Nors kaunietės siutas suprantamas, bet juridiškai netoleruojamas – už smurtinį auklėjimo metodą gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nemalonumai potencialiai gresia ir nuo grandinės nutrūkusio berniuko tėvams.
Santarvės parką santarvė apleido
„Manau, viena mama persistengė. Gerai, kad nematė filmuojant – pati būčiau iš tos lazdos gavusi. Stovėjau su keturmečiu sūnumi“, – visiems konflikto dalyviams ir stebėtojams praėjusio šeštadienio vakarą nemažai streso turėjusią įvaryti situaciją Santarvės parke Šilainiuose komentavo portalo skaitytoja.
Moters atsiųstame vaizdo įraše matyti po vaikų žaidimų aikštelę besiblaškanti šilainiškė, kurios rankoje – apie metro ilgo pagalys. Už kadro girdimas asmuo vyro balsu ragina nusiraminti ir nustoti vaikyti vaiką, siūlo kviesti policijos pareigūnus ir sutelkęs visus derybinius sugebėjimus, kurie gal ir nėra aukščiausio diplomatijos lygio, ramina žmogų. Kiti praeiviai grasina baudomis.
„Policija nepadeda, – spiegia vaikas, o kelis žodžius derybininkui turi ir agresorės rolėje akivaizdžiai nepatogiai besijaučianti mama. – Išprotėjau? Kai tavo vaiką sumuš, tada pažiūrėsim!“
Įtemptą susirėmimą užfiksavusi skaitytoja aiškino apšauktą berniuką esant iš šeimos, kuri su juo neva nesusitvarko. Vaikas buvo sumušęs moters sūnų ir toliau prie jo kabinėjosi, tad mama, liudininkės supratimu, nusprendė pati mušeiką paauklėti, kadangi jokios instancijos esą nepadėjo.
„Lazda buvo panaudota, bet nespėta nufilmuoti. Vaikas vis pasižiūri į ranką – spėju, nubrozdino, bet šiaip gavo į nugaros sritį. Policijos niekas nekvietė, nes žmonėms apšaukus moteris apsiramino. Kaip bebūtų, ji negali taip elgtis viešoje vaikų žaidimų aikštelėje“, – svarstė kaunietė, „Kas vyksta Kaune“ nurodžiusi, kad, jos manymu, nuskriaustajam galėjo būti apie 10 metų, o mušeikai – apie 12.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Gintarės Žulytės duomenimis, nuo gegužės 8 d. iki šios dienos Žiemgalių ir Baltijos gatvėse buvo gautas vienas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau jis nesusijęs su smurtu prieš nepilnamečius asmenis.
Už smurtą ir vaikų nepriežiūrą – baudžiamoji atsakomybė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Kolkaitė-Bielinė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare pažymėjo, kad vaikui esant skriaudžiamam negalima fiziškai tramdyti ar smurtauti mušeikos atžvilgiu.
„Labai svarbu pabandyti ginčą išspręsti taikiai su kito vaiko tėvais. Tuo atveju, jeigu vaikas yra skriaudžiamas ugdymo įstaigoje, būtina kreiptis į klasės, darželio auklėtoją ar įstaigos administraciją. Vaikui patyrus smurtą ar kitaip pažeidus jo teises, pagalbą nukentėjusiai šeimai suteiks vaiko teisių gynėjai ir policijos pareigūnai. Vaiko teisių gynėjai įvertina vaiko situaciją, sprendžia kokia pagalba yra reikalinga vaikui ir jo šeimai“, – aiškino N. Kolkaitė-Bielinė.
Ji pabrėžė, kad smurtautojai baudžiami įstatymų numatyta tvarka, o smurtas prieš vaiką gali baigtis net laisvės atėmimu. Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. nurodoma, jog mažamečiui fizinį skausmą sukėlęs ar nežymiai sveikatą sutrikdęs asmuo baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
VVTAĮT atstovė priminė, kad tėvai taip pat turi Civiliniame kodekse įtvirtintą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo, rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros, panašiai žiauriai elgiantis, pagal Baudžiamojo kodekso 163 str. užtraukia baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Šilainiuose specialistai padeda 80-čiai šeimų
Pasiteiravus, kiek šeimų Šilainiuose ir Kaune priskiriame socialinės rizikos grupei, N. Kolkaitė-Bielinė teigė, kad tokia statistika nerenkama, nes vaiko teisių gynėjai šeimose nesilanko nuolat. Į šeimą vykstama tik gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o socialines paslaugas šeimai teikia atsakingi savivaldybės padaliniai.
Šiuo metu Šilainiuose yra apie 80 šeimų, kurioms Kauno miesto socialinių paslaugų centras teikia kompleksines socialines paslaugas. VVTAĮT atstovė atkreipė dėmesį, jog sunkumus išgyvenančios šeimos nėra socialinės rizikos šeimos, nuo 2018 m. birželio 30 d. socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita apskritai panaikinta.
„Gavę pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą vaiko teisių gynėjai įsigilina į situaciją, sprendžia ar reikalinga pagalba vaikui ir šeimai, kurioje jis auga. Esant pagalbos poreikiui inicijuoja atvejo vadybos procesą, už kurį atsakingas Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkas. Sudaromas pagalbos šeimai planas, kuriame numatoma, kokios konkrečiai paslaugos ar papildoma pagalba reikalinga šeimai ir ji nedelsiant pradedama teikti“, – socialinės pagalbos mechanizmą nusakė N. Kolkaitė-Bielinė.
Ji pastebėjo, kad vaikų elgesį dažnai lemia šeimoje matomas ir išmoktas elgesio modelis: „Dėl kiekvieno atvejo individualumo vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti neįmanoma, tačiau vaikui augant svarbu, kad būtų užtikrinami jo poreikiai. Jeigu vaiko poreikiai neužtikrinami, o jis auga aplinkoje, kurioje smurtaujama, tikėtina, kad toks vaikas bus linkęs smurtauti ir pats.“
Daugiau informacijos apie Kauno miesto socialinių paslaugų centro teikiamas paslaugas rasite čia. Apie šeimoms teikiamą įvairialypę pagalbą ir konsultacijas daugiau ieškokite čia.