„Sala, kurioje stovi katedra, užtverta, visur policijos juostos, ant kiekvieno tilto stovi po policijos ekipažą, bet žmonių pakrantėje daugybė, – pasakojo ką tik Švč. Dievo Motinos katedros prieigose apsilankęs Laurynas Sadauskas. – Ir metro stotis uždaryta, dėl to teko šiek tiek pasivaikščioti.“
Ugniagesių darbą žiniasklaida tiesiogiai transliavo jau pirmadienio vakarą, tačiau, anot L. Sadausko, dalis žiniasklaidos nesitraukia ir antradienio dieną. „Daugybė žiniasklaidos, visur trikojai, kameros, telefonai, matosi, kad gyvai transliuoja“, – pasakojo L. Sadauskas ir pridūrė, kad teko net matyti žurnalistus iš japonų televizijos.
Pirmadienį po pasaulį pasklidusiose nuotraukose buvo matyti ugnyje skendinti katedra, nors darbus atlikę ugniagesiai pranešė, kad didžiąją jos dalį pavyko išsaugoti. Visiškai sudegė vienas iš bokštų. Savo akimis katedrą po gaisro matęs lietuvis pastebėjo, kad pirmosios gaisro nuotraukos atrodė kur kas dramatiškiau nei katedra atrodo numalšinus ugnį. „Nėra taip dramatiška, kaip buvo galima įsivaizduoti. Tos visos nuotraukos atrodė labai baisiai, bet realiai, kiek matosi iš išorės – sudegęs visas stogas, jo galinė dalis, nugriuvo XIX a. pastatytas bokštas. Bet, kiek teko paskaityti naujienas, išgelbėjo ir meno darbus, ir relikvijas, – pasakojo L. Sadauskas. – Ir pati katedra liko struktūriškai sveika.“
L. Sadauskas pabrėžė, kad žmonių minia išties „tiršta“. Sunku, anot jo, net prieiti ir padaryti nuotrauką.
L. Sadausko užfiksuotos akimirkos prie Švč. Dievo Motinos katedros:
Paryžiuje pastaruoju metu apsistojęs L. Sadauskas vardijo, kad ne vienas verslininkas aukoja milijonus katedros atstatymui, prisideda ir Paryžiaus merija, ir paprasti žmonės.
Būryje prie katedros pabuvęs lietuvis įvardijo, kad jaučiamas didelis susikaupimas. „Žmonės tokiais kiek akmeniniais veidais. Kaip bebūtų, tai simbolis – ir Vakarų kultūros, ir katalikybės, – pasakojo L. Sadauskas. – Jaučiamas lengvas šokas žmonių veiduose, tai matosi.“
Antradienį, anot lietuvio, Paryžiuje tvyro susikaupimas, tačiau pirmadienį, kilus gaisrui, kilo ir sąmyšis. Televizijos visą vakarą tiesiogiai transliavo katedros gesinimo darbus, minios stovėjo ir žiūrėjo į degančią katedrą, kai kurie buriavosi ir giedojo giesmes.
„Buvo ir specialios laidos, suvažiavo TV komandos, atvažiavo ir Prezidentas, ir premjeras, ir Paryžiaus merė, – apie pirmadienio vakaro situaciją kalbėjo lietuvis. – Jie dalyvavo, sakė kalbas, žmonių aplink buvo daugybė. Jie ir verkė, ir meldėsi, kai katedra degė. Vienu metu apskritai buvo neaišku, ar ji nesugrius, bet ugniagesiai puikiai pasidarbavo.“
Tiesa, nors ugniagesiai jau paskelbė, kad darbai baigti, tačiau dar šiandien iki pietų jie darbavosi katedroje. L. Sadausko teigimu, tuo metu, kai jis ėjo katedros link, pats matė vis dar smilkstančius dūmus. „Tik arčiau priėjus tų dūmų nebesimatė. Gal tiesiog iš viršaus dar matėsi, kad kažkas rūksta“, – svarstė lietuvis.
