Apstumdytas ir pargriautas griovėjas kreipėsi į policiją
Perkūno alėjoje vykę istorinės P. Rusecko vilos griovimo darbai sulaukė ne tik didelio visuomenės pasipiktinimo, bet ir valstybės institucijų dėmesio. Surinkus apie 200 gyventojų parašų kreiptasi su prašymu pradėti tyrimą, nustatant kaltuosius dėl vilos sunaikinimo bei įpareigojimo ją atstyti.
Neišvengta ir incidento, kurio aplinkybes šiuo metu narplioja Kauno Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai.
Gavus praėjusį šeštadienį, spalio 17 dieną pastatą griovusios įmonės darbuotojo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo. Pareiškėjas nurodė, kad stebint daugeliui žmonių prieš jį buvo panaudotas smurtas, tai buvo nušviesta žiniasklaidoje. Pareiškime jis minėjo patyręs nemalonius pojūčius, taip pat ir sužalojimus, jautėsi viešai pažemintas.
Pats incidentas buvo nufilmuotas ir vėliau išplatintas žiniasklaidos kanalais. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip darbininką pastumia prieš tai kaukę nuo jo veido nuplėšęs Kauno architektas ir visuomenės veikėjas Audrys Karalius.
Žmogui krentant ant žemės nuverčiama statybinė stora, po akimirkos jis atsistoja ir eina šalin, tačiau jam kelią pastoja A. Karalius. Vaizdo įraše matyti, jog šis incidentas vyko stebint daugeliui žmonių, girdėjosi raginimai kviesti policiją. Žmogus kartu su pareiškimu pateikė ir medikų pažymą apie sužalojimus, kuriuos jis galėto patirti griūdamas.
Įtarimai dar nėra pareikšti
Ikiteisminį tyrimą kuruojanti prokurorė portalui „Delfi“ sakė, kad šiuo metu laukiama teismo medicinos ekspertų išvadų.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau kvalifikacija šiai dienai nėra galutinė, ji gali keistis. Viskas priklausys nuo to, koks sprendimas bus priimtas gavus visą medžiagą, įvertinus visus surinktus duomenis.
Yra gautas medicininis išrašas, tačiau teismo medicinos ekspertų pasisakymo kol kas neturime“, – sakė ikiteisminį tyrimą kuruojanti Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Edita Sangavičiūtė.
Nuo ekspertų verdikto priklausys, ar dėl viešosios tvarkos pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas bus papildytas Baudžiamojo kodekso straipsniais, numatančiais atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar sveikatos sutrikdymą.
Įrodžius kaltę grėstų bauda, areštas ar laisvės atėmimas
Pasak prokurorės, tyrimą labai palengvina tai, kad incidentas nufilmuotas. Nors vaizdo įraše, kuris išplatintas žiniasklaidos kanalais aiškiai matyti, kad žmogų pastumia kaunietis A. Karalius, jam pranešimas apie reiškiamą įtarimą nėra įteiktas.
„Asmenybė ir taip aiški. Kol neturėsiu visos medžiagos, negaliu pasakyti, kad šią savaitę bus viskas padaryta. Kad yra nusikalstama veika, tai faktas, tik klausimas, kaip ji bus kvalifikuota. Ir pasekmės tikrai turi būti, smurtauti prieš žmones negalima, nepriklausomai nuo to, kas esi“, – sakė prokurorė E. Sangavičiūtė.
Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą teigiama, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
A. Karalius teigia gynęs valstybės garbę bei orumą ir viešąjį interesą
Aktyvia visuomenine veikla garsėjantis ir aštresnių pasisakymų nevengiantis kaunietis architektas A. Karalius neneigė kilusio konflikto metu pargriovęs istorinį pastatą ardžiusios įmonės atstovą, akcentavo kumščių nenaudojęs bei pateikė savo paaiškinimą, kaip ir kodėl tai įvyko.
„Tris dienas trunkanti agresija, kurios metu vyksta nelegalūs istorinio pastato griovimo darbai su užsislaptinusia firma, su užsislaptinusiais asmenimis. Kai tris dienas vykstantis institucijų neįgalumas situaciją „priveda“ prie tokio force majeure (nenugalima jėga – red.) griovimo savaitgalį, ne darbo dieną, štai čia turėtų būti nukreiptas esminis tyrimas“, – sakė A. Karalius.
Jis kėlė klausimą, kodėl statybos inspekcijos raštas, nurodantis stabdyti griovimo darbus nuo praėjusio penktadienio nepasiekė darbų užsakovo ir policijos, paveldosaugininkų, kodėl nebuvo kreiptasi į teismą, kuris galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
„Aš gyniau force majeure situacijoje Lietuvos valstybės garbę ir orumą bei viešąjį interesą. Mano veiksmai buvo visiškai adekvatūs tose aplinkybėse“, – sakė A. Karalius.
Jis minėjo, kad konfliktinė situacija kilo tuomet, kai griovėjas ciniškai atsikalbinėjo net prašant atvykusiems aplinkosaugininkams prisistatyti, nurodyti įmonės pavadinimą bei pateikti dokumentus, kurie privalo būti objekte.
„Tada nuplėšiau jam kaukę ir pasakiau, jog laikas baigėsi, dabar privalote pateikti dokumentus, prisistatyti ir taip toliau. Tuo metu įvyko „aktyvi kūno kalba“. Tie žodžiai buvo palydėti judesiu ir įvyko stebuklas: žmogus prisiminė vardą ir pavardę, įmonę, dokumentus, kurių jis neturėjo. Sustojo visi darbai, tas pilietis pabėgo, išvyko atsivežti dokumentų ir nebegrįžo. Tad dabar jūs atsakykite, reikėjo to veiksmo, ar nereikėjo?
Jeigu to veiksmo nebūtų buvę, jeigu griovėjas nebūtų griuvęs, dabar čia turėtume lygią vietą ir visi būtume paniekinti ir pažeminti. Labai atsiprašau, kad buvau priverstas imtis aktyvios kūno kalbos, tačiau, mano galva, ji buvo adekvati šiose force majeure aplinkybėse“, – sakė A. Karalius.
