Lietuvos ambasadorius prie NATO D. Matulionis paaiškino, kad kol kas žinoma, jog raketa yra S-300, sovietų gamybos. Jo teigimu, kol kas iki galo nėra patvirtinama, kas paleido du žmones Lenkijoje pražudžiusią raketą.
„Bet niekas iš esmės neabejoja, kad bet kokiu atveju atsakomybė tenka Rusijai, nes karas vyksta toliau“, – sakė jis.
Dėl to, pasak jo, situacijos nekeičia faktas, kuri pusė iš tiesų raketą paleido.
„Tiksliai pasakyti negaliu, bet turėtų būti greitai, artimiausiomis dienomis“, – kalbėdamas apie tai, kada galima tikėtis tyrimo išvadų, sakė D. Matulionis.
Ambasadoriaus teigimu, pagalba Ukrainai pastaruoju metu didėja.
„Jei pastebėjote, Ukraina numuša daugiau kaip 70 proc. į jos teritoriją paleistų raketų, Tai yra dalinai ir Vakarų pagalbos rezultatas. Taip pat didžioji dalis dronų numušami. Dronų skaičius yra sumažėjęs“, – pastebėjo D. Matulionis.
Visgi, pasak jo, vyksta diskusijos, ar oro gynyba rytiniame aljanso flange yra pakankama.
„Tikimės, kad ir iki Vilniaus viršūnių susitikimo bus priimami papildomi sprendimai ir dėl mūsų regiono“, – teigė ambasadorius prie NATO.
Dėl karo gerokai kenčia ir Moldova
Lietuvos ambasadorius Moldovoje Tadas Valionis laidoje sakė, kad bendrai energetinė situacija šalyje yra įtempta.
„Pačiame Kišiniove mes nepastebėjome elektros sutrikimų, Moldovos kolegos vertina, kiek tiksliai žmonių nukentėjo, kiek buvo atjungimų, tačiau daug kaimų ir miestelių buvo atjungi nuo elektros. Taip yra todėl, kiek mes žinome, kad Ukraina ir Moldova yra tos pačios sistemos dalis, ir tokiu būdu, kai Rusija atakuoja Ukrainą, tą jaučia Moldova“, – paaiškino pašnekovas.
Konkrečiu antradienio atveju, jo žiniomis, suveikė automatinis sistemos atjungimas, kai krito srovės dažniai.
„Tiesiog buvo Moldova atjungta nuo centrinės Europos sistemos ir automatiškai atsijungė kai kurie kaimai. Toks kartas, kiek aš atsimenu, pirmas, tačiau tai nėra pirmas kartas, kai Moldova tiesiogiai nukenčia nuo karo Ukrainoje“, – sakė T. Valionis.
Ambasadorius priminė, kad prieš kelias savaites Moldovos teritorijoje buvo nukritusi Rusijos į Ukrainą paleista raketa.
„Tas įvyko jau du kartus. Moldova ėmėsi priemonių netgi išsiųsdama kai kuriuos Rusijos diplomatus už tokią veiklą“, – sakė pašnekovas.
Dėl patiriamų iššūkių energetikoje Moldova, anot T. Valionio, imasi ilgalaikių priemonių, mažindama savo priklausomybę nuo Rusijos.
„Šiomis dienomis, kai mes kalbame, turbūt apie 80 proc. elektros energijos Moldova jau dabar gauna iš Rumunijos“, – sakė ambasadorius.
Jo teigimu, žmonės yra perspėjami ruoštis – tai pradėda daryti jau prieš kelis mėnesius, kai Rusija sumažino dujų tiekimą.
„Tada Moldova pradėjo gauti mažiau elektros iš Padniestrėje esančios elektrinės ir prasidėjo tokia masinė taupymo problema. Tą mes netgi matome nuėję į Moldovos įstaigas – daug kur išjungta šviesa koridoriuose, daug kur išjungtas šildymas arba jis įjungiamas ir išjungiamas, kada jo mažiau reikia. Įstaigose, kur netgi dirba mūsų ekspertai, biuruose patiesia kilimus, sumažina šildymą. Tos priemonės yra jau kuris laikas ir visa tai leido Moldovai sumažinti energijos suvartojimą apie 30 proc.“, – pasakojo T. Valionis.
Ambasadorius pripažino, kad, kai Moldovoje nukrito kelios rusų paleistos raketos, gyventojai buvo labai sunerimę.
„Moldovos valdžia taip pat rengė neeilinius nacionalinio saugumo tarybos posėdžius, labai rimtai susimąstė, kaip jiems reikėtų pasirūpinti priešlėktuvine gynyba, paprašė partnerių paramos“, – sakė jis.
Kitas iššūkis šaliai, pasak Lietuvos ambasadoriaus, – jau maždaug 600 tūkst. per Moldovą vykusių pabėgėlių.
„Tas nerimas buvo didžiulis ir jis išlieka, tačiau realybė yra tokia, kad ukrainiečiai dabar kaunasi gerai. Kai ukrainiečiai kaunasi gerai, Moldova yra saugesnė. Ta karinė grėsmė Moldovoje yra, bet ji mažėja, nes Ukraina juos saugo“, – apibendrino ambasadorius.
T. Valionis taip pat sakė, kad karine prasme neatrodo, jog situacija Padniestrėje būtų dabar labai grėsminga.
„Tačiau tie procesai, kurie buvo, – taikos, sureguliavimo – visa tai yra sustoję. Toks jausmas, kad abi pusės dabar – tiek Padniestrė, tiek Moldova – labai atsargiai vertina situaciją“, – sakė pašnekovas.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
