Nugriauta Žvėryno vila
Statybos inspekcija Delfi teigė, kad šio pastato griovimui buvo reikalingas leidimas, tačiau jo nėra. Todėl ji nurodė pradėjusi tyrimą.
Žvėryno gyventojai labai sunerimo, kai pamatė, kad savaitgalį pradėtas griauti pastatas, esantis Maloniojoje g. 5. Jie teigė, kad apie tai nebuvo informuoti. Kaimynystėje gyvenantys žmonės Delfi aiškino, kad dėl šio atvejo kreipėsi į atsakingas institucijas, tačiau esą niekas nereagavo.
Delfi straipsnį apie nugriautą vilą galite skaityti paspaudę čia.
Registrų centro duomenimis, Malonioji g. 5 esantis žemės sklypas priklauso UAB „Foreksas“.
Svarbu tai, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).
UAB „Foreksas“ šį žemės sklypą ir statinius įsigijo 2022 rugpjūčio 11 d. Šios įmonės direktorius yra Valentas Cibulskis. Įmonės netiesioginis savininkas – P. Kveselaitis.
Vilniaus miesto savivaldybė Delfi teigė, kad šis namas buvo nugriautas neteisėtai: „Šį sekmadienį Žvėryne, adresu Malonioji g. 5, NT vystytojas UAB „Foreksas“ neteisėtai nugriovė namą – tipinę miesto vilą, kuri 2008–2017 m. buvo įrašyta į Lietuvos Nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldo registrą. Toje vietoje UAB „Foreksas“ planuoja vystyti naują NT projektą.“
Anot savivaldybės atstovų, šiam griovimui buvo reikalingas statybos leidimas – Vilniaus miesto savivaldybė jo nebuvo išdavusi.
„Nors pastatas šiuo metu jau nebėra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldo registrą, Vilniaus miesto savivaldybė siekė Žvėryno unikalios užstatymo struktūros išsaugojimo ir prašė Kultūros paveldo departamento šių savybių apsaugą įtvirtinti Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, akto pakeitimuose ir statinį Malonioji g. 5 pripažinti urbanistinės struktūros statiniu. Dar praėjusią savaitę buvo priimti sprendimai užsakyti nepriklausomą ekspertą iš naujo įvertinti namo būklę ir išanalizuoti pastato vertingąsias savybes, architektūrinius elementus“, - teigė savivaldybė.
Žinomas Lietuvos verslininkas
UAB „Foreksas“ netiesioginis savininkas P. Kveselaitis yra Lietuvoje žinomas verslininkas. Registrų centro duomenimis, jis valdo daugybę įmonių.
Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „AEI projektai“, „UAB „P1 investicija“, UAB „Pažangios investicijos“, „Skersinės projektas“, UAB „Vėjas du“, UAB „Vėjas trys“, UAB „Vėjas vienas“, UAB „77 laisvės“, UAB „Aludarių Development“, UAB „CH4 LT“, UAB „Cibita“, UAB „Investicijos nata“, UAB „Pilaitės kalvos“, UAB „Homa development“, UAB „Fazelita“ netiesioginis savininkas, UAB „Pandos investicijos“, UAB „Viena investicija“, UAB „Despecto“, UAB „Homa group“, UAB „Impuls LT“, UAB „SGM LT“, UAB „Tikra investicija“, UAB „VIP remontas“ tiesioginis savininkas.
Taip pat jis, Registrų centro duomenimis, vadovauja šioms įmonėms: UAB „Gabijos projektas“, UAB „Pažangios investicijos“, UAB „P1 investicija“, UAB „P2 investicija“, UAB „Aludarių Development“, UAB „CH4 Lt“, UAB „Pilaitės kalvos“, UAB „Viena investicija“.
Tituluojama Šoigu meilužė
P. Kveselaičio pavardė Lietuvos žiniasklaidoje sušmėžavo 2022 m.
LRT tyrimų skyrius skelbė, kad buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu buvusi draugė bylinėjasi su Lietuva dėl panaikinto leidimo gyventi, o jo nesantuokinė dukra yra įgijusi Lietuvos pilietybę.
