įmanoma to nepastebėti per Jūsų reklamuojamą akciją „Lašiša 2020“, kurios metu pagrindinis dėmesys skiriamas žuvų pralaidoms?“ – rašė galimo pažeidimo vaizdais pasidalijęs „Lašišos dienoraštis“.
Žurnalistai kalbėjo su vietos gyventoju, kuriam labai nepriimtina tai, kas vyksta pašonėje. Savo tapatybės viešinti nenorėjęs vyras teigė, kad jam labai gaila, jog taip gali būti sunaikinta gamta: „Iš upės ir miško nieko neliks. Bus pakeista upės vaga, tai kaip tos žuvys čia gyvens... Tikrai įžūlus dalykas.“
Sklypas priklauso žinomam verslininkui
Su „Lašišos dienoraščio“ atstovais susisiekus Delfi, žurnalistams buvo nurodyta konkreti vieta, kur vyksta darbai. Suradome ją Regia.lt žemėlapyje. Šioje sistemoje pažymėta, kad dalis sklypo yra miško žemė. Svarbu pabrėžti, kad miško žemėje Miškų įstatymu draudžiama keisti reljefą ir niokoti miško paklotę.
Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad šio sklypo savininkas yra Lietuvoje gerai žinomas verslininkas, UAB „Krekenavos agrofirma“ vadovas Linas Grikšas.
Vilniaus rajone, Skirgiškių kaime, esantis sklypas yra ganėtinai didelis – 8,5800 ha. Oficialiame išraše nurodoma, kad miško žemės plotas sudaro 3,1500 ha. Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, – 3,9630 ha. Pasirodo, duomenys apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikti dar šiais metais – balandžio 20 dieną.
Registrų centro išraše taip pat nurodyta, kad šis turtas 2018 metais buvo pirktas iš varžytinių. Dar tik šių metų liepos 17 dieną priimtas apylinkės teismo sprendimas. Įrašas įsigaliojo nuo šių metų spalio 9 dienos.
Be to, išraše matyti, kad sklype taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: miško žemė, natūralios pievos bei ganyklos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, paviršinių vandens telkinių apsaugos zona.
Tai reiškia, kad sklype reikia laikytis tam tikrų apribojimų. Tiek miško žemėje, tiek pakrantės apsaugos juostoje draudžiama keisti reljefą, performuoti šlaitus, ardyti paklotę. Tai traktuojama kaip pažeidimas, už kurį baudžiama. Juo labiau draudžiama keisti upės vagą.
Registrų centro Juridinių asmenų registre nurodyta, kad L. Grikšas nuo 2016 metų yra UAB „Krekenavos agrofirma“ generalinis direktorius. Su tam tikromis pertraukomis įmonei jis yra vadovavęs ir anksčiau.
Šiais metais įmonė buvo parduota
Šių metų balandį pasikeitė šios įmonės savininkai. Didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ fondas užbaigė Darbo partijos įkūrėjo, europarlamentaro Viktoro Uspaskicho vaikų netiesiogiai kontroliuojamų mėsos perdirbimo įmonių „Krekenavos agrofirma“ ir „Mėsa LT“ įsigijimo sandorius.
Naujienų agentūros BNS išplatintame pranešime L. Grikšas nurodė pardavimo motyvus. Anot jo, nors maisto gamintojams koronaviruso krizė nesmogė taip skaudžiai kaip kai kuriems kitiems verslams, vis dėlto sutrikusios tiekimo grandinės ir besikeičiantys vartotojų poreikiai yra rimti iššūkiai visam sektoriui.
„Šiam sandoriui labai tinka posakis „laiku ir vietoje“, – kalbėjo L. Grikšas.
Kaip skelbė BNS, fondui atiteko didžioji dalis bendrovių akcijų. „BaltCap“ neatmeta, kad ateityje dalis akcijų bus parduota kitiems vadovams.
Konkurencijos taryba kovą leido fondui „BaltCap Private Equity Fund III“ įsigyti po 81 proc. abiejų įmonių akcijų.
Statybos leidimai nėra išduoti
Siekiant išsiaiškinti, ar šiame sklype yra išduoti statybos leidimai ir jei taip, kokiam statiniui, Delfi kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę. Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič, gavusi klausimus, pateikė štai tokį atsakymą: „Duomenų apie išduotą statybos leidimą Jūsų minimame sklype neturime.“
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Diana Dambrauskienė taip pat teigė, kad statybos leidimai nėra išduoti.
„Informuojame, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) duomenų, kad sklype, adresu Vilniaus r. sav., Riešės sen., Skirgiškių k., statybą leidžiantis dokumentas (SLD) būtų išduotas statiniui, nerasta“, - teigė D. Dambrauskienė.
Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus patarėjas Saulius Gatelis Delfi suteikė informacijos apie šį atvejį ir informavo, kokių veiksmų ėmėsi pareigūnai.
„Informuojame, kad 2020-10-29 Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas atliko stebėseną privačiame žemės sklype. Užfiksuota, kad minėtame žemės sklype yra galimai neteisėtai įvykdytas miško kirtimas Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės reg. padalinio Verkių g-jos 427 kv. 18 taksaciniame sklype, greta aukštos įtampos elektros trasos. Telefonu buvo susisiekta su žemės sklypo savininku, jis tuo metu buvo Kaune. Sutarta susiskambinti š. m. lapkričio 3 dieną ir sutarti dėl žemės sklypo ūkinės veiklos patikrinimo datos ir laiko minėtame žemės sklype. Patikrinimo metu bus atlikti preliminarūs matavimai, aiškinamasi situacija ir bus priimti sprendimai dėl tolimesnio tyrimo“, – nurodė pareigūnas.
Delfi su klausimais kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą. Ši institucija yra atsakinga už aplinkosauginę kontrolę.
Aplinkos apsaugos departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė teigė, kad aplinkosaugininkams ši situacija žinoma. „Pareigūnai gavo pranešimą ir reagavo nedelsdami. Nuvykta į vietą. Nurodyta sustabdyti darbus. Atliktas pirminis tyrimas“, – teigė departamento atstovė.
Anot jos, buvo užfiksuotas pažeidimas. Dėl to pradėtas tyrimas. „Užfiksuotas aiškus pažeidimas. Neturint leidimo pažeista vandens pakrantės apsaugos juosta. Šiuo metu yra atliekamas detalus tyrimas, t. y. pagal įvairius duomenis aiškinamasi, kiek pažeista pakrantės apsaugos juosta, aiškinamasi kitos aplinkybės“, – teigė J. Jasiūnienė.
Aplinkos apsaugos departamento atstovė sakė, kad sklypo savininkui reikės sumokėti baudą ir atlyginti aplinkai padarytą žalą.
„Pažeidimai yra užfiksuoti, pažeidėjams bus taikoma administracinė atsakomybė, svarbiausia – asmeniui, padariusiam pažeidimą, nepakaks susimokėti baudą, reikės atlyginti aplinkai padarytą žalą“, – teigė J. Jasiūnienė.
Bandėme susisiekti ir su sklypo savininku L. Grikšu. Skambinome jo mobiliojo telefono numeriu, parašėme žinutę į asmeninę feisbuko paskyrą, kreipėmės į jo vadovaujamą įmonę elektroniniu paštu, skambinome į įmonę viešai nurodytu telefonu, tačiau L. Grikšo komentaro gauti nepavyko. Jei jis pateiks komentarą jau publikavus straipsnį, tekstas bus papildytas.