Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius paaiškino, kad Lietuvoje nėra reglamentuota, kiek politikas turi atskleisti informacijos apie savo sveikatą.
„Kiekvienas politikas atskleidžia tiek, kiek jis nori atskleisti. Bet yra tokia nusistovėjusi taisyklė, kad, jeigu sveikata yra tokia, kad kyla abejonių, ar politikas gali tinkamai atlikti savo pareigas, ar ta sveikata neturės įtakos jo sprendimams, tada politikas paprastai daugiau atskleidžia informacijos apie sveikatą. Bet tokių teisės aktų, kurie tai reglamentuotų, nėra. Yra asmens duomenų apsauga, tai yra privataus gyvenimo apsauga, ir jis turi būti saugomas“, – sakė V. Sinkevičius.
Sprendimus priima asmeniškai
MRU dėstanti politologė Rima Urbonaitė priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT), pagal savo kompetencijas, gali teikti išvadą, ar prezidento sveikatos būklė leidžia jam toliau eiti savo pareigas.
„O dėl premjero, čia – tikrai subtilu. Jis, atsižvelgdamas ir į savo viešumą, ir į kitus labiau asmeninius veiksnius, turi priimti sprendimą. (…) Jeigu būtų teisės aktai, kurie tai reglamentuoja, tuomet turėtume visai kitą situaciją, ir vienodesnį aukščiausio rango politikų elgesį“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė priminė, kad per nepriklausomos Lietuvos istoriją aukščiausio rango politikai kiekvienas skirtingai rinkdavosi, kiek informacijos apie savo sveikatą pateikti visuomenei.
„ Pavyzdžiui, Valdas Adamkus įprastai informuodavo apie savo sveikatos patikrinimus, ir net pasibaigus jo antrai kadencijai mes žinojome, kuo serga V. Adamkus, kokios operacijos ir procedūros yra atliekamos. Niekada tai nebuvo slepiama nuo visuomenės“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė pažymėjo, kad, nors su sveikata susiję klausimai yra jautrūs, platesnių paaiškinimų nepateikimas visada sukuria labai daug terpės spekuliacijoms.
„Čia reikėtų pasvarstyti, aš nesiimsiu teigti kategoriškai, kaip reikėtų pasielgti premjerui Sauliui Skverneliui, bet nematau nieko gėdingo sirgime. Nei vienas iš mūsų nesame apsaugotas nuo ligų, ir galbūt informavimas, nors ir labai glaustas, be platesnių detalių, galėtų padėti mums išvengti spekuliacijų, ir galėtume suprasti situaciją, kurioje yra premjeras“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė nemano, kad informacijos atskleidimas sukurtų prielaidų kaltinti Vyriausybės vadovą ieškant užuojautos.
„Jei informacija yra pateikiama paprastai, aiškiai, be jokių tolesnių detalizavimų, gyvenimo būdo laidų, manau, kad tai padėtų premjerui išvengti nereikalingų klausimų ir galbūt net kaltinimų“, – sakė R. Urbonaitė.
Vieni klausimai – vis dar didesnis tabu nei kiti
Politologė pastebėjo, kad Lietuvoje bendrai žmonės vis dar linkę vengti viešo kalbėjimo apie savo sveikatos problemas.
„Nors tai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Galų gale kiekvienas su tuo susiduriame. Žinoma, tai yra visada skausminga. Tai yra labai jautru“, – sakė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, mūsų šalyje vis dar jaučiamas tabu kalbėti ypač apie problemas, susijusias su psichikos sveikata. Ji atkreipė dėmesį, kad tai yra tik išimtiniai atvejai, kai politikas išdrįsta pasakyti, kad vaikšto pas psichologą.
„Man atrodo, kad Aušra Maldeikienė buvo drąsi ir buvo tai pasakiusi. Ji visada pasižymėjo drąsa. Bet nedaug politikų Lietuvoje išdrįstų sau leisti tai pasakyti“, – sakė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, kalbant apie fizinę sveikatą – vėl gi apie vienas problemas žmonės kalba daugiau nei apie kitas.
„Nors mes visi gyvename tame lauke, ir visiems tai yra įprasta, sergame arba mes, arba mūsų artimieji. Kai kuriais aspektais kartais nesame linkę atvirauti. Kartais dar kai kam atrodo, kad sirgti tai yra tarsi kažkoks silpnumo ženklas. Nors man atrodo keista tokia nuostata“, – sakė R. Urbonaitė.
Skvernelis nedetalizavo savo sveikatos būklės
Premjeras S. Skvernelis pats viešai feisbuke informavo apie tai, kad jam buvo atlikta operacija, tačiau nedetalizavo, su kokiomis sveikatos problemomis jis susiduria.
Pirmadienį jis padėkojo medikams, ir informavo, kad prieš kelias savaites atlikta operacija praėjo puikiai.
Jis taip pat užsiminė, kad jo gydymas dar nesibaigė.
„Deja, turiu tęsti gydymą, todėl artimiausiais mėnesiais teks laikas nuo laiko skirti dėmesį ir būtinoms procedūroms. Jų metu stengsiuosi, kiek tai įmanoma, neatsitraukti nuo darbų ir su atsinaujinusia komanda įgyvendinsime užduotis, kurias esame užsibrėžę“, – rašė S. Skvernelis, atsiprašydamas, kad kol kas negalės dalyvauti renginiuose, į kuriuos yra pakviestas.
Jis teigė tikįs, kad įveiks „šitą iššūkį“.
„Žiniasklaidos atstovų prašau gerbti mano ir mano šeimos privatumą, daugiau komentarų šia tema kol kas nebus“, – rašė S. Skvernelis.
Iki šiol mes apie premjero sveikatą žinojome tiek, kad pernai spalį jam buvo atlikta regos korekcijos procedūra. Premjeras neslepia nuo visuomenės, kad jo šeimos gydytojas yra visuomeniškai aktyvus Santaros klinikų medikas Vytautas Kasiulevičius.
Tai yra daug daugiau nei, pavyzdžiui, Vokietijos visuomenė ta tema žino apie kanclerę Angelą Merkel, dėl kurios drebėjimo viešumoje irgi kilo viešų diskusijų. Sveikatos tema ten yra tokio lygio tabu, kad Vokietijos visuomenė net nežino, kas yra kanclerės šeimos gydytojas.
Nausėda turi tris gydytojus
Prezidentas G. Nausėda per vieną pirmųjų savo spaudos konferenciją paskelbė, kad gydysis pas tris gydytojus.
„Vilniuje man padės gydytojas Andrius Klimašauskas, Vilniaus Santaros klinikų Skubiosios medicinos centro vadovas, anesteziologas ir reanimatologas. Kaune mano asmens gydytoju sutiko būti ir aš tuo labai džiaugiuosi, LSMU rektorius, profesorius Remigijus Žaliūnas (Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas, kardiologas – DELFI).
Šeimos gydytoja, kaip ir pastaruosius 20-25 metus, lieka Aušra Apanavičienė Centro poliklinikos nuostabi gydytoja, kuri dar, kuomet mano vaikams dar buvo 2 metukai, jau tada padėjo mums auginti vaikus, buvo visokio pobūdžio susirgimų, peršalimai ir visokie kitokie dalykai. Į šitą gydytoją galėjau kreiptis visokiais klausimais ir bet kada, bet kuriuo paros metu. Ji visada sutikdavo pakonsultuoti, padėti, greitai rasti sprendimą, todėl ir toliau norėčiau bendradarbiauti su šia gydytoja“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis teigė, kad G. Nausėda „yra puikios sveikatos būklės“.
„Ir tą iliustruoja jo pomėgis ne tik važinėti dviračiu, bet esant galimybėms žaisti futbolą, krepšinį bei kitaip aktyviai leisti laisvalaikį. Prezidentas nuolat rūpinasi savo sveikata ir ne tik reguliariai atlieka rekomenduojamus medicininius tyrimus, tačiau ir įvairiomis profilaktinėmis bei sveikatinimo priemonėmis, įskaitant ir aktyvų laisvalaikį“, – DELFI teigė A. Bubnelis.
Šalies vadovo atstovo teigimu, prezidentas neplanuoja skelbti reguliariųjų sveikatos tikrinimo rezultatų, tačiau jei dėl sveikatos būklės negalėtų laikinai eiti pareigų, apie tai jis ketina pranešti.
Grybauskaitė neteikė informacijos apie sveikatą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė neteikė informacijos apie savo sveikatos būklę. Jos šeimos gydytoju taip pat buvo V. Kasiulevičius.
„Prezidentė nuolat rūpinasi savo sveikata. D.Grybauskaitė yra visiškai sveika ir, atkreipkite dėmesį, užsienio vizituose asmeniniam gydytojui jos lydėti nereikia“, – „Lietuvos žinioms“ 2010 m. teigė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Grybauskaitė pasižymėjo tuo, kad ne tik 10 metų neatostogavo, bet ir per tą laiką jai nebuvo suteiktas nedarbingumas.
Adamkus tikrinosi sveikatą reguliariai
Prezidentas V. Adamkus reguliariai, kartą per metus Santaros klinikose, tikrinosi savo sveikatą, ir teikė informaciją ta tema. Jo gydytoju buvo a. a. Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriui vadovavęs docentas Remigijus Valdemaras Nargėla, dažnai prezidentą lydėjęs ir užsienio kelionių metu.
Kiekvienais metais prezidento gydytojas patvirtindavo, kad V. Adamkus yra sveikas.
Buvo žinoma, kad baigus kadenciją paaiškėjo, kad V. Adamkus sirgo vėžiu. Jam buvo operuotas inkstas ir šlapimtakis, prieš tai navikas buvo šaldomas, taikytas chemoterapijos kursas. 2017 m. medikai pranešė, kad „netrukus 91 metų sulauksiantis prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį“.
Buvo kilęs skandalas dėl informacijos apie Brazausko sveikatą nutekėjimo
A. a. prezidentas Algirdas Brazauskas sirgo prostatos ir limfmazgių vėžiu. Tačiau jis ilgai apie savo sveikatos būklę nebuvo linkęs kalbėti.
2008 m. buvo kilęs skandalas, kai Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktorius, profesorius Kęstutis Strupas, patvirtino žurnalistams, kad A. Brazauskas gydosi pas juos.
„Net aukščiausi Lietuvos asmenys negali būti garantuoti, kad vieną dieną su pasimėgavimu visuomenei nebus paskelbti privačiais laikomi duomenys apie jų sveikatą. Kai kurių leidėjų ir jų veikiamų medikų cinizmas kartais peržengia visas padorumo ribas“, – tuomet rašė „Lietuvos žinios“.
Prezidento žmona Kristina Brazauskienė, kalbėdama su LŽ, šeimos savijautą po publikacijos apibūdino lakoniškai: „Buvo labai nemalonu.“ Klausimų laviną jai su vyru teko atlaikyti per A.Šleževičiaus jubiliejų.
Apie ligą ir gydymą politikas prasitarė tik 2009 metais.