Nesantuokinių S. Šoigu vaikų motinai Jelenai Kaminskas, buvusiai Šebunovai, 2022 m. vasarą Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau moteris tokį sprendimą skundė. Valstybės saugumo departamentas buvo pateikęs išvadą, kad J. Kaminskas buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pasak LRT Tyrimų skyriaus, J. Šebunova jau nuo 2017 metų turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jai ištekėjus už lietuvio verslininko Adolfo Kaminsko, šis pripažino dukra nesantuokinę J. Šebunovos ir S. Šoigu dukrą, mergaitė 2019-aisiais tapo Lietuvos piliete.
Pasak „Sienos“ ir „The insider“, A. Kaminskas per keletą metų investavo net į tris didelius statybos projektus Vilniuje: daugiabutį Laisvės prospekte, „didžiausiu Baltijos šalyse“ tituluotą pramogų centrą ir statybas prie Vakarinio aplinkkelio.
Tyrimo teigimu, A. Kaminskas prisijungė prie Jurijaus Borisovo, pagarsėjusio per nušalinto prezidento Rolando Pakso apkaltą, marčios Aygozel Gulmedovos verslo – „Pandos investicijų“ ir 2018 metų viduryje tapo vieninteliu šios įmonės akcininku.
Bendrovė investavo į pastato sostinėje Laisvės pr. 77 statybas, o 2019-aisiais – į sklypą prie Vilniaus vakarinio aplinkkelio, kur, kaip skelbta, vystomas biurų ir sandėlių centras, investicijos įvertintos 8 mln. eurų.
Dar viena A. Kaminsko investicija – įmonė „Despecto“, ji sostinės Viršuliškių mikrorajone įrengė kompleksą „Moon Play“.
Šias įmones, pasak „Sienos“, iš A. Kaminsko 2022 metų rugsėjį perėmė verslininkas P. Kveselaitis, nekilnojamojo turto kompanijos „Homa“ savininkas.
15min tuo metu rašė, kad verslininkas P. Kaminskas neslėpė ne vienus metus dirbęs su A. Kaminsku. Pašnekovas jį įvardijo kaip buvusį verslo partnerį. „Bendravom tuo metu, kol turėjom verslo reikalų. Šiais metais mūsų keliai išsiskyrė, vasarą. (...) Šiais metais mes, sakykim, išpirkom jo dalį kai kuriuose jūsų minimuose projektuose. Ir toliau darom vieni“, – kalbėjo P. Kveselaitis.
Paklaustas, ar tikrino A. Kaminsko kapitalo kilmę, verslininkas pripažino to nedaręs. „Žiūrėkit, mes tokių dalykų netikrinam. (...) Yra tam bankai Lietuvoje, kurie turbūt tikrina pinigų kilmę“, – sakė pašnekovas.
Apie „Šoigu meilužės“ istoriją jis teigė nieko negirdėjęs.
Sienos tyrimas P. Kveselaičio verslo partnerį A. Kaminską pristato štai taip: „A. Kaminskas – mažai kam girdėtas vilnietis, daugiau nei dešimtmetį besivertęs motociklų ir motorolerių dalių prekyba. Pastaraisiais metais turtais ir prabanga negarsėjusio vyro gyvenimas smarkiai pasikeitė. Vyriškis tapo investuotoju milijoninės vertės projektuose Vilniuje ir gavo dovanų milžiniškos vertės vilą Kremliaus oligarchų kaimynystėje. Visa tai įvyko, vystantis jo santykiams su Rusijos piliete, tituluojama gynybos ministro Sergejaus Šoigu meiluže.“
„Siena“ skelbė, kad buvęs P. Kveselaičio verslo partneris A. Kaminskas yra įgijęs ir Rusijos pilietybę. „Gali būti, kad tai nutiko jau po to, kai Sergejaus Šoigu vadovaujama Rusijos kariuomenė užpuolė Ukrainą. Vykstant karui, A. Kaminskas ėmė trauktis iš savo lietuviškų investicijų. Per porą mėnesių „Šoigu meiluže“ tituluojamos moters vyras pardavė beveik viską, ką sukaupė Lietuvos sostinėje“, - skelbė „Siena“.