O kokių žmonių minioje prie katedros daugiau: smalsuolių ar tų, kurie atėjo išreikšti liūdesį? „Ir tų, ir tų. Yra tokių, kurie atėjo paliūdėti su tauta, bet yra ir tokių, kurie atėjo vedami smalsumo. Labai daug ir turistų, – įvardijo pašnekovas. – Paryžius – turistinis miestas. Šiandien, kai ėjau pro žmones, kurie filmavo ir fotografavo, girdėjau kalbant įvairiomis kalbomis: ir angliškai, ir rusiškai, ir vokiškai, ir ispaniškai.“
Kiti lietuviai pasakoja, kad nuotaikos dvejopos
Po gaisro Paryžių ten gyvenančios lietuvės mato dvejopai: vieniems šis rytas teka įprastu ritmu, o kiti mato pilką ir gedulingų nuotaikų apimtą miestą.
„Ryte važiavau metro ir nepastebėjau, kad kažkas būtų visai kitaip ar žmonės verktų, ar apie tai kalbėtų. Visi ėjo į darbus, skubėjo ir įprastu ritmu tęsė gyvenimus. Kaip ir po teroro aktų“, – teigė DELFI kalbinta Prancūzijoje gyvenanti Goda Klimavičiūtė.
Daugiau nei dešimtmetį Paryžiuje gyvenanti lietuvė pabrėžė, kad Prancūzijoje krikščionybė nėra vyraujanti religija. Apskritai Prancūzija yra viena iš mažiausiai religingų Europos Sąjungos valstybių.
Ir nors pati pašnekovė pabrėžia, kad katedra ne vien paryžiečiams, bet ir viso pasaulio katalikams yra svarbus simbolis, įvardijo, kad gaisro metu prancūziškose televizijose girdėjo įvairių prielaidų: „Gal tai ženklas, gal ženklas susitaikyti, nes ir Macronas atidėjo savo kalbą“.
Penkerius metus Paryžiuje gyvenanti Ieva DELFI pasakojo, kad pati tapo įvykio liudininke ir kone dešimt minučių negalėjo atsitokėti ir suprasti, kad tai iš tikrųjų vyksta.
„Pačioje gaisro pradžioje buvo sunku patikėti, kad tai, kas vyksta – realu. Pirmiausia pastebėjome tirštus dūmų kamuolius, kurie buvo matomi jau nuo Operos kvartalo. Tuo metu važiavome autobusu. Jam priartėjus prie tilto, nuo kurio atsiveria panorama į Notre Dame (Švč. Dievo Motinos) katedrą, atrodė, kad akimirkai laikas sustojo. Vaizdas buvo tarsi siurrealistiniam filme: už abiejų katedros bokštų liepsnojo ugnis, ant tiltų būrėsi žmonės, stojo automobiliai. Prireikė gerų dešimt minučių susivokti, kas vyksta“, – pasakojo Ieva.
Dirbo šimtai ugniagesių
Gaisrui apėmus garsiąją Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą įgriuvo pastato smailė. Gaisro priežastis dar nėra žinoma, tačiau pastaruoju metu ten buvo vykdomi renovacijos darbai. Švč. Dievo Motinos katedra pradėta statyti 1163 metais, statyboms pabaigti prireikė 182 metų.
Katedroje pastaruoju metu buvo vykdomi didelio masto renovacijos darbai, turintys padėti apie 850 metų senumo gotikos šedevrui atlaikyti laiko metamus iššūkius.
Tyrėjai pirmadienio vakarą kalbėjosi su statybininkais, nurodė prokurorai. Ankstų antradienį ugniagesiai pranešė, kad gaisras „visiškai suvaldytas“, „iš dalies užgesintas“, bet yra likę „pavienių liepsnų“.
Gaisras Švč. Dievo Motinos katedroje: