Jis patvirtino, kad Vilniaus savivaldybės svarstymas, kad ukrainiečių šeimoms galėtų būti suteikiamas savivaldybės būstas, neturi teisinio pagrindo.
„Jiems galioja visiškai tos pačios taisyklės (kaip ir kitiems pabėgėliams), jiems išskirtinių sąlygų nėra. Kadangi Vilniaus savivaldybė pabandė išskirti socialinius būstus, mes užblokavome, nes būtų apskųsti tie dalykai, įstatymas neleidžia to padaryti. Principas toks: žmonės, kurie laukia socialinio būsto ir kurie gyvena čia, Lietuvoje, stovi eilėje, neturi nukentėti dėl tų dalykų, apie kuriuos kalbame“, - sakė A. Šešelgis.
Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre ukrainiečiai šiuo metu sudaro daugumą gyventojų: iš viso čia gyvena 25 lietuvių kilmės asmenys, iš jų - septynios šeimos su vaikais. Anot A. Šešelgio, centre gyvenantiems ukrainiečiams, kaip ir iš Italijos bei Graikijos planuojamiems perkelti pabėgėliams, bus paskirti koordinatoriai, kurie ir padės susirasti būstą, jiems bus skiriamos išmokos, už kurias galės būstą nuomotis ar, turėdami savų pinigų, pirkti.
Vilniaus savivaldybės atstovai, tardamiesi su Vidaus reikalų ministerija, anksčiau planavo leisti apsigyventi savivaldybės būstuose trims ukrainiečių šeimoms. Esą, būstų suteikimas išimties tvarka galėtų būti svarstomas toms šeimoms, kuriose bent vienas asmenų turi Lietuvos pilietybę. Tačiau jie nurodė negaunantys reikiamos informacijos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).
Tuo metu A. Šešelgis patikino, kad ukrainiečių šeimoms negalėtų būti kuriamos išskirtinės sąlygos.
„Išskirtinės sąlygos yra tik tos, kad jie, mokėdami rusų kalbą, Lietuvoje neprapuls, jie patys gali orientuotis aplinkoje. Tai yra jų didelis privalumas. Didžioji dĮ Lietuvą iš Ukrainos karo zonos atvykusiems ir apgyvendinimo savivaldybėse laukiantiems lietuvių kilmės ukrainiečiams socialiniai būstai nebus skiriami“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas sako dėl pasikeitusio ministrų kabineto požiūrio nematantis problemų, jei ukrainiečiai, kaip ir kiti pabėgėliai, galės pasinaudoti Vyriausybės skiriamais pinigais ir nuomotis būstus patys.
„Mes svarstėme tokią galimybę: bent jau pirmoji šeima, kuri atvyko iš Ukrainos - ten yra viena Lietuvos pilietė, tad pagal įstatymus jai su šeima yra galimybė suteikti jiems ne eilės tvarka. Bet jei taikomas kitoks modelis, savivaldybei dar geriau, nes mes mažinsime savo laukiančiujų eilę“, - sakė vicemeras.
Vyriausybė apgyvendinti Lietuvoje nuo karo kenčiančius lietuvių kilmės ukrainiečius iš Donecko ir Luhansko sričių bei Rusijos aneksuoto Krymo nusprendė liepos pabaigoje. Dar iki Vyriausybei patvirtinus šią programą, sostinės taryba liepos viduryje nusprendė suteikti 33 kvadratinių metrų ploto būstą Lazdynuose lietuvių kilmės Ukrainos pilietei Irynai Skrebutenas bei jos nepilnametei dukrai.
Iš viso Ukrainoje yra apie 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. Oficialiai registruotų Lietuvos piliečių yra apie 1,5 tūkstančio.
Iš viso pageidavimą gyventi Lietuvoje pareiškė šeimos, kuriose yra 58 žmonės.