Vilniuje plėtoja NT verslą
Sklypo Maloniojoje g. 5 savininkas yra UAB „Foreksas“. Šios įmonės finansinėje ataskaitoje už 2022 m. teigiama, kad įmonės pajamos siekė 101096 tūkst. eurų. Nuostolis – 181466 Eur. 2021 m. pardavimo pajamos buvo 2000 Eur, nuostolis – 22836 Eur.
P. Kveselaitis yra UAB „Homa group“ savininkas. 2022 m. BNS skelbė, kad „Homa group“ įsigijo „Krasta Auto“ ir „Porsche“ salonų pastatus.
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Homa group“ iš Norvegijos kapitalo įmonės „AMG Property“ įsigijo automobilių salonų „Krasta Auto“ ir „Porsche“ pastatus. Daugiau nei 13 tūkst. kv. metrų ploto pirkimo-pardavimo sandorio vertė neatskleidžiama.
Šiame pranešime buvo skelbiama, kad „Homa group“ valdo apie 160 tūkst. kv. metrų NT ploto Baltijos šalyse, Vilniuje ji vysto „Hop on Vilnius“, „Lazdynėlių vingis“, „Gilužio Rivjera“ ir kitus projektus.
Šiuo metu įmonė savo puslapyje nurodo vystanti šiuos projektus: „Vytenio 4“, „West garden“, „Nu wave“.
„West garden“ pristatomas kaip daugiafunkcinis verslo patalpų centras. „Sandėliavimo, ekspozicijos ir biuro patalpos prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio“, - teigiama projekto pristatyme.
„Nu wave“ pristatoma kaip skirtingo dydžio ir išplanavimo studijos Naujamiestyje. Tai yra buvęs viešbučio pastatas.
„Vytenio 4“ projektas pristatomas štai taip: „Privatumas ir ramybė įvykių centre - taip apibūdintume gyvenimą Naujamiestyje esančiame „Vytenio 4“ projekte. Europietiško modernaus miesto ir Vilniaus senamiesčio sintezė suteikia daug privalumų: prestižą, aukšto lygio kultūrą, gausybę pramogų, patogų susisiekimą be automobilio ir t.t. Keturi skirtingi sezonai „Vytenio 4“ - tai galimybė iš privačios stogo terasos stebėti, kaip keičiasi metų laikai, kaip pavasarį keičia vasarą, o rudenį - žiema. Vienas geidžiamiausių, aukščiausios kokybės miesto projektų siūlo butus ir komercines patalpas.“
2023 m. rugpjūtį buvo skelbiama, kad nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Homa group“ išrinko būsimo namų kvartalo projekto, kuris bus vystomas Vilniuje, vietoje buvusio Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos pastato, architektūrinio konkurso nugalėtoją.
Kviestiniame architektūriniame konkurse, kurio objektas buvo Laisvės pr. 58 gyvenamųjų namų su komercinėmis ir/arba administracinėmis patalpomis kompleksas, dalyvavo šeši kandidatai.
„Sklypo teritorija šalia Spaudos rūmų šiuo metu sparčiai urbanizuojama, šioje vietoje kyla aukštuminiai pastatai, o patogi infrastruktūra skatina naujų, įvairios paskirties objektų atsiradimą rajone. Kėlėme tikslus, kad naujasis kompleksas turėtų ne tik integruotis į besikeičiantį vietos kontekstą, bet ir prisidėti prie šios miesto dalies plėtros“, – kalbėjo „Homa group“ vykdančioji direktorė Jurgita Kveselaitė.
J. Kveselaitė pridūrė, kad iki šiol daugiausia verslui pasitarnavusi vieta taps naujais namais daugybei sostinės gyventojų.
Konkurso nugalėtoja tapo „mikro MIESTO“ pristatyta projekto vizija. Darbo autoriai – „Architektūros kūrybinė grupė“.
Kaip jau rašėme, UAB „Foreksas“ vadovas yra V. Cibulskis. Registrų centro duomenimis, jis yra labdaros ir paramos fondo „Integrobalt“ tiesioginis savininkas.
Griovimui buvo reikalingas leidimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Aidas Valys teigė, kad patikrinus IS „Infostatyba“ pastato griovimui statybą leidžiančių dokumentų nerasta.
Jo teigimu, šiuo atveju leidimas buvo reikalingas.
„Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 7 p., leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę.
Kadangi pastato statybos metai nurodomi 1940 bei jis patenka į KPD vietovę, tai pastato griovimui privalomas statybą leidžiantis dokumentas“, - teigė A. Valys.
Jis nurodė, kad administracinė atsakomybė dėl neypatingojo pastato griovimo be statybą leidžiančio dokumento numatyta Statybos įstatymo 56 str. ir Administracinių nusižengimų kodekso 355 str.
„Statybos įstatymo 56 str. 28 d. nurodoma, kad už neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių šešių šimtų iki dvylikos tūkstančių eurų.
ANK 355 str. 7 ir 8 d. Neypatingojo statinio savavališkas griovimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų“, - teigė A. Valys.
Jo teigimu, dėl pranešime nurodytos informacijos Inspekcijoje yra pradėtas tyrimas.
IS „Infostatyba“ duomenimis, jokių leidimų naujiems statiniams minėtame žemės sklype nėra išduota.
VTPSI paklausėme, kodėl darbai nebuvo stabdyti iš karto, kai jie tik buvo pradėti.
A. Valys patiekė tokį atsakymą: „Inspekcija neturi visą parą budinčių ar išeiginėmis/švenčių dienomis dirbančių specialistų. Pranešimus apie statytojo neteisėtus veiksmus gavome šiandien.“
Vadina stalinistinės architektūros pastatu
UAB „Foreksas“ atstovai Delfi perdavė įmonės poziciją.
Įmonė nugriautą pastatą vadina stalinistinės architektūros. Anot įmonės, Vilniaus Žvėryno mikrorajone, sklype, esančiame Maloniojoje g. 5, atlikti darbai atitinka sostinės savivaldybės administracijos patvirtintą detalųjį planą, kuriame numatyta, kad vystant šį sklypą kaip miesto vilų tipo teritoriją, ten esantis tipinės stalinistinės architektūros pastatas turi būti nugriautas.
„Pastatas buvo be vertingųjų savybių ir nepažymėtas kaip saugotinas objektas. 2017 metais Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba panaikino pastato teisinę apsaugą bei jos nesuteikė atnaujindama vertinimus. Tai buvo tipinis sovietinis 1950-ųjų pastatas, suprojektuotas architektų Maskvoje kaip standartinis vaikų darželis.
Istorinį – urbanistinį vertinimą atlikę Lietuvos ekspertai konstatavo, kad šis tipinis sovietinio pokario laikotarpio statinys buvo patenkinamos ir iš dalies blogos būklės, negalintis formuoti kultūros paveldo vietovės, neatitinkantis savitos Žvėryno architektūros. Dar 1951 metais, pastačius pastatą, buvo surašytas defektinis aktas. 2013 metais atlikti pastato konstrukcijų tyrimai ir būklės vertinimas konstatavo ypatingai prastą pastato būklę. Per 11 metų nuo šių tyrimų situacija dar labiau pablogėjo, pradėjo kelti grėsmę aplinkinių saugumui, o pastaraisiais metais, nepaisant priėjimą ribojančių priemonių, pastate periodiškai nakvodavo benamiai.
2023 metais Vilniaus miesto administracija pritarė sklypo, kaip miesto vilų teritorijos, vizijai ir patvirtino tai detaliajame plane. Miesto vadovų sprendimu, sklypas turi būti vystomas kaip miesto vilų teritorija ir taip užtikrinamas darnumas su gretimais žemės sklypais bei Žvėryno savitumu. Savivaldybės požiūriu, suformuluotu detaliajame plane, stalinistinės tipinės architektūros namas turėjo būti nugriautas ir tai buvo padaryta“, - teigė įmonės atstovai.
Šis tyrimas parengtas dalinai finansuojant Medijų rėmimo fondui.